Specialistė: vasaros stovyklų rinka atsigauna ir dėl socialinių, ir dėl akademinių priežasčių

Pasak „AMES Education“ vadovės Eglės Kesylienės, yra ir dar vienas teigiamas tokios užklasinės veiklos niuansas – dauguma tyrimų rodo, kad vasaros stovyklos ne tik užima vaikus fiziškai, bet ir turi teigiamą naudą jų intelektinei raidai, fizinei būklei, karjeros pasirinkimui ir socialiniam elgesiui ateityje.

Nors globali vasaros stovyklų rinka dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. patyrė smūgį ir sumažėjo beveik 40 proc., Statista duomenimis, situacija pamažu gerėja – 2021 m. stovyklų sezonas JAV po didžiulio nuosmukio buvo artimas 2018 m. Panašios tendencijos pastebimos ir Europoje – po „Brexit“ nežinios ir karantino Jungtinė Karalystė dabar yra ypač paklausi, užklausų Maltos ir Airijos stovykloms taip pat daugėja.

Rinkos sujudimas jaučiamas ir dėl ankstesnių reguliavimo mažinimo: 2022 m. vaikams ir paaugliams, išvykstantiems į stovyklą Jungtinėje Karalystėje, nereikės turėti vakcinacijos sertifikatų, pildyti atvykimo formų, atlikti COVID-19 testų prieš ir po kelionės bei privalomai izoliuotis nepaisant vakcinacijos statuso. Tačiau nepaisant to, kad neseniai buvo sušvelnintos atvykimo į Kanadą procedūros, Australija atnaujino bevizį režimą, o kelionės į Naująją Zelandiją gali būti atnaujintos nuo gegužės 1 d., tolimos stovyklos dėl geopolitinio neužtikrintumo vis dar išlieka ne tokios paklausios.

„Prieš pandemiją specializuotos stovyklos buvo bene greičiausiai augantis vasaros stovyklų segmentas, taip pat atsirado daugiau kalbų, technologinio profilio ir kitos akademinės krypties stovyklų. Apmaudu, kad pandemija, o dabar ir karas Ukrainoje, šį augimą pristabdė, tačiau naujausi duomenys – optimistiški. Pastebima ir viena nauja tendencija: tėvai iki paskutinės minutės svarsto, ar saugumo situacija leidžia leisti vaiką į tolimą kelionę – tai neabejotinai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiemet rezervacijos į stovyklą užsienyje atliekamos beveik paskutinę minutę. Tiesa, mūsų „iCamp“ stovykla Palangoje su tokiomis problemomis nesusiduria ir vos spėjame registruoti norinčius – čia viskas paprasčiau, arčiau ir tėvams atrodo patikimiau, – šypsosi E. Kesylienė. – Rinka atsigauna, o užklausų kiekis sufleruoja, kad specializuotų stovyklų, kuriose be pramogų vaikai mokomi humanitarinių ir tiksliųjų mokslų disciplinų, paklausa šiemet net padidėjo. Nors kai kurie gali su šiuo poreikiu nesutikti, argumentuodami, kad karantino iššūkiai gabiems moksleiviams kojos nepakišo ir vasarą vaikai turi praleisti be technologijų bei ilsėtis nuo akademinės veiklos, beveik dveji metai nuotolinio mokymosi ir sutrumpėję mokslo metai daugelį tėvų paskatino ieškoti mokslo ir socialinių įgūdžių spragų užpildymo“.

Karantino žalą patvirtina ir neseniai paskelbta „Collaborative for Student Growth“ apžvalga, kurioje teigiama, kad COVID-19 suvaržymai moksleiviams turės didelį ir ilgalaikį poveikį, ypač matematikos srityje. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų prieš ir per pandemiją vykdytas tęstinis tyrimas taip pat atskleidė, kad didelė dalis stipriausią mokymosi motyvaciją turėjusių I-II klasės gimnazistų per pandemiją pajuto gerokai sumenkusį norą mokytis, panašūs rezultatai buvo gauti ir Suomijoje.

