Stebėkite sugrįžtančius paukščius: vietos, kur geriausia tai padaryti Lietuvoje

Pavasaris ne tik bundanti gamta, bet ir į Lietuvą sugrįžtantys sparnuočiai. Lietuvoje yra tam tikros vietos, kurios specialiai yra pritaikytos paukščių stebėjimui. Dalijamės jų sąrašu!

Alytaus rajone esanti lankytina vieta yra didžiausia Lietuvos šlapynė ir seniausias šalies gamtos rezervatas, įtrauktas į pasaulinį UNESCO biosferos rezervatų tinklą. Dažnai žmonės Žuvintą vadina paukščių draustiniu, nes sekliame ežere ir tyvuliuojančiose pelkėse gyvena 14-ai retų, saugomų ir čia perinčių paukščių rūšių.

Kam nesinori lįsti gilyn į pelkę ir ieškoti retų paukščių, ežero apylinkes gali apžiūrėti žingsniuodami mokomuoju pažintiniu taku ar pasilypėję į šalia ežero įrengtą apžvalgos bokštelį.

Geriausi mėnesiai stebėti paukščius Žuvinto apylinkėse – kovas ir spalis

Dar viena įspūdinga vieta Lietuvoje, kur galima stebėti ne sugrįžtančius,bet pabudusius paukščius yra Biržų giria. Pasienyje su Latvija esančiame botaniniame draustinyje gausiai gyvena įvairių rūšių pelėdos. Žinoma, reikia įvertinti, kad šiuos paukščius geriausiai sutikti galima vakare, vos saulei nusileidus, kai mišką apkloja šešėliai.

Lazdijų rajone įsteigtas draustinis įsteigtas išsaugoti upinei žuvėdrai svarbias teritorijas. Draustinis apima du ežerus – Niedaus ir Veisiejo su jų salomis.

Čia peri 18 rūšių sparnuočiai – daugiausiai, rudagalviai kirai. Gaila, bet dėl ežerų apaugimo aukštaūgėmis žolėmis, krūmais ir kaspijinių kirų perinčių žuvėdrų čia vis mažiau ir mažiau.

Netoli Žuvinto, bet jau Marijampolės rajone prie Amalvo ežero įrengtas stebėjimo bokštelis skirtas stebėti paukščių susibūrimus Amalvo polderio (nusausintos pakrantės dalies) užlietose pievose.

Bokštelyje yra stendai su informacija apie galimas stebėti paukščių rūšis. Geriausias laikas stebėti paukščius – ankstyvas pavasaris.

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ informacijos Nemuno deltoje ir jos apylinkėse skaičiuojama daugiau nei 300 rūšių sparnuočių, kurie slepiasi marių pakraščiuose, užliejamose pievose ir aukštuose žolynuose. Slaptavietes čia įsirengę pasaulyje nykstantys didieji ereliai rėksniai, stulgiai, paprastieji griciukai, didžiosios kuolingos, meldinės nendrinukės. Čia suskrenda žąsys, gulbės, antys, tilvikai, pralekia tūkstantiniai žvirblinių ir plėšriųjų paukščių būriai.

Geriausias laikas paukščiams Nemuno deltoje ir Kuršių marių pievose stebėti – pavasaris ir ruduo.

2001 metais Šilutės rajone įsteigtame Rupkalvių telmologiniame draustinyje saugoma Rupkalvių pelkė su saugomų augalų (kupstynės kūlingės, dėmėtosios gegūnės) bei gyvūnų (jūrinio erelio, didžiojo apuoko, kūdrinio pelėausio, šarvuotosios skėtės) ir Europos Bendrijos svarbos pelkių ir miškų buveinėmis.

Ar žinojote, kad Ventės rage nuo 1929 metų veikia viena pirmųjų pasaulyje paukščių žiedavimo stočių bei didžiausia pasaulyje paukščių gaudyklė? Paukščių migracijos metu suskaičiuojama net pusę milijono sparnuočių?

Šakių rajone esančioje Novaraiščio raiste-aukštapelkėje, kurie susifomavo iš užakusio ežero, įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis. Ši pelkė – pamėgstas paukščių rojus, kuris garsėja tuo, kad galima pamatyti daugybę į Raudonąją knygą įrašytų pilkųjų gervių. Draustinio teritorijoje aptiktos 33 paukščių rūšys, įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus bei Lietuvos Raudonąją knygą.

Žemaitiškės pievų paukščių stebėjimo bokštelis

Švenčionių rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos. Jos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių, tokių kaip: juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis), juodoji žuvėdra (Chlidonias niger), pilkoji antis (Anas strepera), putpelė (Coturnix coturnix), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), stulgys (Gallinago media), griciukas (Limosa limosa) ir kiti. O tam, kad galėtume pasigrožėti paukščiais iš toli, prie Reškutėnų kaimo įrengtas stebėjimo bokštas.