Sensorinis sodas – tai specialiai suformuota erdvė, kurioje esantys augalai ir įvairūs įrenginiai stimuliuoja visas jusles: regos, klausos, skonio, uoslės, lietimo, pusiausvyros, kūno suvokimo ir kūno judėjimo. Planuojama, kad 2024 m. balandžio mėnesį pradės veikti sensorinis sodas Santaros klinikų Vaiko raidos centro erdvėje ligoninės kiemelyje, o vėliau ir asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemelyje. Taip pat bus prisidėta prie Panevėžio autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ sodo įrengimo numatytoje teritorijoje. Veiklų pradžia simboliškai buvo paminėta spalio mėn. 24 d. pasodinant pirmąjį augalą būsimajame sode Vaiko raidos centre.
Lukas Jankauskas, kompanijos „Cencora“, finansuojančios sodų įrengimo projektą, paslaugų centro Lietuvoje vadovas, teigia, kad sensorinių erdvių lauke įrengimas simbolizuoja kompanijos atsakomybę kurti sveikesnę ateitį: „Esame socialiai atsakinga įmonė ir labai džiaugiamės, kad savo resursais ir parama galime prisidėti prie palankių sąlygų sudarymo Lietuvos vaikų augimui ir ugdymui. Manome, kad „Lietaus vaikai“ yra organizacija, kurianti didžiulę vertę autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų turintiems vaikams, ir tikime, kad sensoriniai sodai bus itin vertinga priemonė jų vystymuisi.“
Tai bus vieni pirmųjų sensorinių sodų Lietuvoje.
„Idėja atsirado todėl, kad kalbėdami apie autizmą ir pagalbą spektre esantiems vaikams, negalime nekalbėti apie sensoriką. Sodas prie Vaiko raidos centro vadinamas miestu mieste, jame numatyti įrengimai ir augalai, kurie skirti trumpalaikiams lankytojų vizitams. Kiti du sodai – orientuoti į vaikus, kurie juose lankysis reguliariai. Pavyzdžiui, numatyta įrengti daržą, šiltnamį, kad vaikai mokytųsi liesti, uostyti, ragauti, stebėti kaitą. Sensoriniuose soduose užsiėmimus vaikams ves specialistai atrinkdami jiems geriausiai tinkamas veiklas“, – supažindina Lina Sasnauskienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė.
Pasak L. Mikulėnaitės, tai kad sensorinis sodas bus įrengtas prie Vaiko raidos centro, yra reikšmingas įvykis: „Pas mus tėvai sužino vaiko diagnozę. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra ne tik diagnozuoti, bet ir parodyti, kad tą ilgą kelią nueiti įmanoma ir suteikti būdus tą daryti. Tėvams sakau: mes neturime gydyti šių vaikų, mes turime išmokyti juos gyventi. Sensorinis sodas bus nauja patirtis, kuri leis vaikams pasijusti ne pacientais, bet vaikais. Ergoterapeutas kiekvienam vaikui individualiai parinks užsiėmimus, kurie bus organizuojami sode, ir prisidės prie vaikų sensorinės adaptacijos lavinimo, emocinės būklės gerinimo, mokymo bendrauti, kūrybiškumo ugdymo, skatinimo pažinti, eksperimentuoti, tyrinėti, pagaliau tai leis patirti gerų emocijų ir daryti tai, kas svarbiausia kiekvieno vaiko vaikystėje – žaisti.“
„Visi esame skirtingi – naudodamiesi sensoriniais pojūčiais priimame informaciją, o mūsų smegenys įvertina, ar tai gražu, negražu, patinka, nepatinka. Tai lemia kitoniškumą – apie 20 proc. vaikų, kurie neturi raidos sutrikimų, gali turėti sensorinių ypatumų. Tokie ypatumai gali nulemti kūrybiškumą, inovatoriškumą, tačiau tuo pat metu tai gali būti priežastis, kodėl sunku prisitaikyti aplinkoje. Sensorinis sodas bet kokios raidos vaikams kuria pridėtinę vertę: lavina sensorinį integravimą, suteikia teigiamas emocijas, galimybę socializuotis su kitais vaikais, pagaliau buvimas gryname lauke užsiimant naudinga veikla visada yra prioritetas“, – sako neurologė.
