Sukūrė skirtingas programas
Kultūros paso programa pradėta įgyvendinti 2018 m. rudenį. Pirmiausia ji buvo skirta pradinių klasių mokiniams, nuo 2019-ųjų šia programa gali pasinaudoti visi Lietuvos mokiniai. Šiais metais mokiniui Kultūros paso edukacijai skirti 11 eurų.
Ekskursijų metu pasitelkti skaitmenines technologijas prieš penkerius metus sumaniusi Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė ir Ilzenbergo dvaro gidė Rima Šimėnienė pasakojo, jog pirmosiose edukacijose vaikus išmaniai supažindino su 500 metų istoriniu dvaro parku, vėliau ji sukūrė naują tvaraus kulinarinio paveldo edukaciją, kurią pavadino „Darnoje su gamta vardan sveiko maisto ir žydresnės Baltijos jūros“. Šioje edukacijoje daug dėmesio skiriama ne tik pažinčiai su ūkiu ir jo gyvūnais, vynuogynu, ragaujami ūkyje pagaminti produktai, edukacijos vinis – užduotis, pasitelkus logikos žinias, nulaužti Cezario kodą.
Kas tas Cezario kodas?
„Popieriuje Cezario kodo raidėmis užšifruotas svarbus dvarui sakinys, kurį vaikai turi perskaityti. Imperatorius Cezaris laiškus rašydavo užkoduotus: trečia abėcėlės raidė juose virsdavo pirmąja įprastos abėcėlės raide. Manėme, kad ši užduotis bus skirta tik vyresnių klasių mokiniams, bet ją puikiausiai įveikia ir penktokai ar septintokai“, – pasakojo mokytoja. Edukacijoje „Darnoje su gamta vardan sveiko maisto ir žydresnės Baltijos jūros“ taip pat dalyvauja pradinių klasių ir 5–8 kl. mokiniai. Jie pasitelkę QR kodus ir išmaniąją „Learning Apps“ programėlę, aiškinasi, kokie gyvūnai gyvena dvaro ūkyje, atsako į kitus klausimus apie Ilzenbergo dvaro gyvenimą.
Susipažįsta su gamtos gyvenimu
Edukaciją „Žmogaus ir gamtos darna Ilzenbergo dvaro parke“ pasirinkę pradinių klasių moksleiviai ar darželinukai, kartu su gide vaikštinėdami po parką kalbasi apie geriamąjį vandenį ir jo kokybę, vandenyje ieško kūdrinukių, moliuskų, drąsiausieji ima į rankas varlę, visi kartu apžiūri inkilus, skirtus paukščiams ir šikšnosparniams, uoksus, tręštančius ąžuolus, kuriuose gyvena reti vabzdžiai – niūriaspalviai auksavabaliai, susipažįsta su dvaro parko gyventojais: gervėmis, garniais, žingsniais matuoja medžio aukštį. Visa tai, mokytojos žodžiais, plečia vaikų akiratį.
„Vaikams, atvykusiems iš didmiesčių, įdomu paliesti veršelį, apžiūrėti jo „auskarą“, pamatyti vištas. Kai kurie turi gausybę klausimų, nes turi ir daug žinių“, – kalbėjo R. Šimėnienė.
Vaikų itin mėgstama pramoga rudenį – kukurūzų labirintas. Nusifotografavę labirinto schemą prie įėjimo į jį, vaikai gali greičiau rasti išėjimą. Taip mokomasi atidumo, gebėjimo analizuoti schemas. Ilzenbergo dvariško kukurūzų labirinto, pasodinto ūkio laukuose, plotas – net 1,2 ha. Labirinto trasa nėra lengva, bet tuo tik įdomesnė. Vaikams smagu klaidžioti ir trumpam pasiklysti, slapstytis nuo savo draugų. Sėkmingai ištrūkę iš „žaliosios tvirtovės“ jie patiria pergalės džiaugsmą. Greičiau nei draugai radusiems išėjimą įrengta vaikų žaidimo aikštelė su didele laipiojimo konstrukcija ir nuolatiniu parko „gyventoju“ – kombainu Jonu Briedžiu.
Atvyksta iš visos Lietuvos
Paklausta, su kuo vaikai pirmiausia sieja aplankytą dvarą, mokytoja ir dvaro gidė dalijosi, kad įėję pro pagrindinius vartus pirmiausia nustemba, kaip čia gražu, koks senas parkas, kokie medžiai. Patekę į dvarą garsinančią Meilės salą, stebisi, kodėl pakrantėje nėra meldų. Kaip juokavo mokytoja, tokiais atvejais jai neužtenka tik paaiškinti, tenka ir parodyti – bristi į vandenį, kad vaikai suprastų, kaip atrodo tekstilė, paklota ant dugno, dėl kurios vandens paviršiuje ir nematyti šių augalų.
Į Kultūros paso edukacijas atvyksta moksleivių iš Klaipėdos, Šiaulių, Kuršėnų, Joniškio, Vilniaus, Kupiškio, Pasvalio, Kauno ir kitų miestų, žinoma, iš Rokiškio rajono.
„Kultūros paso edukacijos – vaikų akiračio plėtimas. Nesvarbu, ar pas mus jie atvažiuoja iš rajono, ar didmiesčio, dvaro gyvenime vaikams daug naujo, ypač jeigu jie dvare nesilankė anksčiau. Vaikai, atvykę pas mus, įgauna patirties, bendrauja, bendradarbiauja, susipažįsta su dvaru ir jo aplinka. Vyresnių klasių mokiniams papasakoju, kad dvaras buvo atkurtas, nes jis skaičiuoja 500 metų“, – dėstė pašnekovė.
Pati kilusi iš Juodupės apylinkių, Ilzenbergo dvarą matė dar sovietmečiu, todėl papasakoti vaikams, kaip jis pasikeitė, ir svarbu, ir malonu, o vaikai, atvykę čia, žada grįžti su tėvais ir jau jiems aprodyti šį išskirtinį dvarą.
