Kas pasikeitė?
Internetas, socialiniai tinklai, technologijos mūsų gyvenimus pakeitė iš esmės. Bet kokia informacija pasiekiama itin lengvai – naujienos yra prieinamos 24 valandas per parą.
Šiuolaikinės technologijos mums suteikia labai daug galimybių. Galime jungtis į bendruomenes, kurios atitinka mūsų pomėgius, gyvenimo būdą net jei gyvename skirtingose pasaulio šalyse. Didelis kiekis prieinamos informacijos „Youtube“ ar kitose platformose leidžia mums mokytis bei kurti asmeninius prekės ženklus, verslus.
Mokyklose, universitetuose skaitmeninių technologijų naudojimas ir nuotolinis mokslas tapo visiška norma.
Šiuolaikinės technologijos tapo integralia šiuolaikinio gyvenimo dalimi, keisdamos komunikacijos, darbo, švietimo ir kitas sritis. Tačiau visa tai suteikia mums ne tik neįtikėtiną kiekį galimybių, bet ir kelia sunkumų ir iššūkių.
Su kokiais iššūkiais ir sunkumais susiduriame?
Dauguma žmonių yra praradę informacijos vartojimo kontrolę – jaučia nuolatinį norą tikrinti kiekvieną telefono pranešimą, naujienas, naršyti socialiniuose tinkluose. Taip pat, yra pradedamas jausti mažesnis pasitikėjimas savimi bei nerimas lyginant savo gyvenimą, pasiekimus su tuo, kas yra gražiai pateikiama socialiniuose tinkluose.
Ypatingai didelis informacijos kiekis internete gali pradėti kelti sunkumų dėmesio sutelkimui atliekant konkrečias užduotis. Dėmesio nukreipimas į telefoną patikrinti socialinius tinklus ar naujienas žinių portaluose, gali paveikti ne tik dėmesį, bet ir atmintį, todėl nestebina, jog žmonės vis dažniau skundžiasi suprastėjusia atmintimi.
„Nors daugiausiai dirbame su vaikais, vis dažniau susisiekia klientai, kurie domisi mūsų treniruotėmis suaugusiems dėl suprastėjusios atminties ir dėmesio nesutelkimo. Dažniausiai arba jau turime šiuos nusilpusius kognityvinius įgūdžius, arba neduodame tinkamų stimulų ir neaktyviname tam tikrų smegenų sričių, kas yra būtina, jog kognityviniai įgūdžiai išliktų stiprūs“, – sako kognityvinių įgūdžių lavinimo centro „Braingym“ direktorė Justina Inkrataitė.
Stiprūs kognityviniai įgūdžiai ypatingai svarbūs šiuolaikiniame informacijos pasaulyje
„Šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo be informacijos, kurią greitai randame jau susistemintą ir apibendrintą. Esame įpratę greitai peržiūrėti ją ir dažnu atveju – pamiršti. Mums yra lengviau prisiminti, kaip ir kur rasti tam tikrus duomenis nei juos prisiminti. Deja, bet taip pripratom prie lengvo turinio trumpų tekstų, jog ne tai, kad nebenorime, bet ir darosi labai sunku skaityti ilgus tekstus bei knygas. Be to, atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad dėl ilgo buvimo prie ekranų ir didelio informacijos kiekio prastėja dėmesio sutelkimas, atmintis, sulėtėja informacijos apdorojimo greitis „, – sako kognityvinių įgūdžių lavinimo centro „Braingym“ direktorė Justina Inkrataitė.
COVID pandemija visiems parodė kaip yra svarbu gebėti greitai ir kūrybiškai prisitaikyti prie netikėtų pokyčių bei patiems juos inicijuoti. Šiuolaikiniame informacijos pasaulyje kiekvienam mūsų yra itin svarbu turėti kritinį mąstymą, gebėti išlaikyti dėmesį ir atskirti, ar tinkama ir kokybiška informacija mus pasiekia. „Kad galėtume valdyti informacijos srautą ypatingai svarbu turėti stiprius kognityvinius įgūdžius – atmintį, logiką, dėmesio sutelkimą, informacijos apdorojimo greitį. Tai yra kertiniai įgūdžiai, reikalingi kokybiškam mąstymo procesui“, – pažymi J.Inkrataitė.
Ypatingą dėmesį reikia skirti vaikų įgūdžiams
Dabartiniame pasaulyje, kuriame turime milžinišką kiekį galimybių, visi galime pagerinti savo gyvenimo kokybę, tačiau didžiausią dėmesį, visgi, reikėtų skirti vaikams.
„Statistiškai šių dienų vaikų „achilo kulnas“ – stipriai nusilpęs girdimosios informacijos apdorojimo įgūdis, dėl to dažniausiai į mūsų centrus tėvai kreipiasi, jog jų vaikai yra nuolat išsiblaškę, neatsimena, ką sakė mokytojai, turi problemų su skaitymu. Šie tėvų nuogąstavimai neturėtų stebinti, nes vaikai didžiąją dalį informacijos gauna vaizdu – pamokų metu vis dažniau pasitelkiami kompiuteriai, planšetės, absoliuti dauguma vaikų knygų yra pilnos spalvotų iliustracijų, net ir mažiausiems vaikams turėti išmaniuosius telefonus ir jais naudotis jau yra norma.
Kai vaikai turi nusilpusius kognityvinius įgūdžius, jiems ne tik kyla sunkumų mokykloje, bet apskritai dauguma dalykų tampa neįdomūs. Bet kokia pateikiama informacija tampa sudėtinga arba nesuprantama, nors iš šalies tai gali atrodyti kaip motyvacijos nebuvimas. Tačiau kognityvinis lavinimas veiksmingai stiprina vaikų įgūdžius, o tuomet labai dažnai prasiplečia jų interesų ratas, atsiranda motyvacija lankyti būrelius, siekti aukštesnių rezultatų mokykloje „, – teigia Justina Inkrataitė.
Kognityvinio ugdymo nauda vaikams ir suaugusiems šiuolaikiniame informacijos amžiuje
Taigi, šiandien yra itin svarbu gebėti atsirinkti informaciją bei tinkamai ją įvertinti. Šį gebėjimą būtina ugdyti vaikams, jog jie galėtų kritiškai vertinti informaciją iš skirtingų šaltinių, atskirti faktus nuo nuomonių ir identifikuoti šaltinio patikimumą. Be to, kritinis mąstymas didina kūrybiškumą ir skatina smalsumą – vaikai pradeda užduoti klausimus ir nebūna linkę priimti visko kaip neginčijamą tiesą – patys kelia klausimus ir ieško atsakymų.
Be to, kognityvinis ugdymas gerina ir psichologinę savijautą. „Pastebime, kad vaikai ir suaugę treniruočių metu pradeda geriau valdyti savo emocijas, ne taip stipriai reaguoja į nesėkmės, įgyja pasitikėjimo savimi“, – pažymi Justina Inkrataitė.
Stiprūs kognityviniai gebėjimai – atmintis, dėmesio sutelkimas, logika, informacijos apdorojimo greitis yra neatsiejami nuo šiuolaikinio gyvenimo dinamikos ir padeda lengviau prisitaikyti prie šiuolaikinių inovacijų, siekti karjeros, persikvalifikuoti, vaikams – siekti geresnių akademinių rezultatų.
Daugiau informacijos apie vaikų ir suaugusiųjų kognityvinių įgūdžių lavinimą, treniruočių programas galite sužinoti www.braingym.lt.
