Tėvai turi neslėpti
Net jei neparodo atvirai, vaikai yra jautrūs tėvų santykiams. Jie greitai pastebi konfliktus, o jei savo rate turite išsiskyrusių šeimų, netrukus išgirsite ir klausimą: „Mama, tėti, ar jūs skiriatės?“.
„Apie pokyčius, kad ir kokie jie bebūtų, su vaikais reikia kalbėtis. Naudoti vaikų amžių atitinkančius žodžius, nesileisti į detales, smulkmenas, bet įvardinti patį faktą. Svarbiausia pabrėžti, kad tėvai visada liks tėvais“, – apie pirmuosius žingsnius kalba psichologė.
Vaikams, žinoma, kils labai daug klausimų, kaip pasikeis jų gyvenimas ir į juos visus būtina ieškoti atsakymų. Paaiškinti, kur gyvens, su kuo, kaip matysis su kitu iš tėvų ir aptarti buities detales.
Besiskiriantiems svarbu prisiminti, kad saugusiųjų problemas spręsti reikia tik tarpusavyje ir nesiaiškinti santykių prie vaikų, nekaltinti vienas kito.
„Abu ar vienas iš tėvų būna įsiskaudinę, bet visada reikia galvoti apie vaiko interesus ir poreikius. Kuo suaugę lengviau susitaria, tuo vaikui paprasčiau išgyventi“, – priduria V.Gabė
Blogiausia – neištesėti pažadai
„Pats geriausias variantas, kai tėvams vaikų gerovė yra pirmoje vietoje ir jie skiriasi sutardami apie vaiko poreikius. Pavyzdžiui, kad ir rugsėjo pirmoji. Puiku, jei abu tėvai gali dalyvauti šventėje. Jei sudėtingesnė situacija, tuomet reikėtų sutarti, kad vieną kartą lankysis vienas, kitą kartą kitas, – pataria specialistė. – Sunkiau, kai suaugusieji pažada ir neįvykdo. „Aš visada ateisiu“, o ateina rugsėjo pirmoji ir dėl kažkokių priežasčių nebegali ateiti. Todėl geriau aptarti, susitarti, kad vaikas žinotų, ko tikėtis, nes vaikai kenčia nuo neištesėtų pažadų.“
Dar sudėtingiau, kai vaikas įveliamas į lojalumo konfliktą – rinkis, kas ateis į šventę, mama ar tėtis.
„Jo gyvenimas jau ir taip suskilo, jam ir taip sunku, todėl vaikas neturėtų būti statomas į tokią situaciją. Jis turi teisę vienodai mylėti abu, gerai sutarti su abiem, vaikas neturėtų rinktis, kurį iš tėvų jis myli labiau. Net, drįsčiau išsireikšti, žiauru yra vaiko klausti, kurį labiau myli“, – atkreipia dėmesį V.Gabė.
Šeima – asmeninis reikalas
Mokykloje pasitaiko situacijų, kuomet šventėje kviečiami dalyvauti abu tėvai, vaikų prašoma nupiešti šeimą.
„Šeimos pačios turi nuspręsti, kiek atskleis savo asmeninio gyvenimo detalių tokioje viešoje erdvėje, kaip mokykla. Pripažinkime, kad kaskart kviečiant abu tėvus, dažnai net iš kartu gyvenančių, ateina tik vienas jų ar net seneliai. Šeimų įvairovė yra labai didelė – juk kai kurių tėvai išvažiavę į užsienį, yra našlaičių, tai diskomforto šioje vietoje jausti nereikėtų. Jei vaikas jaučiasi normaliai savo santykiuose su tėvais, saugiai savo gyvenime, kvietimas į šventę neturėtų būti išmušantis iš pusiausvyros“, – pabrėžė vaikų psichologė.
Jei skyrybos įvyksta mokslo metų eigoje, mokytoja gali pastebėti, kad vaikas tapo jautresnis, labiau išsiblaškęs, nutolęs, tuomet verta paaiškinti, kad vaikas patiria stresą.
Taip pat ir vaikas pats gali nuspręsti – nori papasakoti klasiokams apie savo šeimą, ar ne.
Specialisto pagalba
Būna, kad pagrindiniu vaiko globėju tapęs vienas iš tėvų pats sprendžia dėl auklėjimo, kiek vaikas turi mokytis, kokie jo rezultatai, kaip jis kontroliuojamas. Ne visada tam pritaria buvusi antroji pusė.
„Tą sumaištį vaiko gyvenime dažnai tėvai įneša į vaiko gyvenimą net gyvendami kartu. Vaikas negali pasirinkti kurio klausyti. Čia ne vaikų klausimas, atsakymo ir sutarimo turi ieškoti suaugusieji“, – įsitikinusi V.Gabė.
Lygiai tokio pat sąmoningumo psichologė linki suaugusiems, kurie tikisi vaiką papirkti dovanomis, pramogomis.
„Žinoma, kažkas gal turi didesnes finansines galimybes, bet visuomet reikia prisiminti, kad santykis kuriamas ne dovanomis ar pramogomis, o palaikymu, emocine šiluma, veikimo kažko kartu ar net buitinių situacijų“, – pastebi psichologė.
Ne visuomet reikia skiriantis ieškoti vaikui psichologo. Jei jaučia, jog nesusitvarko su situacija, patys tėvai galėtų aptarti situaciją su specialistu. Žinoma, jei atsiranda negatyvūs pokyčiai, kaip pavyzdžiui, sutrinka vaiko miegas, emocinė būklė, vaikas tapo jautrus, verksmingas, šalinasi draugų, atsisako mėgstamų veiklų, verta pagalvoti apie konsultaciją.
„Besiskiriantiems tėvams linkiu prisiminti vaikus. Tikrai didelė klaida manyti, kad vaikui tai nesvarbu, jis nieko nesupranta… Vaikai mato, jaučia, išgyvena ir nesupranta daugelio dalykų, todėl jiems reikia suaugusių paaiškinimo ir paramos“, – pataria V.Gabė.
Daugiau mokytojų, psichologų, ekspertų patarimų besiruošiantiems naujiems mokslo metams – specialiame lrytas.lt projekte „Rugsėjo 1-osios Akademija“.
