– Kodėl nusprendėte parašyti knygą „Iš kur atsiranda vaikai“?
– Ilgai ieškojau knygos apie vaikų lytinį švietimą, kurią galėtume išversti į lietuvių kalbą. Gal penkerius metų, jei ne ilgiau. Bet neradau: tai iliustracijos buvo nepatrauklios, tai pati tema pateikta labai anatomiškai ar buvo skyrių, kurie nebūtų tikę Lietuvos skaitytojams. Tiesa, knygų pasirinkimas lytinio švietimo tema visada buvo nedidelis. Tad buvo lengviau parašyti knygą pačiai. Vis dėlto teko nemažai gilintis į vaikų lytinio švietimo temą, skaityti mokslinės literatūros, konsultuotis su specialistais, o kai kuriuos tekstus perrašinėti ir keisti, kad vaikai informaciją lengvai suprastų.
Svarbiausias tikslas buvo vaikams priimtinu būdu paaiškinti, iš kur atsiranda vaikai. Sunkiausia užduotis buvo ne sugalvoti, ką pasakyti, bet sumąstyti, kaip tai pasakyti! 3–6 metų vaikai aplinką priima labai natūraliai, jie nejaučia gėdos žiūrėdami į nuogą žmogų, jiems natūralu užduoti nepatogų (mamai) klausimą viešoje vietoje.
Deja, tėvai elgiasi priešingai: jie vengia kalbėtis su vaikais apie lytinius organus, vadina juos išgalvotais pavadinimais, drovisi kalbėtis šia tema ar tiesiog nežino, kaip reiktų atsakyti į paprastus vaiko klausimus. Tad knyga „Iš kur atsiranda vaikai?“ – priemonė tėvams supažindinti vaikus su lyčių skirtumais, nėštumu, gimimu jiems suprantama kalba. Manau, ji bus ypač naudinga toms šeimoms, kurios jau turi mažylį ir laukiasi dar vieno vaikelio.
– Kokio amžiaus vaikams skirta ši knyga?
– Vaikų literatūra yra išskirtinė tuo, kad turi atitikti skaitytojo amžių, o kategorijų (amžiaus grupių) yra labai daug: 0–2, 3–6, 7–9, 10–12, 14 ir daugiau. Kone kiekvienai amžiaus kategorijai būtų galima parašyti knygą apie tai, iš kur atsiranda vaikai. O būtent ši knyga tiks „kodėlčiukams“ nuo 3 ar 4 metų. Ji skirta skaityti kartu su suaugusiuoju.
– Kokios temos aptariamos jūsų knygoje?
– Pagrindinės temos, būdingos tokioms knygoms: lyčių skirtumai, apvaisinimas, gimimas, nėštumas. Bet ne tik tai, nes vaikams kyla daug daugiau klausimų: ar mamytei gimdant skaudėjo, ar bėgo kraujas, ar tėtis, jei turi pilvuką, irgi gali turėti vaikų, ar mama juos vis dar mylės, kai gims kitas vaikelis. Norėdama pakalbėti ne tik apie anatominius dalykus, bet ir apie jausmus, vertybes, aš pasirinkau mišrų knygos žanrą. Tai literatūrinis pasakojimas su pažintinės informacijos intarpais.
– Apie iliustracijas minėjote, kad ne visose užsienio leidyklų knygose šia tema jos būna priimtinos ar patrauklios?
– Skonis – individualus dalykas. Tačiau pažintinėse knygose iliustracijos atlieka daugiau funkcijų, ne tik meninę, jos paaiškina knygos tekstą ar jį papildo. Lytinio švietimo tema sunku ne tik rašyti ar kalbėti, bet ir piešti iliustracijas!
Aš labai džiaugiuosi, kad kuriant šią knygą šalia manęs buvo Greta Alice – puiki jauna dailininkė, nesuvaržyta stereotipų, atvira naujovėms, puikiai suprantanti vaikų poreikius. Ji suprato mano viziją, knygą papildė savomis idėjomis, sukūrė iliustracijas, kurios labai gerai atitinka pasirinktą amžiaus grupę, yra informatyvios ir linksmos.
Kai kurie piešiniai knygoje atsirado tam, kad tėvai galėtų pasikalbėti su vaikais apie žmogaus kūną ir kūnų skirtumus plačiau nei vien tik lytiškumo tema.
– Kaip manote, kodėl tėvai vengia su vaikais kalbėti apie lytiškumą?
– Yra ne viena, bet keletas priežasčių: tėvų drovumas, auklėjimas, aplinka, asmeninės patirtys ir pan. Pati dažniausia – tėvai norėtų kalbėti su vaikais, bet nežino, kaip tai padaryti! Nieko keisto: su skirtingo amžiaus vaikais reikėtų kalbėti jiems suprantama kalba. Lytinių santykių, žmogaus gimimo temos yra apgaubtos paslapčių ir baubų.
Man atrodo, kad svarbiausia vaikams nemeluoti, nes melas gimdo baimes, formuoja neteisingus stereotipus. Neatsitiktinai ši knyga prasideda nuo „melagienos“, kurią Marija išgirsta iš močiutės: vaikus neša gandrai. Todėl vaikas susiranda gandrą ir paklausia, ką jis atneš: brolį ar sesę? Betgi gandras turi savų vaikų, išsiritančių iš kiaušinių, tad kodėl jis turėtų rūpintis dar ir svetimais...
– Kokia, jūsų akimis, yra lytinio švietimo situacija Lietuvoje? Kuo ji skiriasi nuo kitų Europos šalių?
– Manau, kad skirtumai yra gana ryškūs, ypač jei Lietuvą lyginsime su Skandinavijos šalimis ar, sakykime, Prancūzija. Mums labai trūksta drąsos atvirai kalbėtis su vaikais visomis, net ir sunkiausiomis ir nepatogiausiomis temomis. Mums labai trūksta pagarbos vaikui kaip asmenybei, dažnai nesugebame nevertinti ir nelyginant jo žinių ir gebėjimų su suaugusiųjų.
Manau, tai liečia ne tik lytinį švietimą, bet ir kitas auklėjimo, ugdymo sritis. Daugelyje Europos šalių su jaunesnio amžiaus vaikais daug atviriau kalbama apie lytinį identitetą, homoseksualumą. Manau, kad kiekviena visuomenė turi savitą brandumo lygį ir iki kai kurių dalykų turi užaugti natūraliai, nes vertybės formuojasi pamažu ir yra labai svarbios asmens ir bendruomenės ateičiai.
– Kokia yra pagrindinė šios knygos žinutė, kurią norėtumėte perduoti auditorijai?
– Vaikai atsiranda iš mamų pilvukų. Taškas!
