– Kada ir kaip prasidėjo tavo iliustruotojos karjera?
– Kaskart išgirdusi šį klausimą, įvardinu savo kelio pradžią – vaikystę. Galbūt tuometinę kūrybą dabar būtų sunku pavadinti karjera, tačiau visa tai padėjo pamatus mano šiandieninei veiklai. Piešti pradėjau būdama maždaug dešimties mėnesių. O jei rimčiau – mano kaip iliustratorės karjera prasidėjo nuo noro iliustruoti ir dalintis iliustracijomis su žmonėmis.
Dar dešimtoje klasėje pradėjau kurti atvirukus, savo iliustracijomis dalintis tuo metu dar tik populiarėjančiuose socialiniuose tinkluose ir taip plėsti savo auditoriją. Taip pat piešdavau ir sėdėdama kavinėse, ši mano veikla dažnai sulaukdavo susidomėjimo, kuris virsdavo smagiais pokalbiais, o šie – ilgametėmis draugystėmis, kurios tęsiasi iki šiol.
Jau tuomet sulaukdavau labai mielų pasiūlymų daryti asmeninius užsakymus, po kurių žmonės ėmė rekomenduoti vieni kitiems mane kaip iliustruotoją, kūrėją. Šitaip praplėtusi savo auditoriją, atkeliavau iki vieno iš labiausiai kada nors trokštų dalykų – iliustruoti knygas vaikams. Pirmasis projektas – mano iliustruota miško knygelė „Miškas ir mažas“, vėliau pradėjau dirbti vaikų ir paauglių knygų leidyklos „Nieko rimto“ dizainere.
Dirbdama čia, turiu galimybę iliustruoti kone kasdien – kurdama reklaminius vizualus leidyklos komunikacijai, maketuodama ir apipavidalindama patį žaviausią žurnalą vaikams „Laimiukas“, iliustruoti leidyklos leidžiamas knygas (prekyboje jau pasirodė britų rašytojos Ellie Irving knyga „Matildos efektas“ su mano kurtu viršeliu ir vidinėmis iliustracijomis!) bei kurti kanceliarines prekes.
– Kokie leidyklos produktai jau yra pasipuošę tavo piešiniais? Trumpai papasakok apie kiekvieno iš jų kūrybos procesą ir galutinį rezultatą.
– Visų pirma, esu jau daugybę metų leidyklos leidžiamo literatūrinio žurnalo vaikams „Laimiukas“ sergėtoja, tai vienas iš mylimiausių mano projektų. Kas antrą mėnesį pasirodantis naujasis mano apipavidalintas žurnalo numeris yra didžiulis džiaugsmas! Būti žurnalo, kurį skaitydama užaugau pati, viena iš kūrėjų yra itin sentimentalu. Dirbdama tai vis prisimenu, pamąstau apie tai ir pasidžiaugiu.
Pirmasis ne knyginis projektas leidykloje – drobinis maišelis. Kaip tik šiemet į leidyklą atkeliavo nauja spalvingų drobinių maišelių kolekcija. Vieną iš jų, „Šokančių gėliukų“ drobinį maišelį, sukūriau ir aš! Jis kupinas judesio, labai dinamiškas, linksmas, drąsiai spalvingas ir žaismingas. 2021-aisiais metais mano kūryboje atsirado daug naujų spalvų, šis maišelis – to pavyzdys.
Darbo knyga 2022-iesiems „365 svarbios dienos“ – savotiškas maišelio tęstinumas (viduje galima aptikti ir maišelio motyvų!) spalvingumo ir žaismingumo prasme. Tai projektas, kuris pasiekė mano rankas ir knygynų, parduotuvių lentynas (jose, kiek teko matyti, neužsibūdavo ilgai ir keliaudavo į naujus namus!) neilgai trukus po drobinio maišelio pasirodymo. Pati labai mielai naudojau knygelę „365 svarbios dienos“ dar 2017-aisiais ir tuomet ji turėjo tokį tekstūrinį viršelį, smagias iliustracijas, tad nusprendžiau surasti medžiagas, kurios mane tuomet taip sužavėjo, ir atkurti šį jausmą 2022-aisiais. Mėlynoji debesėlio darbo knyga šitaip tapo tokia, kokią galite išvysti dabar – ryški, maža ir miela – puikiai tinkanti kasdieniam planų rašymui.
Taip pat jau pasirodė britų rašytojos Ellie Irving knyga „Matildos efektas“, kuriai sukūriau viršelį ir… mažas vidines iliustracijas. Kodėl daugtaškis? Nes iš pradžių šiai knygai man buvo patikėtas sukurti tik viršelis, tačiau tiesiog negalėjau susilaikyti nesukūrusi kažko daugiau. Taip gimė mažos, skyrius papildančios iliustracijos. Paėmusi knygą į rankas galėjau tik žavėtis – patiko nuo viršelio iki gelsvo, rupaus popieriaus, o knyga, nors iliustruojant jau perskaityta kelis kartus, bus dar ne kartą skaitoma.
– Esi ne tik iliustruotoja, bet ir vienintelio Lietuvoje literatūrinio žurnalo „Laimiukas“ dizainerė. Kuo šis projektas tau ypatingas?
– Galimybė prisidėti prie šio žurnalo kūrimo man suteikia daug džiaugsmo. Ypač džiugina matyti, kaip vaikai atsiliepia apie žurnalą, kaip vaikų tėvai šiuos įspūdžius papasakoja – atgarsiai labai pozityvūs ir pakylėjantys. Jau užsiminiau, kad užaugau su šiuo žurnalu, tai ir yra vienas iš šio žurnalo ypatingumų, bet kitas yra tai, kad galiu dabar pati stebėti, kaip vaikai auga kartu su juo, kaip jie, kaip kadaise aš, siunčia į konkursus piešinius, rašo istorijas. Tai – geriausia, ką galiu patirti – tiesiog kurti ir matyti, kaip tai įkvepia vaikus.
Esu atsakinga už vieną iš daugybės žurnalo rubrikų – „Interviu su vaikais“, kurią ruošdama kalbinu vaikus, kurie skaito, kuria, kartais drovesnius, o kartais labai labai kalbius. Klausant jų man visiškai atsiveria akys, kokie puikūs jie auga ir kaip nuostabiai mąsto.
– Ar sunku buvo atrasti savitą iliustracijų stilių? O gal jis vis dar kinta ir jo ieškai iki šiol?
– Savitas stilius, braižas atkeliauja labai savaime – galiu tik pastebėti, kaip per metus savo kūryboje keliavau ir keičiausi. Anksčiau kūriau labai tamsius, rimtus piešinius. Tai tikrai nėra blogai, bet prisimenu, kad net neleisdavau sau kurti nerimtai ir vaikiškai, nors mintyse tai visada kirbėdavo ir nekantraudavo papulti ant lapo.
Tik gan neseniai pajutau, kad galiu leisti rankai piešti tai, ką ji nori piešti: kartais galiu kurti juodai baltas iliustracijas, o kartais – ypač spalvotas ir mielas. Nuolatos iliustruojant tampa net sunku pastebėti, kaip keičiasi stilius. Tik vėliau pamatai, kaip patobulėjai, pasistiebei. Tačiau niekada sąmoningai nenorėjau keisti savo iliustracijų stiliaus – leidau viskam tekėti ir atsirasti savaime.
– Kokiomis dar veiklomis užsiimi? Kaip pavyksta jas suderinti tarpusavyje?
– Iš tiesų, be darbo leidykloje turiu dar daugybę kitų veiklų: esu magistrantūros studentė, dar užsiimu savo pačios individualia kūrybine veikla, kuri pamažu tampa smulkiu verslu, tad veiklos tikrai yra. Dažnai gaunu komentarų iš pažįstamų, kad galbūt turiu galių ir moku keliauti laiku, deja, kol kas apie tai galiu tik pasvajoti. Laiko nepersukinėju, bet moku jį gerai planuoti.
Manau, kad atmintis geriausiai veikia planus rašant ranka, tad neapsieinu be užrašų, kuriems kasdien naudoju savo pačios sukurtą darbo knygą „365 svarbios dienos“. Kadangi mano dienos pakankamai užimtos – labai mėgstu užrašines, kuriose visai dienai yra skirtas pilnas puslapis, o mano kurta knygelė yra būtent tokia!
– Jei galėtum pasiversti bet kurios knygos pasirinktu veikėju, kokia tai būtų knyga, koks veikėjas ir kodėl?
– Nors mano būdas yra visai aktyvus kūrybine prasme, tačiau esu labai rami asmenybė, visai kaip koks ežiukas rūke. „Ežiukas rūke“ yra vienas mylimiausių mano vaikystės filmukų – mistiškas ir lengvas, ramus. Tas tylus, kuklus ežiukas iš knygos „Ežiukas rūke“ ir būčiau aš. Visgi kartais galiu būti ir visiška Matilda iš savo pačios iliustruotos knygos, „Matildos efektas“ – labai gyvastinga ir nenustygstanti vietoje, šokinėjanti ir kurianti.
– Kokia tavo pati didžiausia svajonė?
– Nepamesti darbo su vaikais, pasakoti jiems, kurti jiems ir kartu su jais. Vienas didžiausių džiaugsmų man yra suteikti džiaugsmą kitiems. Taip pat svajoju niekada nesustoti džiaugtis kūryba, būti joje ir kurti tai, kas kitus džiugintų.
