Apie lankytinas vietas Lietuvoje rašanti moteris dalijasi savo pastabomis ir atradimais, ką kur gali pamatyti visa šeima.
L.Vasiliauskienė taip pat pataria, kuo užimti vaiką keliaujant automobiliu. Pirmiausia tai puiki proga mokytis įvairių dalykų.
„Mūsų abi mergaitės keliaudamos išmoko skaičiuoti, pagilino geografijos žinias, perdainavo daugybę dainų, be proto mėgsta mįsles ir įvairius pažinimo žaidimus, tokius kaip išvardyti Afrikos gyvūnus, 3 Lietuvos miestus ar 5 medžius.
Reikia tik tėvų noro visa tai daryti kartu su vaikais. Be tokių žodinių žaidimų, turime ir žaislų, kurie yra laikomi automobilyje ir nenešami namo, kad nepabostų“, – patarė L.Vasiliauskienė.
Su vyru Vidu ir trimis vaikais keliaujanti moteris šį kartą dalijasi Panemunės kelio maršrutu, kuris patiko ir mažosioms.
„Tai tikrai vienas vaizdingiausių maršrutų Lietuvoje – pilys, piliakalniai, gyvūnų ūkiai, dvarai ir nuostabi gamta. Galima keliauti abipus Nemuno, ties Vilkija persikelti upiniu motoriniu keltu „Vilkija“ į Šakių rajoną ir aplankyti tą pusę, o galima rinktis ir tik vieną pusę, kaip padarėme mes“, – sakė Lina.
Panemunės keliu keliavusi šeima nesigiria aplankiusi viską, o rinkosi tai, kas būtų įdomiau vaikams. Lina siūlo pradėti nuo Raudondvario dvaro.
Panemunės kelio lankytinų vietų dešimtukas:
Raudondvario dvaras. Dabartinė rūmų išvaizda – garsiųjų grafų Tiškevičių nuopelnas, o pačiame komplekse išlikę ne tik rūmai su bokštu, bet ir vaizdinga oranžerija, oficinos, arklidžių ir ledainės pastatas.
Seredžiaus piliakalnis. Daug laiptelių, bet verta dėl atsiveriančio vaizdo. Jis dar kitaip vadinamas Palemono kalnu. Vienoje legendoje pasakojama, kad čia amžino poilsio atgulė Žemaitijos ir Lietuvos valdovas Palemonas. 1293–1363 m. ant šio piliakalnio stovėjo Pieštvės pilis, kuri ne kartą buvo niokojama kryžiuočių. Manoma, kad kadaise Palemono kalnas buvo šventų apeigų vieta.
Veliuonos miestelis. Puiki vieta sustoti įsigyti ledų. O norintys daugiau sužinoti gali aplankyti centrą puošiantį 500-osioms didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metinėms paminėti skirtą paminklą ir iš toli akį traukiančią Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Tai viena seniausių Lietuvos šventovių, jos statybas 1421 m. finansavo didysis kunigaikštis Vytautas. Taip pat yra Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje įkurtas literatūros muziejus.
Raudonės pilis. Jos bokštas paliko geresnį įspūdį nei Panemunės pilies. 33,5 metro aukštyje įkurta aikštelė yra atvira, o aplinkui atsiveria nuostabūs Nemuno, miškų, slėnių ir paties Raudonės miestelio vaizdai.
Panemunės pilis. Panemunės pilyje, skaičiuojančioje jau daugiau nei 400 metų istoriją, yra atvertas apžvalgos bokštas, veikia muziejus ir net restoranas su viešbučiu. Tiesa, dėl vykstančios restauracijos galima aplankyti tik atkurtą istorinę XVIII a. virtuvę, karcerį ir užlipti į aukštą pilies bokštą. Jo viršuje langeliai išties maži ir daug apylinkių grožio nematyti.
„Zuikio kiemas“. Keliaudami su vaikais būtinai Raudonėje nepamirškite aplankyti ir Zuikio kiemo, kuris nors ir nedidelis, bet jame vaikai pamatys kūrybingų eksponatų, turės galimybę susipažinti su ūkio ožkytėmis ir savadarbiu traukinuku pasivažinėti po Nemuno slėnį.
Kavinė „Keltininkas“. Lina tikino Lietuvoje nemačiusi gražesnės kavinės! Visai šalia Panemunės pilies, ant kalvos šlaito, nuo kurio atsiveria įstabi Nemuno slėnio panorama, stovi elegantiški staliukai su tobulais skėčiais nuo saulės ir lietaus.
Nemuno alpakos. Lina su šeima, ypač dukros, labai norėjo aplankyti alpakas, tačiau tą dieną buvo itin karšta ir gyvūnai slėpėsi pavėsyje. „Būtinai įtraukite į savo planus viešnagę pas alpakas, nes tai mieli gyvūnai, o čia vaikams leidžiama jas paglostyti ir pašerti“, – patarė Lina.
Arūno žirgynas. Šio žirgyno atstovai savaitgaliais dirba tiek prie Panemunės, tiek prie Raudonės pilies ir yra galimybė ten pajodinėti tiek poniu, tiek žirgu. Tačiau jei keliausite darbo dieną, galite su jais susisiekti iš anksto ir aplankyti žirgyną.
Panemunių regioninio parko lankytojų centras. Kiekvienoje kelionėje po Lietuvą Lina siūlo užsukti į lankytojų centrus – tai yra informacijos lobynas. „Šiame lankytojų centre mergaitės kibo kaip lydekos, smėlyje spaudė gyvūnų atspaudus, senoviniu būdu gamino atvirukus, klausėsi gyvūnų ir paukščių skleidžiamų garsų. Dalyvavome ir įdomioje ekskursijoje – buvo pasakojama apie gyvenimą šalia Nemuno.