E. Kesylienė pastebi, kad tėvai yra susirūpinę vaikų emocine ir akademine gerove, todėl šiemet prognozuojamas vasaros stovyklų antplūdis. Ir dėl to, ir dėl dar vienos priežasties – įprasto mokslo žinių praradimo vasarą fenomeno.

Mokymosi žinių praradimas vasarą – reiškinys, kai mokiniai pamiršta dalį žinių, išmoktų per mokslo metus. Pirmą kartą šis reiškinys buvo identifikuotas 1906 m., kai matematikos mokytojas Williamas White'as savo ketvirtos ir septintos klasės moksleivių matematikos žinias palygino prieš vasaros atostogas ir po jų. Skirtumas buvo akivaizdus. Nuo 1978 m. buvo atliktos 39 išsamios studijos, kurios parodė, kad per vasaros atostogas prarandami tiek tiksliųjų, tiek humanitarinių mokslų įgūdžiai, kuriems atgauti mokslo metų pradžioje prireikia net 6 savaičių.

Deja, šis reiškinys aktualus ir po daugiau nei 100 metų: Šiaurės vakarų švietimo asociacijos (NWEA) pateiktuose akademinės pažangos priemonės (MAP) tyrimuose matyti, kad vasaros mėnesiais žinių įsisavinimas sulėtėja – ypač skaitymo ir matematikos gebėjimai. Vasarą po trečios klasės mokiniai praranda beveik 20 proc. per mokslo metus įgytų skaitymo ir 27 proc. matematikos žinių, septintokams šie praradimai yra gerokai didesni – atitinkamai 36 ir 50 proc. Paradoksas, tačiau tie mokiniai, kurie per mokslo metus įgyja daugiausiai žinių, per vasarą jų daugiausiai ir iššvaisto.

„Tai, kad vasarą pažanga sulėtėja – natūralu, nes vaikai tiesiog negauna formalaus akademinio ugdymo. Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunimui reikia struktūrizuotos (edukacijos) ir nestruktūruotos (poilsio) veiklos pusiausvyros, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Tarptautinės kalbų stovyklos – ideali vieta tokiai „reabilitacijai“: akademinių žinių įtvirtinimui, bendravimui ir naujų pažinčių mezgimui, aktyviam ir turiningam laisvalaikiui, savarankiškumo ir pasitikėjimo savo gebėjimais ugdymui, įvairių studijų krypčių tyrinėjimui, naujų mokomųjų dalykų išbandymui ir bendrai, patyriminiam ugdymui. Atstatyti per vieną vasarą tai, kas buvo prarasta per dvejus metus, yra praktiškai neįmanoma, tačiau pagerinti vaiko motyvaciją mokytis ir atstatyti jo socialinius įgūdžius – realu“, – sako specialistė.

Ir dar vienas svarbus vasaros stovyklų „gynybos“ argumentas – vaiko raida, kuri vyksta net jam poilsiaujant. Dar 1943 m. psichologas Abraham‘as Maslow identifikavo 5 pagrindinius žmogaus poreikius: fiziologinį, saugumo, meilės ir emocinių ryšių poreikį, savigarbos ir pagarbos poreikį bei aukščiausią – savirealizacijos poreikį. Šie veiksniai koreguoja ir vaikų raidą.

Dar daugiau: 2002 m. „Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komitetas“ nustatė aštuonis aplinkos veiksnius, kurie skatina teigiamą jaunimo vystymąsi, tačiau svarbiausi jų, kuriuos komitetas itin pabrėžė – pozityvios patirties, aplinkos ir žmonių poveikis, taip pat galimybė įgyti ir tobulinti gyvenimo įgūdžius. Kitaip tariant, tinkama ar netinkama per vasaros atostogas juos supanti aplinka gali turėti didelės įtakos jų saugumo jausmui, fizinei ir psichinei sveikatai, socialiniam ir emociniam vystymuisi bei akademiniam tobulėjimui.

Ne vienas tyrimas įrodė, kad vaikų dalyvavimas visuomeninėje ir akademinėje veikloje, meno ar sporto užsiėmimuose turėjo teigiamą poveikį jų raidai, o paauglių dalyvavimas papildomoje veikloje turėjo prevencinį ir net skatinantį poveikį jų akademiniams, profesiniams ir elgesio rezultatams.

