Tarptautiniu bestseleriu tapusioje knygoje Montessori mokymas aprašomas taip, kad jį būtų lengva pritaikyti namuose. Tai autoritetingas vadovas, kuriame gausu Montessori metodu paremtų ikimokyklinio ugdymo užduočių ir lavinamųjų žaidimų su iliustracijomis. Naudodamiesi į vaiką orientuotais mokymo metodais, skatinsite jų vystymąsi. Aktyvus mokymasis ugdo savarankiškumą, suteikia naujų įgūdžių ir patirčių, skatina kūrybingumą.
Knygoje „Kaip užauginti nuostabų vaiką pagal Montessori“ tėvams aiškiai ir glaustai paaiškinama, kaip taikyti Montessori mokymą ir sukurti saugią bei ugdančią aplinką savo vaikams. Pasak Montessori mokytojos Lietuvoje Ados Sieger, autorius pateikia daug gerų patarimų ir idėjų ne tik ikimokyklinio ugdymo profesionalams, tėvams, bet apskritai visiems, kurie galbūt pirmą kartą išgirdo žodį „Montessori“.
Knygą iš anglų kalbos vertė Lina Balsevičienė.
Dalijamės knygos „Kaip užauginti nuostabų vaiką pagal Montessori“ ištrauka.
Jutiminės veiklos, padedančios vaikams mokytis
Pratimai, lavinantys vaikų jutiminį suvokimą, padeda jiems daug geriau suprasti pasaulį visą likusį gyvenimą.
Svarbu nuolat lavinti jaunųjų tyrėjų pojūčius. Galbūt pojūčių suvokimo ugdymas ir nepadės jiems tobulėti fiziškai, bet esu įsitikinęs, kad galime padėti vaikams išmokti geriau įvertinti tai, ką jie mato, girdi, liečia, ragauja ar užuodžia. Montessori klasėje ištisa mokymo programos sritis skirta pojūčių suvokimui ugdyti.
Paprasčiausiose užduotyse vaikai turi surasti identiškas objektų poras, besiskiriančias tik viena savybe, pavyzdžiui, aukščiu, ilgiu ar pločiu. Kituose pratimuose vaikai turi surasti identiškas poras pagal svorį, kvapą, skonį, temperatūrą ar skleidžiamą garsą. Perėjus prie sudėtingesnio lygmens, vaikų prašoma surikiuoti objektų rinkinį pagal vienos savybės, pavyzdžiui, ilgio, aukščio, atspalvio, formos ir pan., skirtumus. Šie galvosūkiai ir žaidimai vaikams įdomūs, nes ganėtinai sudėtingi ir juos vaikai priima kaip prasmingą iššūkį. Tuo pat metu plečiamas ir žodynas – išmokstama įvairių geometrinių figūrų, augalų ir gyvūnų pavadinimų. Kai vaikai išmoksta tikruosius pavadinimus, daiktai jiems įgyja naują prasmę.
Šiame skyriuje aprašoma veikla paprastesnė, bet grindžiama tais pačiais principais. Daugelį dalykų galima pasigaminti namuose arba nusipirkti Montessori priemonėmis prekiaujančiose parduotuvėse.
Spalva, forma ir dydis
Daugelio žaidybinių veiklų metu pirmiausia stimuliuojama vaiko rega, bet pasitelkiami ir kiti pojūčiai.
Objektų rūšiavimas (2–5 m.)
Objektų rūšiavimas pagal formą, dydį, spalvą ar kitas fizines savybes – smagus užsiėmimas, jo metu maži vaikai turi sutelkti dėmesį į užduotį ir priimti logiškus sprendimus. Šiai veiklai paieškokite įvairių formų, spalvų ir dydžių patrauklių daiktų. Mažesniems vaikams parinkite tinkamo dydžio objektus, kad negalėtų jų praryti ar įsikišti į nosį ar ausį. Ikimokyklinio amžiaus vaikams puikiai tinka įvairių formų ir spalvų kaladėlių rinkiniai.
Puiki veikla trimečiui ar keturmečiui – sagų rūšiavimas. Sagų galite įsigyti siuvimo priedų parduotuvėje arba išrinkti keletą skirtingų rinkinių po keturias ar daugiau identiškų sagų savo siuvimo reikmenų dėžutėje, jei tokią turite. Sumaišykite sagas dideliame dubenyje, tada parodykite vaikui, kaip atrinkti vieną sagą, įdėti ją į mažesnį dubenėlį ir surasti kitas tokias pat sagas.
