Anot jų, tai svarbu ne tik galimo mišraus ugdymo scenarijaus atveju, bet ir kokybiško įprasto ugdymo proceso užtikrinimui.
Skaitmeninio turinio naudojimas tik augs
Elmundas Žalys, leidyklos TEV direktorius, sako, kad iki karantino pradžios jų duomenims tik keli procentai mokytojų naudojosi skaitmeniniais įrankiais. Ši statistika kardinaliai pasikeitė nuotolinio ugdymo metu.
„Pandemija išjudino mokytojus, dauguma griebėsi, kas po ranka pakliuvo, nežinodami jokių metodikų jungėsi prie skaitmeninio mokymo platformų ir darė tai, ką rekomendavo jų kūrėjai. Praktiškai visas mokymas rėmėsi lietuviškų leidyklų sukurtu turiniu ir iš interneto „prigraibytais“ atskirais tarpusavyje nesuderintais elementais“, – teigia E. Žalys.
Išaugusį virtualaus turinio naudojimą patvirtina ir TAMO grupės vadovas Edgaras Jasalinis. Pasak jo, TAMO sistemose patalpinta suskaitmeninta leidyklų mokomoji medžiaga karantino metu buvo peržiūrėta daugiau nei 1 mln. kartų, aktyviai mokytojai naudojosi ir elektroninių pratybų sistema EMA. Pajutę elektroninio turinio privalumus, mokytojai jį aktyviai naudos ir naujais mokslo metais.
„Gegužės mėnesį atlikome mokytojų apklausą, kurios duomenimis, net 63 proc. mokytojų sugrįžę į mokyklas savo pamokose dažniau pasitelks informacines technologijas. Daugiau nei pusė pedagogų įsitikinę, kad aktyviau naudos ir elektronines užduotis bei skaitmeninius vadovėlius“, – statistiką pristato E. Jasalinis.
Prioritetas – skaitmeniniam turiniui
Anot švietimo ekspertų, didžiąją dalį reikalingo skaitmeninio turinio mokykloms jau yra parengę privatūs kūrėjai. Leidėjai ir elektroninių mokymo sistemų vystytojai karantino metu mokykloms suteikė galimybę šiuo turiniu naudotis nemokamai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos balandžio 3–4 d. atlikta mokyklų apklausa parodė, kad mokyklos daugiausia naudojosi ugdymo turiniu EDUKA ir EMA pamokomis. Naujais mokslo metais šio turinio pasiekiamumas bus vėl apmokestintas.
Nuspręsti, kaip panaudoti ministerijos numatytą papildomą finansavimą, kiekviena mokymosi įstaiga galės pati: skaitmeniniam turiniui, mokytojų kvalifikacijos, susijusios su skaitmeniniu turiniu, kėlimui ar kompiuterinei technikai įsigyti. Švietimo bendruomenė neabejoja – prioritetas turi būti skiriamas turiniui.
„Skaitmeninis turinys, kaip filmuotos pamokos, vadovėliai, pratybos, testai, turi būti laisvai prieinamas visiems mokytojams ir mokiniams. Jiems ir toliau svarbu naudotis elektroniniais įrankiais“, – įsitikinęs Zenonas Pošiūnas, Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius.
Švietimo konsultantė ir EMA recenzentė Elena Motiejūnienė taip pat sutinka, kad didžiausią dėmesį reikia skirti ugdymo turiniui.
„Jeigu neturėsime kokybiško, ugdymo tikslus ir laikmečio aktualijas atitinkančio turinio ir gerai parengtų mokytojų tokį turinį pritaikyti mokinių mokymuisi, įranga bus tik „geležis“, – komentuoja E. Motiejūnienė.
Kelia kompleksinio sprendimo mokykloms idėją
Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė skaitmeninį mokymo turinį ateityje mato ne kaip padriką atskirų mokomųjų dalykų ar mokomosios medžiagos leidėjų mokymo platformą ar nuorodų sąrašą, o kaip vieningą Lietuvos mokymo(si) sistemą, finansuojamą ne tėvų, o valstybės mastu.
„Tai platforma, kurioje galėtų būti talpinama tiek skaitmeninė mokomoji medžiaga, elektroninės diferencijuotos užduotys, bendravimo, bendrinimo ir bendradarbiavimo erdvė, edukacinių žaidimų laukas, neformaliojo švietimo veiklos. Taip pat el. dienynas, mokytojo laukas, praktinių patarimų skiltis tėvams ir pedagogams, – teigia R. Filončikienė. – Tiek mokiniams, tiek mokytojams, tiek tėvams būtų labai patogu jungtis prie vienos platformos ir ten gauti viską“.
Jai antrina ir Z. Pošiūnas, sakydamas, kad vieninga ugdymo platforma su skaitmeniniais vadovėliais, mokytojų knyga, profesionalų parengtomis virtualiomis pamokomis būtų didžiulė pagalba mokyklos bendruomenei dirbant virtualioje erdvėje.
