Nuo telefonų neatitraukia ne tik vaikai, bet ir jų tėvai: pataria, kaip save kontroliuoti

Leidykla „Briedis“ pristato garsiosios knygos „How to Stop Losing Your Sh*t with Your Kids: A Practical Guide to Becoming a Calmer, Happier Parent“ lietuvišką leidimą „Kaip nepratrūkti bendraujant su vaikais. Ramesnių ir laimingesnių tėvų praktinis vadovas“, kuris padės išmokti valdyti emocijas ne tik vaikams, bet ir tėvams.

Clara Naumburg, filosofijos mokslų daktarė, socialinė darbuotoja, vieną itin sunkų vakarą, nebeišmanydama, kaip susitvarkyti su dukromis nepradėjus ant jų šaukti, mėtyti daiktų ir kitaip lieti blogų emocijų, internete ėmėsi ieškoti pagalbos. Ši akimirka jai buvo kritinė, privertusi pasižiūrėti į save iš šalies, stabtelėti ir suvokti, kad toks bendravimo su atžalomis ir jų auklėjimo kelias netoli nuves.

Ar dėl nevaržomų tėvų emocijų protrūkių visada kalti vaikai? Kokie dirgikliai veda iš pusiausvyros, kas verčia tėvus įsiaudrinti, kaip suprasti, kad tuoj pratrūksite, ir sugebėti sustoti, nurimti, o gresiantį karštą ginčą paversti konstruktyviu pokalbiu? Ir kuo čia dėtas telefonas?

Atsakymai į šiuos klausimus – asmeniniais išgyvenimais paremtoje, įžvalgų ir konkrečių patarimų tėvams nestokojančioje filosofijos mokslų daktarės knygoje. Juk ramesni ir laimingesni tėvai augina tokius pat ramesnius ir laimingesnius vaikus.

Iš anglų kalbos knygą vertė Rugilė Aukštuolytė.

Dalijamės knygos ištrauka:

Dėl išmaniųjų ir planšečių taip dažnai imame daryti daug darbų vienu metu ir pratrūkstame bendraudami su vaikais, kad skirsime jiems ypatingą dėmesį. Ekranai jus dirgina, nes ten matote siaubingų naujienų, taip pat jie primena visus įsipareigojimus viršininkui, anytai ar tai prakeiktai Džeinei iš Tėvų ir mokytojų asociacijos, kuriai jau reikėtų apsiraminti. Ir net jei skaitote arba žiūrite kažką juokingo ar mielo, tą akimirką, kai vaikas įeis į jūsų kambarį, atrodys, kad jis veržiasi į jūsų realybę, kuri galbūt yra daug nuostabesnė nei tikroji realybė, o tai itin erzina, nes jūs tiesiog norite dar penkių minučių, kad pažiūrėtumėte tą smagų bitėdžio barsuko vaizdo įrašą iki galo ir, po galais, vaike, ko nori (?!), kai staiga suprantate, kad vėl pratrūkote.

Rasti šiek tiek laiko atsitraukti nuo telefono yra vienas iš galingiausių pokyčių, kuriuos galite padaryti tiek kasdieniame gyvenime, tiek augindami vaikus. Todėl pasidėkite jį. Tiksliau išneškite jį iš kambario. (Tyrimai rodo, kad vien šio daikto buvimas netoliese – net jeigu jis ir išjungtas – mus blaško.) Būdamas po ranka, išmanusis yra vieno darbo darymo vienu metu ir sveiko proto priešas, be to, ir įvairaus streso šaltinis.

Jei atrodo sunku paleisti telefoną iš rankų, taip yra ne todėl, kad esate silpni ar pažeidžiami, bent ne labiau nei mes visi. Programėlės mūsų telefonuose yra specialiai sukurtos mūsų dėmesiui pritraukti ir jam prikaustyti. Kai kuriems sumaniausiems technologijų pasaulio protams yra mokami nepadoriai dideli pinigai, kad jie išsiaiškintų pačias veiksmingiausias strategijas, priverčiančias mus programėlėmis naudotis be saiko.

Paprasto programėlės pirkimo ar atsisiuntimo jiems negana, jie nori, kad atsidarytume jas kuo dažniau. Kuo daugiau laiko praleisime dėliodami tris žibančius deimantus ar žiūrėdami paveikslėlius, tuo didesnė tikimybė bus mums išvysti reklamų, kuo daugiau tokių reklamų matysime, tuo bus didesnė jų spustelėjimo tikimybė, kuo dažniau jas spustelėsime, tuo labiau padidės jų pirkimo tikimybė, taigi, valio visiems, išskyrus mus. Tačiau neprivalome pasiduoti jų piktadariškiems triukams. Galime atgauti savo laiką ir protą, neatsisakydami mėgstamų įrenginių.

Pateiksiu kelis patarimus, nuo kurių galite pradėti. Pasirinkite naudingiausius ir pradėkite nuo jų.

Priminkite sau ir iš tiesų patikėkite, kad jums nereikia perskaityti kiekvienos žinutės, laiško ar antraštės tą akimirką, kai jie pasirodo telefone. Tikrai nereikia. Galite tai padaryti vėliau. Yra labai nedaug tokių situacijų gyvenime, jei apskritai yra, kurios iš tiesų reikalauja neatidėliotino atsako. Taip, galbūt kartais praleisite naujienas ar paskutinės minutės kvietimą vaikams pažaisti su kitais vaikais, bet sveikas protas, kurį atgausite, tikrai to vertas.

