Kaip išrinkti stovyklą?
Žvilgtelėjus į stovyklų pasiūlą matyti, kad ji – gana didelė. Todėl naudinga žinoti kelis aspektus, kurie padės atrasti jūsų šeimai labiausiai tinkantį ir vaiką džiuginantį stovyklos variantą.
- Išsiaiškinkite stovyklos temą
Paklauskite vaiko, ko nauja jis norėtų išmokti. O gal mieliau tobulintų jau atrastus talentus? Ką mano apie plaukimo, nardymo ar šuolio į vandenį sportą? O ar girdėjo apie komiksų kūrimą ir gatvės meną? Jei namuose auga tikras gamtos mylėtojas, gal verta aptarti aktyvias stovyklas gamtoje? Neabejojame, kad šie ir jūsų klausimai nuves į įdomią ir atradimų kupiną diskusiją, padėsiančią sužinoti apie tikruosius vaiko interesus.
- Pasidomėkite organizacijomis
Kai atrasite įdomių stovyklos variantų, palyginkite, ar organizacijos dera su jūsų šeimos vertybėmis, auklėjimo filosofija, gyvenimo būdu. Nesikuklinkite stovyklų organizatorių pasiteirauti apie jose dirbančius pedagogus ir jų patirtį. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į programoje nurodytą stovyklautojų amžių, nes pagal jį kuriamas užsiėmimų intensyvumas ir sudėtingumas.
- Apsvarstykite užimtumo poreikį
Įprastai galima rinktis nuo savaitę įvairiose Lietuvos vietovėse vykstančių iki pusdienio užsiėmimų viename mieste. Pavyzdžiui, Sostinės vaikų ir jaunimo centras „Hobiverse“ kviečia dalyvauti dieninėse stovyklose be nakvynės. Toks pasirinkimas apsaugo nuo papildomų apgyvendinimo išlaidų ir suteikia galimybę gražius vasaros vakarus leisti drauge su šeima.
Kuo naudingos stovyklos?
Vasaros stovyklos unikalios tuo, kad suderina vaikų mėgstamus nuotykius, linksmybes ir ugdymą. „Hobiverse“ direktorė Vilma Smaliukienė sako, kad stovyklose būtina vaikams leisti patirti, išsidūkti, laisvai išreikšti kūrybiškumą ir pailsėti nuo įprastos mokyklinės rutinos.
„Stovyklose ypač daug dėmesio skiriame judesiui ir kūrybai – vaikai trykšta energija, todėl ją stengiamės nukreipti tinkama linkme, suteikiame įrankių ir būdų saviraiškai. Be abejo, po nuotykiais iš tiesų slypi asmenybę ugdančios užduotys, bet jos išlieka žaidimo ribose, tad vaikai jas priima noriai ir džiaugsmingai“, – dalijasi V. Smaliukienė.
