Apsisprendusi tik raudojo
„Visiems ir visuomet sakau, kad pamilau šį kraštą. Čia – mano keturių vaikų namai“, – kalbėjo Biržų rajone, Nausėdžiuose, su šeima gyvenanti Irina Šakuro.
Prieš du dešimtmečius ji su vyru Igoriu atvyko iš Baltarusijos, kaime įsigijo sodybą, pradėjo ūkininkauti. Dabar ūkio nebėra, bet I.Šakuro vadovauja Nausėdžių kultūros centrui, dirba gide Rinkuškių alaus darykloje.
Buvo laikas, kai šeima laikė didžiulę – 180 karvių bandą.
„Keldavomės penktą ryto, guldavome pirmą nakties. Bet pieno supirkimo kainos ne tik nekilo, bet mažėjo. O skolos augo. Vis svarstydavau, kad tai privalo pasikeisti, juk valdžia mato, kaip nyksta ūkiai“, – stebėjosi moteris.
Bet niekas nepasikeitė. Reikėjo ir sveikatą saugoti. Pernai su vyru apsisprendė ūkį panaikinti.
Bruzdėjo visas kaimas, juk tokia banda!
„O aš sėdėjau ir verkiau. Verkiau dėl neišsipildžiusios svajonės pragyventi iš žemės ūkio, dėl tiek veltui paaukotų metų... Matydavau, kaip žmonės švenčia Velykas, Kalėdas, kaip jų languose šviečia žiburiai, o aš – su veršiais ir karvėmis...“ – ašarojo šeimininkė.
Jauniausiasis sūnus 8 metų Ilja apsivijo mamos kaklą rankomis ir taip pat pradėjo verkti.
Taip ir ramino vienas kitą.
„Atsiprašau, neverksiu... Nebeverksiu, katinėli, viskas gerai, tik tu neverk“, – sūnui kalbėjo I.Šakuro.
Turtas – keturi vaikai
„Esu labai turtinga. Keturi vaikai – tai mano turtas. 25 metų vyriausioji dukra Ilona šiemet baigė medicinos mokslus. 19 metų Ignas mokosi Edinburge, Škotijoje. Studijuoja fiziką ir chemiją. Dar įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą mokytis andragogikos (suaugusiųjų mokymo) ir programavimo.
15 metų Iveta lanko Biržų „Saulės“ gimnaziją. Po pamokų Iveta groja saksofonu, gitara, fortepijonu, užsiima boksu bei puikiai piešia.
Ilja eina į trečią klasę. Jis lanko muzikos mokyklą, inžinerijos mokyklėlę, kartu su sese užsiima boksu.
Visi vaikai mokyklą pradėjo lankyti šešerių metų.
„Kuo anksčiau, tuo geriau, nes lyg kempinė sugeria žinias“, – kalbėjo I.Šakuro.
Korespondentus pasitikęs Ilja – šnekus kaip ir mama, drąsus, mandagus. Rodo nufotografuotus vabalus, glosto katinukus.
Jų, leidžiamų į vidų žiemą, kastruotų ir sterilizuotų, skiepytų, yra šeši. Bet dar ateina ir svetimų, benamių.
I.Šakuro sako nesanti kačių mylėtoja, bet ką daryti, jei fermoje randi likimo valiai paliktą kačiuką? Tokie žmonės išmuša ją iš vėžių.
Toksai išgelbėtasis atsidėkoja šeimininkams – ir tąkart buvo atnešęs papjautą žiurkę.
Namuose lietuviškai ir rusiškai
„Tėvas sakydavo, kad žinios kupros nespaudžia. Aš irgi įsitikinusi, kad investuoti reikia į save ir vaikus. Ir ne tik materialiniais daiktais, bet pirmiausia mokslu, išsilavinimu, gerumu. Kad būtų drąsūs, protingi“, – kalbėjo I.Šakuro.
Todėl atvykę į Nausėdžius, gerai išmoko lietuvių kalbą. Bet šeimoje šnekasi ir rusiškai.
Kuri kalba dažniau skamba? Šeimininkė sako, kad abi. Kaip kreipiasi, taip atsako.
Tik kai vaikai išvažiavo mokytis į didmiesčius, grįžę dažniau rusiškai prabildavo. Paaiškino – kad nepamirštų rusų kalbos.
Visų vardai prasideda „I“ raide.
„Kai Ilja gimė, norėjau šią tradiciją sulaužyti. Bet vaikai piestu stojo, kad negi mažasis bus nuskriaustas. Tai davėme Iljos vardą“, – paaiškino.
I.Šakuro tik šiek tiek apgailestauja, kad neskiria bendrinės kalbos ir tarmės.
Ji šypsodamasi prisiminė, kaip viena kaimynė su ja kalbėjo: „Vargše tu vargše, patekai į biržietišką terpę, biržietiškai turėsi išmokti.“
Tuomet ji labai nustebo, argi Nausėdžiuose lietuvių kalba kitokia nei kitur?
Tuomet jai ir paaiškino, kad „žola“ tai „žolė“.
