Pedagogai – vaikų mentoriai
Pedagogas, mokykloje ar būrelyje, savo darbu neša nemenką atsakomybę, nes moko vaikus ne tik konkretaus būrelio ar pamokos įgūdžių, tačiau ir gyvenimiškų vertybių. Jolanta Balčė dalinasi, kad jos, kaip pedagogės pavyzdys yra labai svarbus – ji moko karatė, bet tuo pačiu yra tarsi mentorė. Vaikams nuolat kyla daug klausimų ne tik iš treniruočių, bet ir iš gyvenimo – jie nori pasidalinti įvykiais mokykloje, nagrinėti iškilusias konfliktines situacijas ar pasidžiaugti smagiais nutikimais.
Daugelis galvoja, kad neformaliojo švietimo mokytojas nedaro tokios didelės įtakos vaikams, kaip mokytojas mokykloje, bet karatė trenerė pastebi, kad iš tiesų neformaliojo ugdymo mokytojas yra daugiau mentorius vaikui nei mokytojas mokykloje. Mokykloje mokytojas neturi tiek laiko, kurį gali skirti asmeniniam dėmesiui vaikui, o būrelyje prieš, per ar po treniruotės trenerė su ugdytiniais nagrinėja įvairiausias temas, turi artimesnį priėjimą prie kiekvieno ir visiems skiria vienodai individualaus laiko. Būrelio mokytojas vaikui yra tarsi draugas, o bendravimas yra betarpiškas.
Būrelių vadovai tampa ugdytinių autoritetais
Jolanta Balčė atkreipia dėmesį, kad pedagogas būrelyje vaikams tampa lyg autoritetu. Berniukui, augančiam be tėvo, būrelio vadovas rodo vyriškąjį pavyzdį ir atstoja tėvą. Analogiškai ir su mergaitėmis. Todėl pedagogui ypač svarbu vaikams rodyti tinkamą pavyzdį, ugdyti gyvenimiškas vertybes, rodyti socialinės atsakomybės svarbą.
Įdomu tai, kad pakanka vos 1–2 val. per savaitę, poros apsilankymų būrelyje, kad būtų daroma įtaka vaiko pasaulėžiūrai. Tuo stebisi ir pati karatė trenerė, o tai įrodo tėvelių grįžtamasis ryšys, besidžiaugiant vaikų ūgtelėjimais ir naujais gebėjimais po būrelio pamokų.
Jolanta Balčė dalinosi, kokius vertingus gyvenimiškus įgūdžius įgija karatė lankantys vaikai:
- Geresni rezultatai ir susikaupimas mokykloje. Tėveliai pastebi, kad vaikai, lankantys karatė ima geriau mokytis ir elgtis mokykloje, geba lengviau susikaupti. Trenerė sako, kad visi, ilgai besitreniruojantys karatistai yra geri žmonės ir mokslams jiems susikaupti lengviau. Šie įgūdžiai lavinami, nes reikia gebėti atidžiai klausyti trenerio, skiriamas dėmesys kvėpavimui ir fiziniam lavinimui.
- Nuolankumas. Karatė moko nuolankumo, nes pamokų pradžioje nusilenkiama mokytojui, vienas kitam ir karatė stiliui. Po varžybų dalyviai dėkoja vieni kitiems, nėra pasididžiavimo, abi pusės pasisemia vertingų dalykų. Karatė tikslas yra suvaldyti agresiją, kovose laimėti taškais, nenuskriaudžiant kito žmogaus.
- Disciplina. Maži vaikai labiau linkę lankyti būrelius paskatinti tėvelių, bet palaipsniui išsiugdo įpročius nuosekliai ką nors veikti ir nebijo išeiti iš savo komforto zonos.
- Bendruomeniškumas. Vykstančiose karatė stovyklose vaikai gražiai tarpusavyje bendradarbiauja, padeda kitiems, net sudrausmina už netinkamą elgesį. Vaikai ugdo draugus, o tuo pačiu ugdosi ir patys. Stovyklose su nakvyne nutinka įvairių gyvenimiškų įvykių, kurių metu vaikai padeda kitam. Net ir karatė varžybose dalyviai laimi kaip komanda. Kiekvienas kovoja už save, tačiau pergalė yra komandiška.
„Įdomu tai, kad vaikai dažniausiai ateina į karatė ne tam, kad galėtų patys apsiginti, bet galėtų apginti kitus – šeimą, draugus“, – dalinasi Shidokan karatė trenerė Jolanta Balčė.
Ugdymo pedagogai neša ne tik vaikų užimtumo, tačiau ir teigiamo socialinio pavyzdžio atsakomybę. „Hobiverse“ trenerė J. Balčė neleidžia abejoti, kad neformalaus švietimo mokytojai skatina vaikus būti geresniais žmonėmis, tampa mentoriais ir autoritetais, moko disciplinos, bendruomeniškumo, susikaupimo, nuolankumo ir visą tai vaikai pasisemia vos per porą valandų per savaitę.
