Apie priežastis, kodėl tautinis šokis traukia vaikus, jaunuomenę, vyresnius – pasakoja šokių mokytoja Monika Lučiūnienė, 70 metų jubiliejų švenčiančio Sostinės vaikų ir jaunimo centro HOBIVERSE tautinių šokių ansamblio „Ugnelė“ alumnė ir mokytoja, šokio-judesio terapeutė.
Atspindi, kaip gyveno mūsų protėviai
Tautinis šokis leidžia pažinti ir patirti tą kasdienybę kurioje gyveno seneliai, proseneliai, dar ankstesnės kartos. Rateliuose ir žaidimuose, judesius lydinčiuose dainų žodžiuose atsispindi įprasti kasdieniai darbai – tokie, kaip gyvulių ganymas, medžioklė ar derliaus nuėmimas laukuose; taip pat kalendorinių švenčių, apeigų papročiai.
„Tautinis šokis tai geografija – kiekvieno Lietuvos regiono išmanymas pagal tautinį kostiumą, atliekamo šokio, ratelio / žaidimo ypatumus. Tai istorija ir vertybės, nes šokyje ir jį lydinčių dainų žodžiuose apstu istorinių elementų; čia telpa viskas, už ką mūsų tėvai, seneliai, proseneliai kovojo, siekdami laisvės. Tai identitetas – palikimas, papročiai, perduodami iš kartos į kartą“, – pasakoja šokį mylinti ir juo kiekvieną dieną gyvenanti HOBIVERSE pedagogė Monika Lučiūnienė.
Tautinis šokis – sveikiausia judėjimo forma
Bet koks judėjimas – sveikatai naudingas, nes atitraukia akis nuo ekranų. Tačiau tautinis šokis – ypač! Folkloriniai rateliai ir žaidimai yra įprastiniai ir artimi paprastiems, kasdieniniams judesiams (eiti, bėgti, šokinėti, suktis), gali būti atliekami pilna pėda, todėl nesukelia diskomforto, – dalinasi šokio-judesio terapeutė M. Lučiūnienė.
Žinoma, pasak specialistės, sceninis tautinis šokis šiek tiek skiriasi – jį lydi gracija, elegancija ir sceninė disciplina.
„Scena, žiūrovai reikalauja daugiau pasitempimo, įtemptų kojų, pasistiebimo, sinchroniškų judesių, kurie nėra visai natūralūs. Tačiau šalia esantis mokytojas padeda išvengti neteisingo judesių atlikimo, taigi ir savižalos“.
Ir empatijai, ir emocinei sveikatai
Tautinis šokis yra (daugiausiai) kolektyvinis, todėl čia svarbi komunikacija, tarpusavio pagarba ir supratimas.
„Ugnelėje“ stengiamės padėti vaikams suprasti, kad šokių grupė – tarsi vienas kumštis, – dalinasi šio tautinio šokio kolektyvo pedagogė M. Lučiūnienė. – Čia svarbus vienas kito palaikymas, bendravimas ir empatija, nes dirbant didelėje grupėje kilę nesutarimai gali išbalansuoti bendrą darbą.
„Pasijutę darnaus kolektyvo dalimi, vaikai greitai išmoksta pastebėti kitą, bendrauti su kitu, spręsti čia ir dabar kylančias problemas. Santykyje su kitu geriau pažįstame ir save pačius, dėl to galima manyti, kad šokis grupėje labai svarbus vaiko emocinei sveikatai“.
Šokis, tinkantis visiems
Į tautinių šokių ansamblį „Ugnelė“ vaikai ateina gerokai ankščiau, negu pradeda lankyti mokyklą – nuo 3 metų. Šio amžiaus vaikai jau geba atlikti paprastuosius ir dalį bėgamųjų žingsnių, kurie nereikalauja daug techniškumo – išmoksta sustoti į ratą, judėti vienoje linijoje, stebėti aplinką ir bendrauti tarpusavyje. Mažiesiems tai ne tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir fizinė veikla, skatinanti pažinti savo kūno galimybes, atrasti naujus judesius, susipažinti ne tik su savo, bet ir kitų vaikų emocijomis.
Beje, folklorinio šokio judesiai tinka taip pat ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
„Folkloriniai šokiai, rateliai ir žaidimai yra vienas pagrindinių metodų, kuriuos naudoju šokio-judesio terapijos sesijų metu, – pasakoja Monika Lučiūnienė. Juose gausu kasdieninių judesių, kurie vaikui padeda atrasti naujų savo kūno galimybių; o terapeutui – susikabinimų, prisilietimų, plojimų, paglostymų pagalba – sukurti ir sustiprinti ryšį su vaiku, komunikuoti net ir su tais, kurie negali bendrauti verbaliai (žodžiais)“.
Viršutinės amžiaus ribos iki kurios galima šokti, taip pat nėra. Svarbu, kad grupė būtų panašaus lygio ir pasirengimo, kad fizinės narių galimybės kolektyve sutaptų. Tokiu būdu, net ir garbingo amžiaus senjoras gali šokti pagal tam pritaikytą šokių repertuarą.
