Rugsėjo 1-oji – diena, kai vaikus į mokyklą išleidžiantiems tėvams ypač reikia darbdavių geranoriškumo.
Darbo kodeksas yra numatęs, kaip turėtų būti suplanuota mokslo metų pradžios šventė ir kokiais atvejais visą šią dieną tėvai galėtų paskirti savo mažiesiems mokinukams. Tačiau kartais pakanka vien darbdavių supratingumo ir jų pavaldiniams be nerimo ir streso pavyksta pareigas šeimai suderinti su darbu.
Įtampa, kurią šeimoje kelia nesutarimai dėl darbo įsipareigojimų vykdymo, bet kokiu atveju juk padaro neigiamą poveikį ir darbovietėse. Rūpestingi tėvai, negalėdami būti kartu su vaikais svarbiausiais jų gyvenimo įvykiais, geru darbu tikrai nepadėkos darbdaviui už tai, kad jis neatsižvelgia į jų šeimos poreikius.
Keletas svarbių Darbo kodekso pakeitimų, susijusių su šeimos ir darbo santykių derinimu, įsigaliojo šiemet sausį. Tai tėvystės atostogų bei vaiko priežiūros atostogų pokyčiai ir sutrumpintos darbo laiko normos vaikus auginantiems darbuotojams.
Apie jų svarbą ir ypatybes – pokalbis su Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja, vyriausiąja darbo inspektore Ieva Piličiauskaite.
– Ar Rugsėjo 1-ąją tėvai turi teisę atsitraukti nuo darbų ir palydėti mažamečius vaikus į mokyklą?
– Tokia teise pasinaudoti gali tie tėvai, kurie neturi kitokios laisvadienio garantijos – vadinamųjų mamadienių arba tėvadienių. Taigi tėvams, kurie augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programą, Rugsėjo 1-ąją turi būti suteikta ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo laiko.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo darbo dienos trukmė sudaro 12 valandų, jis turi teisę į 6 laisvas valandas, o jeigu dirba 8 valandas, tuomet jam priklauso keturios laisvos valandos.
Šį laisvą laiką galima priderinti prie mokslo metų šventės laiko ugdymo įstaigose.
Suprantama, jog tėvai su darbdaviais gali geranoriškai susitarti ir dėl to, kad tądien į darbą jiems apskritai nereikėtų eiti. Mes, darbo inspektoriai, pastebėjome, kad didesnių ginčų ar problemų dėl Rugsėjo 1-osios nekyla.
– O jeigu darbuotojas turi teisę į tėvadienį arba mamadienį, bet ja pasinaudojo anksčiau, nelaukdamas Rugsėjo 1-osios, kaip tuomet elgtis ir jam, ir darbdaviui?
– Priminčiau, kad mamadienis arba tėvadienis – tai viena papildoma poilsio diena, tenkanti abiem – ir mamai, ir tėčiui – per tris mėnesius, kai jie augina vieną vaiką iki 12 metų.
Tiems, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12-os metų, suteikiama viena poilsio diena per mėnesį.
Darbuotojams, kurie augina tris arba daugiau vaikų iki 12 metų, per mėnesį priklauso dvi papildomos poilsio dienos. Tiek pat jų numatyta ir tėvams, kurie augina du vaikus iki 12-os metų, kai vienas jų arba jie abu turi negalią.
Visais šiais atvejais Rugsėjo 1-ąją šie žmonės papildomos garantijos į laisvą pusdienį neturi. Todėl geriau iš anksto taip suplanuoti papildomų laisvadienių laiką, kad jis atitektų pirmajai mokslo metų dienai.
Kita vertus, jeigu jau mamadieniu arba tėvadieniu yra pasinaudota, juk galima darbdavio prašyti dienos ar kelių dienų nemokamų arba kasmetinių atostogų.
– Ar reikia visa tai įforminti ir prieš Rugsėjo 1-ąją rašyti darbdaviui prašymą, kad jis suteiktų keletą laisvų valandų?
– Darbo kodeksas atskirų reikalavimų tam nekelia. Paprastai tarp darbdavių ir darbuotojų visi prašymai ar susitarimai įforminami raštu. Tačiau tai nėra sudėtinga, jį pateikti galima ir naudojantis elektroniniu paštu ar kitais būdais. Svarbu, kad būtų įrodymas – tai numato ir Darbo kodeksas – perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt.) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu, tačiau darbdavys vidinėje tvarkoje gali ir detaliau numatyti tokių dokumentų pateikimo tvarką.
– Vienas iš šiemet įsigaliojusių Darbo kodekso pakeitimų – keturių darbo dienų savaitė mažus vaikus auginantiems tėvams, dirbantiems viešajame sektoriuje. Kam priklauso ši garantija?
– Į sutrumpintą darbo laiką – 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, nesumažinant nustatyto darbo užmokesčio, šeimoje turi teisę tik vienas tėvų, dirbančių valstybės ir savivaldybių įstaigose, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Taip pat dirbantys įmonėse bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, bei Lietuvos banko darbuotojai.
Tokia garantija galima naudotis tol, kol vaikui sukanka treji metai. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma ir vienam iš įtėvių ar globėjų. Kuriam, jie pasirenka patys.
Kita vertus, vienas iš tėvų, kuris naudojasi tokia teise, su darbdaviu gali susitarti, kaip šia teise pasinaudoti. Galbūt vieniems priimta kasdien dirbti trumpiau, o kitiems palankesnė yra keturių darbo dienų savaitė.
