Pačiai sau netikėtai, drauge su Kake Make, Luka leidosi į kelionę po pasaulio istorijos etapus, – neseniai pasirodė jos sukurta istorijos enciklopedija 4–8 metų vaikams „Kakė Makė. Keliaukime laiku“. „Būčiau norėjusi turėti tokią knygą vaikystėje, juk tai ir enciklopedija, ir pirmoji pažintis su istorija, ir nuotykių kupinas detektyvas, ir vakaro pasaka vienu metu“, – prisipažįsta knygos autorė.
Kakė Makė tarp senelės papuošalų suranda nuostabią segę. Senelė ginasi, kad segė – tikrai ne jos. Kuo ilgiau Kakė Makė apie tai galvoja, tuo įdomesnių minčių jai kyla. Gal ją segėjo karalienė? Gal ji apkeliavo tolimiausias jūras? Ir tada Nanaisa su Mamaisa Kakei Makei sukonstruoja laiko mašiną, kuri ją perkelia į senuosius laikus, supažindina su istorinėmis asmenybėmis ir parodo, kaip smarkiai pasikeitė pasaulis, kuriame ji šiandien gyvena.
Vaikus sudominti nėra paprasta, tad Lukai teko imtis triuko, kuriuo tapo intriguojantis detektyvas. Kakę Makę ji išleido į kelionę per skirtingas epochas. Jose smalsuolė turėjo aiškų tikslą – įminti mįslę apie segę.
„Pamenu save mažą, visada turėdavau daugybę klausimų, o atsakymus į juos norėdavau gauti čia pat, tuoj. Mano tėvai ir seneliai niekada neturėjo ramybės“, – juokiasi istorikė ir prisipažįsta knygos pradžioje tikrai susitapatinusi su Kake Make.
Ji pasakoja pirmą kartą beveik visas Kakės Makės knygas perskaičiusi jau suaugusi, tada, kai pradėjo galvoti apie savo knygą.
„Man reikėjo geriau pažinti Kakės Makės pasaulį“, – sako ir išduoda, kad svajonė parašyti knygą buvo įtraukta į norų sąrašą. Taigi, frazė „svajok atsargiai, nes svajonės pildosi“ išties tapo kūnu.
Dar vienas Kakės Makės burtas – pradėjusi rašyti knygą vaikams, Luka pastojo.
„Kol dar naujienos nežinojau, rašydama galvojau apie visus Lietuvos vaikus. Sužinojusi, kad būsiu mama, svarsčiau, kokias istorijas iš savo mamos norėtų išgirsti mano vaikutis“, – ji sako.
Rašydama knygą vaikams, istorikė sąmoningai vengė chronologijos, laiko juostų, datų ir visko, kas primena vadovėlį. Kakės Makės enciklopedija – ne vadovėlis, greičiau pati pirmoji pažintis su istorija.
Luka įsitikinusi, kad istorijos žinios leidžia pažinti pasaulį, savo aplinką ir netgi save. Istorija suteikia sparnus ir kviečia į nepaprastą kelionę, kurioje už kampo tyko neįtikėtini dalykai.
„Norėjau pasakyti vaikams, kad istorija nėra nuobodus mokslas, kad ir kaip būtų gaila, tokį jį dažnai padaro mokykla. Jokiu būdu nekaltinu mokyklos ar mokytojų, bet iš jaunų žmonių dažnai girdžiu, kad istorijos pamokos kelia ne kokius prisiminimus, – mintinai iškaltos datos ir neįdomūs šaltinių nagrinėjimai. Tačiau istorija – ne tik datos ir konkretūs įvykiai. Istorijos pažinimas išlaisvina vaizduotę, kūrybiškumą, atveria kitokį supratimą apie pasaulį, apie tai, kas vyksta šiandien. Istorija ugdo pagarbos jausmą, stiprina vertybinį pamatą, užkrečia smalsumu ir kelionėmis“, – neabejoja vaikų enciklopedijos autorė.
Jei Luka pati galėtų keliauti laiku, pirmiausia ji norėtų savo akimis pamatyti viduramžius.
„Knygos, filmai, serialai, – ji sako, – yra sukūrę apie juos tamsų ir niūrų vaizdą, tačiau viduramžiai – ne vien purvas ir kraujas. Juose tiek nuostabios architektūros, įspūdingų istorijų, pasiekimų, – būtų įdomu viską pamatyti ir suprasti.“
Istorikė mielai aplankytų ir Tarpukario Lietuvą. Sako, kad ją labai įkvepia to meto piliečių užsidegimas kurti savo valstybę. „Norėčiau pamatyti, kaip gimė Lietuva, – šypsosi ir priduria, kad vaikams rašyti yra gerokai sunkiau nei suaugusiesiems.
Knygos autorė įsitikinusi, kad kalbėti su vaikais būtina ir apie skaudžius, nemalonius istorijos įvykius: „Istorija tuo ir unikali, kad joje telpa ir džiuginančių, gražių dalykų, ir skaudžių, sunkių, tragiškų momentų. Man tapo tikru galvosūkiu, kaip vaikams paprastai paaiškinti karų istoriją, papasakoti, kas yra Holokaustas arba Šaltasis karas. Į vieną knygą neįmanoma visko sutalpinti, labai norėčiau, kad knyga paskatintų vaikus domėtis, keltų klausimus, megztų pokalbius su tėvais prie vakarienės ar pietų stalo.“