Kaladėlių statymas viena ant kitos (18 mėn. – 3 m.)
Puikus regą lavinantis jutiminis užsiėmimas – statyti bokštą iš skirtingo dydžio medinių kaladėlių. Rinkitės kaladėles ar puodelius, kurie susideda vienas į kitą, – iš jų smagu statyti bokštą, o po to – tvarkingai sudėti. Žaisdami vaikai išmoksta sąvokas „didesnis“ ir „mažesnis“. Montessori mokyklose maždaug trejų metų vaikams rodoma, kaip iš dešimties skirtingo dydžio kubų pastatyti rožinį bokštą.
Geometrinių figūrų piramidės (2–4 m.)
Rinkoje yra daug šio žaislo versijų, tačiau daugumoje jų yra vienas ar daugiau virpstų ir veriamų detalių rinkinys. Nuėmus detales nuo virpstų vaikui tenka užduotis rasti panašias detales, pavyzdžiui, kvadratus, aštuonkampius ir skritulius. Jis suranda didžiausią rinkinio detalę ir užmauna ją ant virpsto. Tai tęsia tol, kol sumauna visas detales. Vaikas turėtų pats pamatyti, ar kur nors padarė klaidą, nes didesnė detalė, padėta ant mažesnės, bus išsikišusi ir atrodys netinkamai.
Paprastos dėlionės (2–5 m.)
Paprasti galvosūkiai – nuo seno žinomas vaikų žaislas. Rinkitės iš medžio pagamintas dėliones su patraukliais paveikslėliais. Venkite dėlionių, pagamintų iš kartono, arba tokių, kurių paveikslėliai netelpa į formas. Jaunesniems nei trejų metų vaikams rinkitės dėliones su didele rankenėle kiekvienai detalei paimti. Atsispirkite pagundai patys sudėti dėlionę.
Spalvų paletės (3–5 m.)
Montessori mokyklose naudojamos įvairiomis spalvomis nudažytos medinės lentelės, padedančios vaikams atskirti pagrindines ir antrines spalvas bei atspalvius ir išmokti jų pavadinimus. Namuose galite naudoti spalvų paletes, kurių paprastai galima gauti statybinių prekių parduotuvėse.
Iš tokios paletės galite sukurti tris atskirus spalvų rinkinius. Kiekvienas rinkinys turėtų būti tokio paties dydžio ir skirtis tik spalvomis. Mažesniems vaikams iš pradžių paruoškite šešių spalvų rinkinį, kurį sudarytų po dvi geltonos, raudonos ir mėlynos spalvos korteles. Paprašykite vaiko surasti spalvų poras ir pakartoti šių pagrindinių spalvų pavadinimus.
Vėliau, kai mažasis spalvų rinkinys taps lengvai įveikiamas, paruoškite antrą rinkinį, sudarytą iš 11 porų pagrindinių ir antrinių spalvų bei atspalvių: geltonos, raudonos, mėlynos, žalios, oranžinės, violetinės, rožinės, rudos, pilkos, baltos ir juodos. Paprašykite vaiko rasti spalvų poras ir jas įvardyti. Jei norite sudėtingesnio iššūkio, paruoškite trečią rinkinį, kuriame būtų po septynis devynių skirtingų spalvų (geltonos, raudonos, mėlynos, žalios, oranžinės, violetinės, rausvos, rudos ir pilkos) atspalvius. Vaiko užduotis – surikiuoti atspalvius nuo šviesiausio iki tamsiausio. Tvarkingai sudėliojus visas lenteles, sukuriamas malonus akiai spalvų spektras.
Yra daug būdų, kaip šią užduotį padaryti dar sunkesnę. Pavyzdžiui, paprašykite vaiko surasti spalvą, kurį būtų panašiausia į kokio nors objekto jūsų namuose spalvą. Kitas iššūkis – parodyti vaikui spalvą iš trečiojo spalvų rinkinio ir paprašyti, kad jis, pasikliaudamas vien atmintimi, nurodytų, kuri spalva paletėje yra tik vienu atspalviu šviesesnė arba tamsesnė. Dar viena veikla, skirta vyresniems vaikams, – kurti dažų atspalvius, į esamą spalvą pridedant baltos arba juodos. Paėmęs gryną spalvą ir įmaišęs į ją baltos, vaikas gali sukurti keletą atspalvių nuo tamsiausio iki šviesiausio – panašiai kaip spalvų paletėje. Tą patį, tik atvirkščiai, galima daryti ir su juodais dažais.
