Pasak moksleivių meno kūrinių ekspoziciją „Įkūnytos emocijos“ atidariusios MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, mokslininkai jau yra įrodę meno poveikį emocijoms ir galią gerinti savijautą, stiprinti psichologinę gerovę, emocinį atsparumą. Apie tai MO muziejus dar plačiau kalbės rudenį atveriamoje naujoje didžiojoje parodoje.
Įvairiasluoksnė ir stipri ekspozicija
Trečius metus vykstančiame renginyje beveik trisdešimt pagrindinių klasių komandų iš Vilniaus ir Kauno (daugiau kaip 80 moksleivių) pristatė komisijos atrinktus meno projektus tema „Įkūnytos emocijos“: piešinius, tapybos darbus, koliažus, skulptūras, dizaino ir architektūros objektus, technologijų, gatvės meno, fotografijos, videomeno kūrinius, žaidimą ir pan.
„Gera matyti, kaip menas padeda kalbėti ir susikalbėti meno kalba net gvildenant ne visuomet patogias ar jaukias temas. Nėra gerų ar blogų emocijų – jos visos yra informacija apie mūsų ribas ir mūsų poreikius. Dėl to labai džiugu, kad kūriniai atskleidė itin platų emocijų spektrą – nuo pykčio, liūdesio iki džiaugsmo, išdidumo ar ramybės“, – sveikindama susirinkusius dalyvius kalbėjo M. Ivanauskienė. MO muziejaus direktorę ypač nustebino ir pradžiugino formų ir žanrų įvairovė.
Ekspozicijoje „Įkūnytos emocijos“ buvo galima išvysti tokias per meno kūrinius išreikštas emocijas, kaip pasididžiavimas, meilė, džiaugsmas, ramybė, laimė; nemažai dėmesio sulaukė ir ne tokios džiaugsmingos, tačiau kiekvieno kada nors išgyventos emocijos: baimė, pyktis, įtūžis, bejėgiškumas, apleistumas, vienišumas ir kt. Moksleiviai teigė, kad visos emocijos yra normalios, o menas padeda jas išreikšti ir geriau suprasti, net savotiškai prisijaukinti.
Pavyzdžiui, baimę penktokai įsivaizduoja kaip krauju pasruvusią akį, žvelgiančią pro rakto skylutę, nes baimės veidas geriausiai matomas akimis (tapybos darbas „Baimė“), šeštokai panaudojo videomeno žanrą ir prisiminė daug baimės ir nežinios sukėlusią pandemiją („Kaimo tragedija, pandemija“).
Septintos klasės moksleivė šviesos instaliacijoje „Baimė“ šį jausmą pavaizdavo kaip kambarį be langų ir durų, iš kurio neįmanoma ištrūkti, kuris „atima“ galūnes, tad į šį kambarį uždarytas baimės sukaustytas žmogus neturi rankų ir kojų, jos deformuotos, o šviesos efektai vaizduoja širdies ritmą jaučiant baimę. Septintokai pristatė baimę keliantį garso takelį ir vaizdo manipuliacijas, nes jiems buvo įdomu patyrinėti šį jausmą per muziką ir vaizdą, dešimtokai į emocijas pažvelgė per fotoobjektyvą ir kūno kalbą, ir t. t.
Pasididžiavimo jausmą kuria ir architektūra
Harmonijos bei pasididžiavimo jausmus galima pajausti ir per architektūrą. Pasak projekto „Išdidi architektūra“ sumanytojų, 6 klasės komandos „Modernistės“, išdidumas architektūroje atsiskleidžia įvairiausiais būdais – nuo pačios architektūros kūrimo iki jos įtakos visuomenei ir kultūrai.
„Tinkamai planuojant ir kuriant iškilios architektūros projektus galima sukurti aplinką, kuri praturtina kultūrinį paveldą ir skatina tvarų vystymąsi ateityje. Pastatai, kuriuose naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, efektyviai naudojami gamtos ištekliai, dominuoja paprastumas, subalansuotos proporcijos ir natūralių medžiagų naudojimas, skatina ramybės ir vidinės harmonijos jausmą“, – teigė projekto autoriai moksleiviai.
Tokiam požiūriui pritartų ir aplinkos psichologai, kurie teigia, kad architektūra, su kuria susiduriame kasdien, taip pat veikia mūsų emocijas ir elgesį, o geriausią emocinę būklę gali užtikrinti subalansuota architektūra, pasižyminti tam tikru simetriškumu ir akį traukiančiais motyvais.
Metinėje meno projektų konferencijoje specialiomis MO muziejaus nominacijoms įvertinti trys moksleivių darbai: Kauno 5 klasės moksleivės Barboros Bartkutės „Penktokės kambario dizainas“, Kauno tarptautinės klasės 9 klasės moksleivių Mariios Ponomarenko ir Adrianos Sprangauskaitės gatvės meno įkvėptas paveikslas „Bare skin, bare thoughts“ ir Kauno tarptautinės klasės 8–okės Anastasios Kholodkovos skulptūra „Powerlessness“.
Padeda ugdyti svarbias XXI amžiaus kompetencijas
„Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius doc. dr. Nerijus Pačėsa teigia, kad ugdyti svarbiausias XXI amžiaus kompetencijas – kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą bendradarbiauti ir komunikuoti, emocinio intelektą – vienas esminių „Erudito“ licėjaus ir MO muziejaus tikslų.
„Ši ilgametė partnerystė su MO muziejumi padeda ieškoti kūrybinių inovacijų švietime. Tai tam tikra laboratorija, kurioje mes kuriame, ieškome naujų formų ir idėjų, kaip ugdymą padaryti įtraukų, originalų, kaip suteikti galimybes save išreikšti ugdymo procese“, – pabrėžia N. Pačėsa.
Dešimtokės Beatričės ir septintoko Mykolo mama Ramunė Baltaduonienė pritaria: „Bendradarbiavimas su MO yra vienas nerealiausių būdų vesti kontekstines pamokas, pamatyti, kaip ši karta atsiskleidžia ne konspektuodama iš vadovėlių, o kurdama, ieškodama, tyrinėdama.“ Ji įsitikinusi, kad meninis ugdymas nuo ankstyvos vaikystės yra būtina asmeninio ir visapusiško asmenybės ugdymo dalis. „Tikrai galime didžiuotis tokiais drąsiais, laisvais, kūrybiškais vaikais“.
Pasak MO muziejaus direktorės M. Ivanauskienės, menas padeda susikalbėti ne tik tarpusavyje, bet ir su savimi pačiu – taip ugdomas emocinis intelektas. Šiai minčiai pritaria konferencijos viešnia, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Renata Bikauskaitė.
„Nustebino ne tik stiprūs darbai, bet ir moksleivių sugebėjimas labai aiškiai artikuliuoti savo emocijas, reflektuoti save. Manau, tai šiuolaikinės ugdymo sistemos geroji pasekmė ir įdirbis“, – teigė dr. R. Bikauskaitė.