Kad ir kaip palaikytumėte ir taikytumėte mano prieš tai minėtą idėją, jūsų smegenys vis tik nepritaikytos telefono pranešimams. Todėl išjunkite juos. Rimtai. Jūsų telefonas neturėtų dzingsėti, zyzti, užsižiebti ar vibruoti dėl nieko, išskyrus skambutį ar žinutę.

Susipažinkite su režimu „Netrukdyti“ ir naudokite jį dažnai. Pati nustačiau savo telefoną taip, kad, kol dirbu ar leidžiu laiką su vaikais, mane pasiektų tik patys svarbiausi skambučiai (iš mano tėvų, vyro ir mergaičių mokyklos). Mano telefonas automatiškai pereina į režimą „Netrukdyti“ kiekvieną dieną nuo devintos vakaro iki septynių ryto, kad netrukdytų naktį.

Pakeiskite telefono nustatymus taip, kad jis leistų stebėti ir riboti naudojimosi juo laiką. Ši funkcija („iPhone“ išmaniuosiuose vadinama „Ekranų laikas“ („Screen Time“), o „Android“ – „Skaitmeninė gerovė“ („Digital Wellbeing“) pateikia statistiką, kiek tiksliai laiko naudojatės įvairiomis programėlėmis. Be to, galima nustatyti limitą, kiek laiko naudositės kiekviena programėle, kurį pasiekus likusią dienos dalį programėlę pasiekti bus sunkiau.

Ištrinkite visas programėles, kurių jums iš tiesų nereikia, ypač tas, prie kurių lengviausiai priprantama. Atsisakiau „Facebook“, „Twitter“ ir savo mėgstamiausios kryžiažodžių programėlės. Naudodavausi šiomis programėlėmis be saiko. Kurios programėlės tik be reikalo įtraukia jus? Būkite nuoširdūs ir atsikratykite jų.

Apsimeskite, kad jūsų išmanusis yra senovinis telefonas, pritvirtintas prie sienos. Anksčiau būdavo taip, kad telefonui suskambus reikdavo viską mesti ir nueiti iki jo, kad atsilieptumėte. Jei laidas nebuvo itin ilgas, nebuvo įmanoma vaikštinėti po namus darant tris kitus darbus ir tuo pat metu šnekučiuojantis. Išsiimkite telefoną iš kišenės ir palikite ten, kur dėtumėte laidinį telefoną. Eikite iki jo, jeigu reikia paskambinti ar parašyti, bet šiaip palikite jį ten.

Net jei ir galite. Kai tik įmanoma, būkite senamadiški. Pasistatykite radiją ant lentynos, kad nereikėtų griebtis telefono, kaskart užsimanius pasiklausyti muzikos. Jei mėgstate skaityti elektronines knygas, nusipirkite specialiai tam skirtą įrenginį, o ne skaitykite jas telefone per programėlę. Užduotis susirašykite ant popieriaus arba užrašinėje.

Tai puikus sprendimas tėvams, kurie baiminasi praleisią svarbų skambutį ar pranešimą, bet nenori, kad juos blaškytų visa kita telefone. Atsispirkite pagundai atsisiųsti dvidešimt septynis žaidimukus, išjunkite bet kokius nereikalingus pranešimus ir palikite telefoną kitame kambaryje. Ir stebėkite, ar laikrodis taip pat nepradėjo blaškyti. Būkite atviri sau ir taip nutikus nebenešiokite jo.

Nėra blogai turėti kuo užsiimti laukiant eilėje pas gydytoją ar skirti sau atokvėpio minutę, kai vaikai iš tiesų gražiai žaidžia. Tačiau išmanieji nėra tas pats, kas žurnalai ar laikraščiai. Šie mažyčiai šviečiantys ekranai prikausto mūsų dėmesį nuožmiai ir atkakliai, o taip nenutinka su knygomis, nėriniais, o mano vyrui – su ukulele. Pastebėsite, kad taps paprasčiau atsakyti į vaikų klausimus ar pereiti prie kitos veikos, jei mėgavotės kuo nors, kas mažiau kelia priklausomybę nei nuolat atsinaujinantis ekranas.

Jei niekaip negalite atsisakyti telefono, naudokitės programėlėmis, kurios jūsų nedirgina ar bent mažiau jus įtraukia. Nėra jokių garantijų, žinoma, bet yra geresni arba blogesni pasirinkimai. Naujienų programėlės ir socialiniai tinklai – šiuos lauk. Meditacijos programėlės, elektroninės knygos, skaitmeniniai sudoku, kryžiažodžiai ir riboto laiko žaidimai yra geresni pasirinkimai, nebent suprasite, kad slepiatės vonioje bandydami rasti šešių raidžių žodį, reiškiantį „mygtukų spaudinėtojas“. Jei taip nutiks, ištrinkite jas.

Dėl ryškios ekrano šviesos jums bus sunku užmigti ir miegoti, o pervargimas yra didžiulis dirgiklis.“