Dėmesio sutelkimo žaidimas (3–5 m.)
Šis žaidimas padeda vaikams lavinti regimąją atmintį ir pasikartojančių vaizdų atpažinimo įgūdžius. Daugelyje žaislų parduotuvių galite įsigyti įvairių šio žaidimo versijų arba patys pasigaminti. Norėdami pasigaminti kortelių rinkinį, iš plono kartono iškirpkite 16 standartinių kortų dydžio kortelių. Nupieškite arba iškirpkite po dvi identiškas aštuonių skirtingų geometrinių formų figūras. Galima naudoti ir gyvūnų paveikslėlius. Ant kiekvienos kortelės priklijuokite po figūrą arba paveikslėlį. Turėsite 16 vienodo dydžio kortelių, ant kurių bus aštuonios poros skirtingų figūrų ar paveikslėlių.
Žaidimui sumaišykite kortas ir sudėkite jas užverstas į kvadratą, sudarytą iš keturių eilių, kur kiekvienoje eilėje yra po keturias kortas. Pirmasis žaidėjas po vieną atverčia dvi kortas. Jei jos vienodos, žaidėjas šią kortelių porą pasilieka. Jei kortelės nesutampa, žaidėjas jas vėl užverčia. Žaidėjai stengiasi įsiminti kortelių vietas, kad atėjus jų eilei būtų didesnė tikimybė rasti vienodas korteles. Žaidimas trunka tol, kol atverčiamos visos kortelių poros.
Kai vaikas patobulėja žaisdamas šį žaidimą, galite sukurti naujų rinkinių su kitokiais raštais ar paveikslėliais, arba pasunkinti žaidimą pridėdami daugiau kortelių porų arba išdėstydami jas ne eilėmis.
Garsas
Vaikui augant ir vystantis jo klausai, jis gali atskirti skirtingus garsus ir nurodyti, iš kur garsas sklinda.
Džiovintos sviestinės pupelės (18 mėn. – 4 m.)
Paimkite didelį keraminį ar stiklinį salotų dubenį ir iki pusės pripildykite džiovintų lenktasėklių pupelių. Lenktasėklės pupelės tinka geriausiai, nes yra per didelės, kad vaikas įsikištų jas į nosį ar ausį, o beriamos į dubenį skleidžia malonų garsą. Duokite vaikui nedidelį samtį ir parodykite, kaip juo pasemti pupelių ir išberti jas atgal į dubenį. Leiskite mažyliams žaisti su pupelėmis. Pupelės maloniai kutena rankas ir skleidžia įdomų garsą. Jei kelios iškrenta, parodykite, kaip jas surinkti ir sudėti atgal į dubenį. Pabrėžkite, kaip svarbu visas pupeles sudėti atgal. Nenustebkite, jei iš pradžių pupelės pabirs visur. Kantriai ir ramiai parodykite vaikui, kaip reikia jas surinkti.
Varpelių poros (3–5 m.)
Šiai veiklai reikia aštuonių ar daugiau vienodai skambančių varpelių porų. Kadangi varpeliai gali ir atrodyti skirtingai, jūsų vaikas turės atlikti šią užduotį užmerktomis arba užrištomis akimis. Tikėtina, kad rasite dviejų tipų varpelių – su ąselėmis ir siuvamus ar tvirtinamus ant kokios nors medžiagos, pavyzdžiui, arklio pakinktų. Su antrojo tipo varpeliais mažiems vaikams dirbti sunkiau, nes suėmus rankomis varpelio garsas prislopinamas. Šią problemą galite išspręsti prie varpelio prisiūdami kaspiną. Vaikas tuomet gali paimti jį už kaspino viena ranka ir papurtyti arba stuktelėkite kita ranka, kad išgirstų jo skambesį.
Vaikas paskambina vienu varpeliu ir atideda jį į šalį. Tada paima kitą varpelį ir stengiasi nustatyti, ar jis skamba taip pat, kaip pirmasis. Gali būti, kad norėdamas atgaivinti atmintį, jis dar kartą paskambins pirmuoju varpeliu. Jei varpelių skambėjimas skiriasi, vaikas ima kitą varpelį, o radęs reikiamą, vienodus varpelius gali padėti į šalį. Tada vaikas renkasi dar vieną varpelį ir šį procesą kartoja tol, kol randa kiekvieno varpelio porą.
Barškučiai (3–6 m.)