Darbuotojas turi pirmenybę rinktis jam priimtinesnį variantą, bet paprastai abi šalys tariasi, koks sprendimas tinkamiausias būtų abiem pusėms.
Ši sutrumpinta darbo norma nustatyta tik minėtose viešojo sektoriaus įstaigose ir įmonėse. Taip nutarta siekiant nedidinti naštos verslui ir skatinti viešojo sektoriaus patrauklumą.
Manoma, kad tokia trumpesnio darbo laiko garantija skatins tėvus anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros atostogų į darbą, neprarandant kvalifikacijos, ir tuo pat metu skirti tinkamą dėmesį vaikų priežiūrai.
Verslui kelias yra atviras: analogiškas nuostatas būtų galima įtvirtinti ir kolektyvinėse sutartyse ar darbdavio vidiniuose teisės aktuose, nes tai yra papildoma nauda mažus vaikus auginantiems žmonėms.
Taikant šią garantiją atlygio sumažinti negalima, bet darbuotojai atsitraukia nuo darbų, vadinasi, įmonių vadovai turi užtikrinti, kad tam tikru metu nesutriks darbas.
– Pokyčiai Darbo kodekse palietė ir tėvystės atostogas. Iki jų – iki 2022-ųjų pabaigos – šios atostogos buvo nepertraukiamos. O dabar?
– Dabar tėvystės atostogos gali būti skaidomos. Taigi po vaiko gimimo dirbančiam tėčiui suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų tėvystės atostogos gali būti dalinamos, be ne daugiau kaip į dvi dalis.
Šios atostogos tėčiui gali būti suteiktos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki tol, kol mažyliui sukaks vieni metai.
Tai tėvams palankus Darbo kodekso pakeitimas, nes pasitaiko įvairių situacijų, kurios paskatina tėvystės atostogas suskaidyti.
Gali būti, kad, vaikui gimus, tėtis atsitraukia iš darbų porai savaičių, kad pagelbėtų šeimai, o kitas dvi tėvystės atostogų savaites panaudoja pasiilgindamas eilines atostogas ir taip ilgiau pabūdamas su šeima.
Dar viena situacija – įvaikinimas. Šiuo atveju tėvystės atostogos suteikiamos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos. Tačiau ši nuostata negalioja, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos tėvystės atostogos.
– Dar vienas Darbo kodekso pokytis susijęs su vaiko priežiūros atostogomis. Jis taip pat skirtas tam, kad tėčiai daugiau dėmesio skirtų savo kūdikiams?
– Esminis pokytis – nepertraukiamoji vaiko priežiūros atostogų dalis, kuria turi pasinaudoti kiekvienas iš tėvų.
Įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams atsirado neperleidžiamosios vaiko priežiūros atostogos ir motinai, ir tėvui, kurių trukmė – du mėnesiai.
Kiekvienas iš tėvų, taip pat įtėvių ar globėjų, imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista.
Šiaip jau Lietuvoje turime vienas ilgiausiai ir geriausiai apmokamas vaiko priežiūros atostogas, kurios sudaro saugias sąlygas tėvams rūpintis ir užmegzti tvirtą ryšį su vaiku.
Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vyrų įsitraukimas į vaikų auginimą pasinaudojant vaiko priežiūros atostogomis kai kuriais atvejais yra gana minimalus. O juk tai turi didelę įtaką ir geriems santykiams šeimoje, ir tvirtesniam tėvo ryšiui su vaiku, ir moterų įsitraukimui į darbo rinką.
Mokymosi atostogos – štai ką verta žinoti
Mokslo metų pradžios proga verta priminti ir apie mokymosi atostogas, nes į auditorijas grįžta studentai, studijas pradeda ir pirmakursiai. Ką jiems svarbu žinoti?
Mokymosi atostogos – tai viena iš naujajame Darbo kodekse numatytų tikslinių atostogų rūšių. Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo ir kai kurias neformaliojo švietimo programas, numatyta galimybė ne tik išeiti atostogų, bet ir jų metu gauti dalį darbo užmokesčio.
Pasak I.Piličiauskaitės, darbdavys privalo išleisti mokymosi atostogų, jeigu jų paprašo darbuotojas, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.
Darbdavys mokymosi atostogas privalo suteikti net ir tuo atveju, jeigu jis pats neinicijavo darbuotojo mokymosi ir dalyvavimo švietimo programose, – kai darbuotojas mokosi savo iniciatyva. Darbdaviui nesuteikus mokymosi atostogų, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Mokymosi atostogų trukmė priklauso nuo švietimo programos ir tikslo.
Eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti suteikiama mažiausiai po tris kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.
Diplominiam bakalauro arba magistro darbui, ar daktaro disertacijai, ar meno projektui baigti ir apsiginti – trisdešimt kalendorinių dienų.
Valstybiniams baigiamiesiems egzaminams pasirengti ir laikyti – po šešias kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.
Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose.
Šiuo atveju darbdavį reikia informuoti ne anksčiau kaip prieš dvidešimt darbo dienų. Mokymosi atostogų trukmė gali būti ir ilgesnė, jeigu taip susitariama su darbdaviu.
Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas, išskyrus mokymąsi savišvietos būdu, jeigu dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki dešimt darbo dienų per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Kitais atvejais dėl mokymosi atostogų apmokėjimo gali būti sulygta darbo ar kolektyvinėje sutartyje arba individualiai su darbdaviu.
Parengta bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija.