„Ankstyvoje vaikystėje vaikai yra ypač jautrūs aplinkos poveikiui, taigi tai, kaip vasaros metu jie sugeba įsisavinti naujas patirtis, užmegzti ir išlaikyti socialinius ryšius bei neprarasti žingeidumo mokytis, didele dalimi lemia būsimą jų charakterį. Tarptautinė stovykla taip pat ugdo gebėjimą įsilieti į skirtingas kultūras bei socialinius sluoksnius – galima sakyti, tai generalinė vaiko repeticija prieš savarankišką gyvenimą. O kalbant apie žinių praradimą vasarą, tiek akademinės, tiek tradicinės vasaros stovyklos praturtina patirtimi, kuri ne tik padeda sustabdyti žinių „švaistymą“, bet ir suteikia unikalių mokymosi galimybių, kurių vaikai įprastai mokykloje neturi. Norime paskatinti tėvus atrasti savo vaikų potencialą, o pastaruosius – susitikti su bendraminčiais, todėl šiemet kasmet vykstantį „AMES STUDY THE WORLD“ renginį, supažindinantį su tarptautinių stovyklų galimybėmis, organizuosime gyvai“, – dalijasi E. Kesylienė.

Šių metų gegužės 7 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vyks vienintelis toks Lietuvoje organizuojamas tarptautinis renginys „AMES STUDY THE WORLD Summer & Boarding schools 2022“. Renginio metu 8-18 m. moksleiviai detaliau sužinos apie kalbų stovyklas Palangoje, Londone, Maltoje, Niujorke ir Vankuveryje. Vyresnių klasių moksleiviai turės unikalią galimybę išbandyti svarstomą specialybę „TASTE IT“ ar pajusti studijų dvasią Kembridžo ar Oksfordo universitetų aplinkoje. Svarbiausias akcentas – praktiška „know-how“ dalis: užsienio mokslo įstaigų atstovai „AMES STUDY THE WORLD SUMMER 2022“ renginyje visiems asmeniškai ir išsamiai paaiškins, kaip pasirinkti vasaros stovyklą, kuri ne tik intensyviai lavintų užsienio kalbos žinias, bet ir ugdytų jauno žmogaus savarankiškumą bei leistų svarstomą specialybę išbandyti multikultūrinėje aplinkoje.

Renginio metu vyks ir meistriškumo pamokos:

Geriausi universitetai renkasi geriausius studentus: norinčius ir mokančius mokytis lyderius, komandos narius, tarptautinės mokymosi patirties turinčias asmenybes, iniciatorius ir aktyvistus, sportininkus ir menininkus. Būti Oksbridžo lygio universitetų vertu studentu yra iššūkis, kuriam reikia tinkamai pasiruošti iš anksto. Šioje pamokoje gimnazistai sužinos, kaip atrodo paraiškos procesas į užsienio universitetus, ko kandidatuose ieško universitetai, kaip tinkama linkme pakreipti savo motyvaciją ir veiksmus, sužinos realių atvejų ir statistikos analizę. Be to, bus galima praktiškai save išbandyti atsakant į universiteto parengto interviu klausimus.

Populiariausią pasaulyje tarptautinį anglų kalbos egzaminą IELTS kasmet laiko daugiau nei 3 milijonai žmonių. IELTS egzamino dažniausiai reikia žmonėms, norintiems vykti studijuoti ar dirbti į užsienį. Šis egzaminas Lietuvoje yra pripažįstamas ir įskaitomas vietoj anglų kalbos brandos egzamino, tai aktualu paskutinių klasių gimnazistams. IELTS testo meistriškumo pamokoje bus detaliai apžvelgta šio egzamino kalbėjimo dalis, aptarti vertinimo kriterijai ir naudojamų užduočių formatas. Be to, dėstytojas Marcus Walsh, turintis ilgametę patirtį ruošiant IELTS egzaminui, trumpai ir aiškiai papasakos apie anglų kalbos žodyno tobulinimo strategijas, o svarbiausia – suteiks patarimų, kaip atsakyti į „suktus“ klausimus.

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija.