Kasmetinę apžvalgą, kurią rengiant 22 pasaulio šalyse apklausiami 700 000 žmonių, turinčių šeimas, pristatė Jungtinės Karalystės rinkos įžvalgų ir konsultacijų bendrovė „The Insights Family“. Apie įdomiausias šio tyrimo įžvalgas bei prognozes pasakoja bendrovės „NJ World“ vadovė Simona Krasauskienė.
Kompiuteriniai žaidimai tampa galimybe, o ne grėsme
Kompiuteriniai žaidimai, pasak „The Insights Family“ tyrėjų, išlieka vaikų, paauglių ir jaunųjų suaugusiųjų (iki 30 metų jaunimas) populiariausiu pomėgiu – net 78,2 proc. paklaustų vaikų pasakė, kad žaidžia kompiuterinius žaidimus. Ypač ši tendencija ryški JAV – čia žaidžia 33 proc. visų apklaustųjų, o vaikai kas mėnesį vidutiniškai išleidžia 95 dolerius žaidimams. Per dvejus karantino metus 12 proc. pailgėjo ir laikas, praleistas žaidžiant kompiuterinius žaidimus 3–18 metų vaikų grupėje.
Kaip pastebi tyrimo autoriai, daugėja bendruomenių, kurios kuriasi ir auga savo pasirinktų žaidimų terpėje. Ši tendencija išryškėjo per pandemiją ir tęsiasi iki šiol. Po truputį laikas kartu su draugais ir bendrai socializacija tarp bendraamžių vaikams tampa tokia pat svarbia priežastimi žaisti kompiuterinius žaidimus kaip ir pats žaidimo įdomumas. Galimybė kurti atsiminimus su draugais virtualioje erdvėje sukėlė ir daug veikėjų, kuriuos gali valdyti skirtingi žaidėjai, žaidimų bumą.
Šie radikalūs pokyčiai neišvengiamai turi įtakos ir vaikų mokymosi procesui. Pastebima, kad platformos, leidžiančios įkelti nedidelio formato vaizdo įrašus, jau tampa ne tik pramoginio, bet ir ugdomojo turinio šaltiniu. Tad jau šiemet vaikai dažniau ieškos ugdomojo turinio „TikTok“ ir „YouTube Shorts“ nei „Google“.
Kaip pabrėžiama „The Insights Family“ tyrime, švietimo sistemos visame pasaulyje turi neatsilikti ir skatinti, kad vaikų įgyjami skaitmeniniai įgūdžiai ir know-how pasitarnautų ir mokantis, ir dirbant. Tėvai ir mokytojai nebėra tarpininkai tarp vaikų ir technologijų, priešingai, skaitmeniniai įgūdžiai, kuriuos vaikai įgavo per pandemiją, dažnai yra raktas į jų sėkmę ateities darbo rinkoje.
Skaitmeninės galimybės išlaisvina verslumą
„Iš pažiūros gana grėsmingai atrodantis laikas, kurį vaikai praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, iš tikrųjų tampa jų natūralia gyvenimo dalimi – čia atsiranda laiko bendroms patirtims su draugais, sportui – nes populiarėja e. sportas, kai vaikai varžosi tarpusavyje virtualioje erdvėje, ir net kūrybiškumui bei verslumui. Tyrimo autoriai pastebi, kad vaikų antreprenerystė auga ir vis jaunėja. Technologijos įgalino vaikus ne tik kurti virtualioje erdvėje, bet ir monetizuoti savo laisvalaikį“, – pabrėžia „NJ World“ vadovė S. Krasauskienė.
Kaip akcentuojama tyrime, vaikai visada buvo vieni pirmųjų technologijų naudotojų, todėl nieko nuostabaus, kad vis daugiau vaikų randa būdų kaip iš to užsidirbti, net jei jų atlygis nebūtinai tikri pinigai. Tai gali būti ir žaidimo žetonai, ir NFT. Beje, būtent NFT industrijai žadama itin gera ateitis – nors šioje srityje šiuo metu vis dar eksperimentuojama, jau netrukus NFT gali tapti rimtu licencijavimo pakaitalu bei papildymu ir atverti naujas galimybes ir jauniesiems kūrėjams, ir tradiciniams prekių ženklams, norintiems patraukti jauniausios auditorijos dėmesį skaitmeninėje erdvėje ir burti ištikimus gerbėjus būtent ten.
„Dar vienas netikėtas tokio aktyvaus vaikų įsitraukimo į skaitmeninę ekonomiką rezultatas – vaikai patys tampa žvaigždėmis, o tai reiškia, kad po truputį matome ateinant naujos kartos nuomonės formuotojus, kurie greičiausiai pakeis prieš 8 metus bumą išgyvenusius „YouTube“ turinio kūrėjus. Tyrimo autoriai prekių ženklams jau dabar pataria atkreipti dėmesį į skaitmeninės industrijos jaunąsias žvaigždes ir kurti bendradarbiavimą, o Lietuvoje turime vietos bandymams“, – sako S. Krasauskienė.
Tėvai vis dažniau perka prekes ir paslaugas, kurios patinka vaikams
Pasaulis vis labiau bus „Kid-first“ (liet. pirmiausia – vaikai). Tai reiškia, šiemet galėsime stebėti vis daugiau prekių ženklų, kurie padarys radikalų pokytį savo paslaugų bei prekių pateikime ir dizaine, kad geriau atlieptų vaikų ir tėvų poreikius. Tai gali būti ypač ryšku industrijose, kurios tradiciškai nėra orientuotos į vaikus pvz., automobilių pramonė, finansinis sektorius, buities prekės.
Šis pokytis vyksta vis dažniau pastebint, kad Alfa ir jaunesnės kartos daro vis didesnę įtaką tėvų sprendimams, ką pirkti, o ko – ne. Progresyvi pasaulėžiūra, elgesys ir vertybės – tai dalykai, kuriuos vaikai neišvengiamai perduoda šeimai. Vienas tyrimo autorių net pastebėjo, kad vaikai vis dažniau tampa namų ūkio CEO – aukščiausiais vadovais, nurodančiais viso namų ūkio kryptį ir vertybes. Būtent todėl, kaip pabrėžiama tyrime, tvarumas, etiškumas ir vertybės bus svarbesnės visiems prekių ženklams, o aukštų standartų nesilaikymas jaunosios kartos akyse gali turėti labai neigiamos įtakos prekių ženklo reputacijai.
Ar ekonominis sunkmetis grąžins televiziją?
Nors tyrime pabrėžiama, kad turinio kokybė vis dar išlieka pagrindiniu motyvu jį įsigyti, pasaulinės recesijos šešėlis kelia daug nerimo namų ūkiams.
Viena vertus, tyrimas parodė, kad net 41 proc. paauglių ir jaunų suaugusiųjų mieliau išleistų pinigus patirtims nei daiktams, o net 73 proc. tėvų 2022 m. atsakė, kad gera kokybė už kainą – svarbus faktorius svarstant, ar įsigyti turinį. Kita vertus, neišvengiamai mažėjantys šeimų biudžetai verčia atsisakyti turinio platformų prenumeratos, o tai reiškia, kad televizija vėl užima geras pozicijas.
„Tyrime minima, kad dabartinė situacija yra puiki galimybė ir vaikų turinio kanalams. TV kanalą vaikams Afrikoje pristatys žymusis „YouTube“ kanalas „CocoMelon“, savo kanalą vaikams vysto ir britų TV gigantas „Sky“. Šia prasme ir vaikams, ir reklamos pirkėjams televizija gali vėl tapti labai patraukli“, – komentuoja S. Krasauskienė ir priduria, kad „Kakė Makė: mano filmas“ startuoja Lietuvos kino teatruose balandžio mėnesį, o Kakės Makės animacijos serialas turinio platformose pagal sukurtą planą rasis vėliau.
