Nusivalę laimės ašaras visi įsivaizduojame savo ateitį su namie krykštaujančiu vaiku, iš džiaugsmo šokinėjančiu meilės kūriniu. Viskas lyg ir tobula – atiduosiu jam viską, kad tik jis būtų laimingas.
Besąlygiškai jį mylime, bet norisi laiko sau, todėl laukiame akimirkos, kuomet jis pradės lankyti darželį. Juk tuomet atsigauna poros santykiai, dažniausiai moterys gali grįžti į darbus, kurių taip pasiilgo ir viskas vėl tampa tobula, na, jei ne tobula, tai bent jau netoli to.
Karantinas. Ei, kur dingo tie drugeliai iš pilvo? Daugelis porų per šį karantiną sustingo. Įprastai nuvedus vaiką į darželį, abu tėvai kibdavo į darbus ir susitikdavo tik vakare, o dabar jie turėjo progą vėl „susipažinti“ vienas su kitu.
Mažyliui trūksta erdvės, jis nepatenkintas, tuomet nepatenkinta tampa ir mama, nes nervai ne geležiniai, o iš paskos ir tėtis, kuris su mielu noru dabar grįžtų 10 metų atgal, kuomet didžiausias rūpestis buvo tą vakarą atrasti gerą tūsą. Tuomet viskas sukasi ratu jau beveik du mėnesius, kol tai priveda iki blogiausio arba NE!
Ačiū Die, mums taip nenutiko ir, rodos, šį karantino laikotarpį išgyvensim mylėdami vieni kitus dar labiau. Turime sūnų, kuriam tuoj sueis metai ir 9 mėnesiai ir jeigu tik vienas mūsų jį prižiūrėtų, tai išprotėti būtų tikrai įmanoma. Mūsų poroje įsivyravusi lygybės schema, kurioje abu rūpinamės vaiku apylygiai.
Tobulas dalykas – šiandien visa pagrindine veikla, maistu, buitimi susijusia su vaiku, rūpinuosi aš, o rytoj mano žmona. Visa tai sukasi ratu ir aš gebu skirti laiko savo veikloms.
Vyrai, jūs nesate tokie nemokšos, kad nesugebėtumėte pasirūpinti vaiku! Atsikeliu anksti ryte su sūnumi, nubėgame praustis, išsivalyt dantų, o tai taip pat dažnai atliekame žaidimo forma – juk taip linksmiau! Jeigu nenoriai pats valosi dantis, duodu jam savo šepetėlį, kuriuo jis maskatuojasi mano burnoje, o tuo pat metu aš jam tvarkingai viską apvalau.
Košę išvirti moku? Moku! Pusryčiams tai puikiai tinka ir tikrai ne kalnus reikia nuversti. Mylėkite ir savo moterį, užmeskite akį, kada ji pradeda budintis ir nuneškite jai į lovą kavos ar arbatos. Paprasta, bet labai gerai veikia.
Edukacija yra nerealiai svarbi vaikams, tad nesėdėkite tiesiog pasijungę teliką ir varvinkite akis. Mes atradome, kad Lietuvoje yra puikių nuotolinių pamokėlių, kurių metu stipriname ryšį su sūnumi. Muzika, šokiai, dainos, teplionės – terlionės, visa tai galite atlikti namuose be didesnių vargų.
Dienos metu taip norėjosi pabėgt į kokį parką ar tiesiog pasivaikščiot rajono gatvėmis, bet teko ieškoti alternatyvų. Šokdavom ir vis dar šokame i savo automobilį ir suradome tikrai smagią veiklą – aplankyti Vilniaus rajoną, patyrinėti jo apylinkes, susirasti vienišų parkelių, kuriuose galima ramiai, pasivaikščioti.
Pasaka!
Laikas bėga neišmatuojamai greitai, tad sugrįžę suprantame, jog dar valandėlė ir mažasis kris į sapnų karalystę. Išnaudoti šį laiką puikiai galima su sportu. Mes su Anžela turime savo namų treniruočių programas, kurios motyvuoja pajudėti, o vaikui žiūrėti į tokius jus yra tikras malonumas. Lipa ir ant galvos, ir trukdo, ir juokiasi, bet aš žinau, kad vieną dieną jis kris šalia mūsų ir pradės daryti atsispaudimus, o tai neišvengiama, nes jis šį vaizdą kala į savo pasąmonę.
Miego laikas. Užmigus sūnui mes jau keletą kartų vienas kitą palepinome pasimatymais. Kodėl gi ne? Mini vakarienė, vynas, graži apranga, žvakės ir laikas vienas kitam. To, ko gero, labiausiai trūksta šeimose – laiko skyrimo savo mylimam. Pabūkite kitokie, pasipuoškite ir skaniai pasikvepinkite, atrodykite pritrenkiamai, o tai Jus tiesiu taikymu nuves į romantiką.
Neišvengiame susierzinimų, bet ši sistema mums padeda. Mylėkite, gerbkite ir stenkitės vienas dėl kito ir nepamirškite, kad santykių pilį statyti yra be galo sunku, bet tikrai įmanoma. Edukuokite vaiką ir rodykite meilę ne tik jam, bet ir savo antrajai pusei, tai bus didžiulis pavyzdys jūsų vaikui, kuris augdamas mokės mylėti.
Padiskutuokime:
