Visame pasaulyje šis gerasis dėdulė vadinamas įvairiais vardais ir net laukiamas ne tuo pat metu.
Nyderlanduose – Sinterklasas
Šio senelio protėviu laikomas šventasis Nikolajus, IV amžiaus graikų krikščionių vyskupas.
Sinterklaso šventė Nyderlanduose švenčiama gruodžio 6-ąją, bet prasideda gruodžio 5-ąją, Šv.Mikalojaus dienos išvakarėse, tada žmonės dovanoja dovanas, ypač vaikams. Būtent Sinterklaso istorija paremta šiuolaikinė Kalėdų Senelio šventė.
Vietos legenda pasakoja, kad Nyderlanduose Sinterklasas yra pagyvenęs vyras su visiškai balta barzda, dėvintis ilgą raudoną chalatą baltais kraštais ir jojantis ant balto žirgo, vardu Amerigo. Keliaudamas iš namų į namus jis apdalija dovanomis vaikus už gerą elgesį. Legenda apie Sinterklasą atsirado viduramžiais ir buvo minima kaip diena, skirta padėti vargšams.
Italijoje – Befana
Italų legendos pasakoja apie moterį, žinomą Befanos vardu, kuri yra šalies Kalėdų Senelio atitikmuo. Legendinė senolė kasmet dovanoja vaikams dovanas Epifanijos šventės, minimos sausio 5-osios naktį, išvakarėse. Vietos folkloras vaizduoja Befaną kaip seną moterį su šluota, keliaujančią oru ir ryšinčią juodą skarą.
Manoma, kad Befana aplanko namus patekdama į juos pro kaminą ir palieka saldainių, kitų dovanų vaikams, kurie buvo geri, o blogiems palieka suodžių ar anglies gabalą. Šiuolaikinėje Italijoje Befana taip pat žinoma kaip Kalėdų ragana.
Vidurio Europoje – Mikulas
Daugelyje Vidurio Europos šalių, įskaitant Čekiją, Vengriją, Slovėniją, Rumuniją, Lenkiją ir Slovakiją, Miklosas, arba Mikulas, yra vadinamas istorine asmenybe, panašia į šventąjį Mikalojų.
Legenda apie Mikulą kilo Vengrijoje ir išplito į kitas Vidurio Europos šalis. Pasak tautosakos, Mikulas, lydimas padėjėjų, kasmet gruodžio 5-ąją lankosi namuose, kur geri vaikai už gerą elgesį apdovanojami dovanomis ir saldainiais, o prastai besielgiantys gauna medinį šaukštą, žalių bulvių ar anglių gabalėlių iš Mikulo padėjėjo Krampušo.
Suomijoje – Joulupukis
Joulupukis – legendinė Kalėdų figūra iš Skandinavijos, taip save vadina Laplandijoje gyvenantis Kalėdų Senelis, kurį mėgsta lankyti ir lietuviai.
Joulupukio legenda pasakoja apie seną vyrą su ilga balta barzda, kuris dėvi aptemptas raudonas odines kelnes ir raudonu kailiu apsiūtą paltą, keliauja rogėmis, traukiamomis šiaurinių elnių, ir lanko namus visoje šalyje palikdamas vaikams dovanų.
Islandijoje – „Yule Lads“
Šiuolaikinio Kalėdų Senelio atitikmuo Islandijoje yra žinomas kaip „Yule Lads“ arba „Yulemen“. Pasak folkloro, „Yule Lads“ buvo Grylos ir Lepaludžio, trolių, gyvenančių kalnuose, sūnūs.
„Yule Lads“ nusileisdavo iš kalnų išjuokti ar gąsdinti netinkamai besielgiančių vaikų, o juos lydėjo „Yule Cat“ – žvėris, valgantis vaikus, kurie negaudavo naujų kalėdinių drabužių. Šiuolaikinėje Islandijoje „Yule Lads“ vaizduojama kaip 13 vyrų, kurie per Kalėdas keliauja po šalį siūlydami dovanas gerai besielgiantiems vaikams.
Vokietijoje – Krampusas
Krampusas yra Kalėdų Senelio padėjėjas Vokietijoje. Šios šalies tautosakoje Krampusas vaizduojamas kaip raguota mitinė būtybė, pusiau ožys, pusiau demonas, turinti ilgą šakotą liežuvį, ji baudžia išdykusius vaikus.
Kaip ir daugelis Kalėdų mitinių būtybių, Krampusas kilo iš senovės Vokietijos pagoniškų tikėjimų ir buvo raguotas raganų dievas.
Šiuolaikinėje Europoje Krampusas dėvi plaukuotus kostiumus su demonų kaukėmis ir ragais.
Irane – Amu Novruzas
Amu Novruzas yra išgalvota iraniečių figūra, taip pat žinoma kaip Papa Novruzas. Manoma, kad jis pasirodo kiekvienų metų pavasario pradžioje kartu su Hadži Firuzu minint Irano Naujųjų metų – Novruzo šventę. Panašus į Kalėdų Senelį Amu Novruzas – senis sidabriniais plaukais, su ilga balta barzda, lankantis vaikus ir dovanojantis jiems dovanas.
Amu kompanionas Hadži Firuzas, priešingai, muša tambūriną – į būgną panašų instrumentą – ir reikalauja dovanų iš vaikų.
