Norinčių nėra daug
Dar prieš rugsėjo 1-ąją portalas lrytas.lt kalbino tėvus, mokymosi šeimoje asociacijos atstovus apie pasiruošimą šiam procesui, kurio ugdymo namuose šalininkai siekė ne vienerius metus. Tuomet dar nebuvo aišku, kiek šeimų ruošiasi vaikus mokyti namuose, bet spėta, kad tai nebus labai dideli skaičiai. Vien Latvijoje, kur ugdymas namuose yra legalus daugybę metų, šį mokymosi metodą pasirenka iki 100 moksleivių.
„Savivaldybių pateiktais duomenimis dėl ugdymo (ugdymosi) šeimoje yra pateikti 57 prašymai. Daugiausia prašymų buvo pateikta ugdytis pagal pradinio ugdymo programą – ugdydamiesi šeimoje naujus mokslo metus pradėjo 29 mokiniai. 24 prašymų sulaukta mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, 3 ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymosi programą, vienas mokinys pasiryžęs įveikti vidurinio ugdymo programą. 34 prašymai teikti į savivaldybių mokyklas, 23 – į nevalstybines mokyklas“, – lrytas.lt patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas.
Išsiskyrė vienas miestas
Mokyklą, su kuria sudaroma sutartis dėl ugdymosi namuose, galima rinktis nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Todėl ir besiugdančių namuose geografija skaičiuojama ne pagal tai, kur šeimos yra deklaravusios gyvenamąją vietą, bet kurio miesto mokyklai pateikė prašymą.
„Daugiausia norinčiųjų ugdytis šeimoje atsirado šiose savivaldybėse: Kazlų Rūdos – 15, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos miestų mokyklose – po 10“, – netikėtais duomenimis dalijosi specialistas.
Tikslus mokymo sutarčių skaičius dėl ugdymo(si) šeimoje bus aiškus spalio pradžioje, bet jis gali kisti jau nežymiai, nes mokslo metai prasidėjo.
Portalui Lrytas.lt pasidomėjus, kuo išsiskiria Kazlų Rūdos savivaldybė, kad ten yra didžiausias besiugdančių namuose užsiregistravusių skaičius paaiškėjo, kad šio regiono populiarumą lėmė Kardokų gamtos mokykla.
Mokykla kilo iš bendruomenės
Susisiekus su mokyklos atstovais jie prisipažino, kad yra šiek tiek girdėję, jog jų mokykla yra populiariausia besiugdančių namuose tarpe, bet kodėl tai įvyko, pasak jų, nėra konkrečių priežasčių.
„Manome, jog prisidėjo tai, jog turime vieną pedagogę, kuri buvo viena iš iniciatorių siekiant ugdymo namuose įteisinimo Lietuvoje. Dar vienas dalykas yra tai, jog mūsų mokyklos filosofija yra artima ugdymui šeimoje atsižvelgiant į vaiko tempą, poreikius, vyraujantį intelektą“, – teigė Kardokų gamtos mokyklos valdybos narys Šarūnas Jankauskas.
Mokykla įkurta Kazlų Rūdos savivaldybės Kardokų ekogyvenvietės, kurioje bendraminčiai įsikūrė šiaudiniuose namuose siekdami artimesnio santykio su gamta, iniciatyva.
Šiuo metu mokykloje kontaktiniu ir nekontaktiniu būdu ugdoma apie 60 darželinukų ir moksleivių nuo pirmos iki aštuntos klasės.
Kainos dar nežino
Š.Jankauskas papasakojo, kad namuose mokytis nori įvairių klasių moksleiviai, sunku išskirti populiariausią amžių. Daugelis pasirašiusių sutartį su šia mokykla gyvena Kaune, Marijampolėje ir kituose 60 km spinduliu išsidėsčiusiuose miestuose ar miesteliuose.
„Sekame valstybinę ugdymo programą ir besimokantiems namuose pateikiame metodinę medžiagą, paremtą mūsų mokyklos filosofija. Keliaujame per visą bendrojo lavinimo programą, kurią vaikas atlieka savo aplinkoje ir savo tempu, – pasakojo Šarūnas. – Jei moksleivis atsilieka, siekiame ne užglaistyti spragas, kurios atsirado, bet išsiaiškinti priežastį, kodėl taip nutiko, pateikiame medžiagą per jo interesų sritį.“
Viena mokyklos mokytoja nuolat dirba su besimokančiais namuose, jai talkina dar penki dalykų mokytojai. Planuojama, kad besimokantys namuose su mokytojais ir bendruomene susitiks gyvai kiekvieną mėnesio paskutinį penktadienį. Mokiniams taip pat bus suteikiama visa mokymuisi reikalinga medžiaga.
Kardokų gamtos mokykla yra privati, bet ugdymo namuose kainos mokyklos valdyba dar nėra nustačiusi.
„Tai bus tikrai solidarus mokestis ir priklausys nuo kiekvienos šeimos poreikių. Galbūt vieniems užteks tik pasitikrinti žinias kelis kartus per metus, o kitiems gal puikiai seksis visi dalykai išskyrus matematiką ir reikės papildomos šio dalyko mokytojo pagalbos, tada kaina šiek tiek kita“, – šypteli Š.Jankauskas.
Papildomos lėšos skiriasi
ŠMSM atstovai pabrėžė, kad: „Pasirinkus ugdymą (ugdymąsi) šeimoje atsakomybė už ugdymą, jo kokybę, socializaciją tenka tėvams. Mokykla įsipareigoja aprūpinti vadovėliais, teikti konsultacijas, du kartus per mokslo metus įvertinti mokinio mokymosi pažangą, stebėti, ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.“
Tikimasi kad mokytojai, turėdami mokinių konsultavimo ir vertinimo patirtį, bendradarbiaudami padės tėvams tinkamai ugdyti vaikus.
„Taip pat mokykloms, kurios padės tėvams organizuoti vaikų ugdymą šeimoje, skiriamos papildomos mokymo lėšos: vienam mokiniui, ugdomam šeimoje pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skiriama vidutiniškai 260 Eur per metus, pagal bendrojo ugdymo programas – vidutiniškai 2100 Eur per metus“, – portalui lrytas.lt pranešė A.Puodžiukas.
Kardokų gamtos mokyklos atstovai patikino, jog jie gauna visai kitas sumas.
„Jos tikrai skiriasi nei teigia ministerijos atstovai ir yra tikrai ženkliai mažesnės“, – komentavo Š.Jankauskas.