Kitas pratimas, padedantis vaikams ugdyti gebėjimą atskirti garsus – žaidimas su barškučiais. Tokių barškučių galite pasigaminti iš bet kokių medinių, plastikinių ar stiklinių indelių, kokius tik rasite namuose.
Indeliai turi būti nepermatomi, kad nebūtų matyti, kas jų viduje, o pripildyti įvairių daiktų ir kratomi jie turi skleisti aiškų garsą. Galima naudoti mažus stiklinius indelius, pavyzdžiui, nuo vaikiškų tyrelių, jeigu jų vidų nudažysite arba padengsite spalvotu popieriumi, kad sienelės būtų nepermatomos.
Šeši indeliai turėtų būti nudažyti viena spalva, o kiti šeši – kita. Į skirtingų spalvų indelius įberkite tų pačių medžiagų, kurios kratant ar purtant indelį skleistų įdomų garsą (džiovintų žirnių, pupelių, ryžių, smėlio). Vaikai turi pamėginti rasti indelius, skleidžiančius tą patį garsą. Montessori mokyklose vienos spalvos indelių rinkinys laikomas dėžutėje su ta pačia spalva nudažytu dangteliu.
Tylos žaidimas (2–6 m.)
Atrodo, kad mūsų šiuolaikiniame pasaulyje tylos beveik nėra. Padėti vaikui atrasti tyloje slypintį grožį – nuostabi dovana. Tylėdami galime išgirsti savo mintis, taip pat daug geriau suvokiame mus supantį pasaulį. Tylos žaidimas moko vaikus savidisciplinos, atpažinti aplinkos garsus, kuriuos daugelis žmonių laiko savaime suprantamais. Šios veiklos metu vaikų dėmesį galite atkreipti paskambindami mažu varpeliu arba duodami sutartą ženklą ranka ir taip pradėdami tylos žaidimą. Vaikai turėtų nustoti daryti tai, ką daro, atsisėsti, užmerkti akis ir stengtis nejudėti. Paraginkite juos išlaikyti tokią būseną, kol išgirs, kad šnabždate jų vardą. Išgirdęs tyliai ištartą savo vardą, vaikas turėtų tyliai atsistoti ir prieiti prie jūsų. Galite paįvairinti tylos žaidimą ir padėti vaikams išmokti judėti atsargiai ir greitai, duodami jiems po varpelį ir nurodydami pernešti jį per kambarį taip, kad nesuskambėtų.
Iš pradžių mažesni vaikai gali nesugebėti išbūti ramūs ir tylūs ilgiau nei 30 sekundžių, tačiau palaipsniui jie išmoks atsipalaiduoti, klausytis ir įvertinti tylą. Jeigu jūsų vaikams šis žaidimas patinka, paverskite jį kasdieniu ritualu. Kitas šio žaidimo variantas – kryptinga vizualizacija, kai vaikai užsimerkia, o jūs apibūdinate reginį, kurį jie turi įsivaizduoti: „Dabar mes einame prie upelio. Įkišame kojos pirštą į vandenį. Oho, koks šaltas vanduo!“
Muzikos klausymasis (18 mėn. – 6 m.)
Kai vaikas paaugs, galėsite su juo žaisti įvairius muzikinius žaidimus. Galite garsiai dainuoti arba niūniuoti pagal muziką, skatindami tai daryti ir vaiką. Galite ploti rankomis į taktą ir šokti pagal muziką linguodami, švelniai sukdamiesi ar šokdami taip, kaip jums norisi pagal skambančią muziką.
Pradėkite mokyti vaiką atpažinti instrumentus, kuriais grojama konkrečiame muzikos kūrinyje, taip pat nurodykite melodijos pavadinimą ar net kompozitorių ir netrukus išgirsite savo vaiką sakant: „Mama, per radiją groja „Gulbių ežerą“!“ Pasirūpinkite, kad vaikas turėtų daug instrumentų, kuriais galėtų groti, – marakasą, ksilofoną, būgnus, gitarą – ir skatinkite jį dainuoti mėgstamas dainas.
Šiuo laikotarpiu vaikas yra imlus muzikai ir spontaniškai domisi garso aukščio, ritmo ir melodijos plėtote. Muzikai gabūs tėvai, kurie savo vaikus supažindina su gyva muzika, paprastai išaugina muzikalius vaikus. Apie muzikinį talentą gali byloti vaiko gebėjimas įsiminti melodijas, niūniuoti ar dainuoti pagal melodiją, ritmiškai judėti ir deklamuoti, mušti ritmą.
