Šešiolikmetė Urtė: „Karantinas, kaip tikras vaikinas, atėmė iš manęs daug svajonių ir galimybių“

Daug įvairių specialistų apibendrina psichologinius tyrimus mokinių vardu, tačiau retas, kuris paklausia, o ką iš tiesų vaikai mąsto, jaučia atsidūrę šioje situacijoje. Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 5-8 klasių mokiniai, tačiau vyresniųjų klasių mokinių savijauta lieka neatskleista.

„Karantine, jei skaitai, aš Tave myliu! Myliu, nes pažinau, atradau, supratau, atskleidžiau, atleidau ir paleidau“, – rašo Urtė Liuizaitė.<br>„Unsplash“ nuotr.
„Karantine, jei skaitai, aš Tave myliu! Myliu, nes pažinau, atradau, supratau, atskleidžiau, atleidau ir paleidau“, – rašo Urtė Liuizaitė.<br>„Unsplash“ nuotr.
Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologų komanda mokslo metų pabaigoje organizavo 9-12 klasių mokinių rašinių konkursą „Aš ir karantinas: kuo buvau, kuo tapau ir kuo dar galiu tapti?“<br>Organizatorių nuotr.
Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologų komanda mokslo metų pabaigoje organizavo 9-12 klasių mokinių rašinių konkursą „Aš ir karantinas: kuo buvau, kuo tapau ir kuo dar galiu tapti?“<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 3, 2021, 7:57 PM

Todėl Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologų komanda mokslo metų pabaigoje organizavo 9-12 klasių mokinių rašinių konkursą „Aš ir karantinas: kuo buvau, kuo tapau ir kuo dar galiu tapti?“, kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip vaikai jaučiasi dėl nuotolinio mokymo bei paskelbto karantino.

Vertinimo komisija, sudaryta iš konkurso organizatorių, naujienų portalo lrytas.lt rubrikos „Tėvams“ redaktorės bei VDU, VU ir LSMU atstovų, vertino rašinius gautus iš 17 skirtingų miestų ir miestelių pagal temos atskleidimą, kūrybiškumą, savitą ir originalų stilių bei bendrąjį raštingumą.

Lrytas.lt dalijamės I vietos laimėtojos, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos auklėtinės Urtės Liuizaitės rašiniu:

Aš ir karantinas: kuo buvau, kuo tapau ir kuo dar galiu tapti?

Mano intriguojanti karantininė istorija prasidėjo labai netikėtai, kai parskridau iš saulėtosios Ispanijos ir patekau tiesiai į jo glėbį. Atsimenu tai labai gerai, nes karantinas pasitiko mane oro uoste ne su gėlėmis ir šypsenomis, o be paso ir pinigų, kurie liko kaitrioje Ispanijoje pas ne tokius svetingus ilgapirščius ispanus. Mano draugystė su karantinu nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tai labiau priminė romantinę komediją, kurioje neapykanta perauga į meilę, patirdama visas audringo romano stadijas: neapykantos, tobulos meilės, nusivylimo...

Karantinas, kaip tikras vaikinas, atėmė iš manęs daug svajonių ir galimybių, tačiau nemeluosiu, kartu jis davė daugiau nė atėmė. Gal ir nevirtau iš Pelenės princese, tačiau tikrai tapau geresne savo versija. Kaip gerame romantiniame romane, užsimezgė pirmoji intriga, kai sulaukiau liūdnos žinios, kad atšaukiama mano svajonių mainų programa su ispanais, kas, geriau pagalvojus, gal ir nėra toks blogis, atsižvelgiant į prieš tai minėtą istoriją. Kartu karantinas nusitempė ir galimybę dalyvauti vestuvėse Japonijoje, susitikti su tėčiu, gyvenančiu Olandijoje, sustabdė pradėtas savanorystes. Nusivylimo banga nubloškė į pesimizmo ir liūdesio salą...

Tačiau, kaip ir kiekviename romantiniame filme, karantinas transformavosi į teigiamą personažą, kuris apgaubė globėjišku šydu ir suteikė galimybę į pasaulį pažvelgti kitaip. Prisipažinsiu, turėjau priklausomybę – didelę, blogą, siaubą keliančią priklausomybę pirkti. Suknelių pirkimas man teikė laimę, neužsidarančios spintos durys vertė šypsotis, o vitrinose kalbantys manekenai viliodavo savo šelmiškomis šypsenomis, nunešdavo į paralelinį, prabanga svaiginantį pasaulį. Ir staiga viso to neliko per vieną dieną! Didžiausia karantino dovana man ir buvo suvokimas, kad laimė nėra materiali, laimė akimis nematoma. Kaip sako Mažojo Princo lapė: „Matyti galima tik širdimi.“

Matymas širdimi prasidėjo nuo mažų dalykų, kai buities erdvėje pastebi tai, ką seniai pamiršai. Nuo senos mažos barbių siuvimo mašinos, kuri pakuždėjo idėją įgyvendinti pirmosios veido kaukės schemą, kuri įgavo materiją, nuo pirmos pasiūtos kepurės ir įsigytos tikros siuvimo mašinos, nuo nepavykusios suknelės ir per vakarą pasiūtų kelnių, nuo tūkstančių žingsnių kas dieną gamtoje, nuo namų remonto ir naujo vaizdo per langą į žvaigždes, nuo ilgų vakarų su šeima ir daug juoko, nuo nuosavo kino teatro ant kambario sienos, nuo saulėlydžių ant Pelėdų kalno, nuo pasivėžinimo riedučiais po kambarį, nuo dviračio kaip transporto priemonės atradimo. Ar būtų pažinimo erdvė taip išsikerojusi, jei ne karantinas?

Per šiuos draugystės su karantinu metus būta daug pirmų kartų – pradėjau savo projektą „Pusė velnio“, kalbantį apie mados industrijos žalą ir apie tai, kaip madingai išgelbėti pasaulį, išsinuomavau patalpas studijai, kurioje perdirbami rūbai. Paradoksalu, bet prieš karantiną buvau nuolatinė parduotuvių lankytoja. Atradimai tęsiasi: pradėjau mokytis vairavimo, meditacijos, apsilankiau pas psichologą, pirmą kartą turėjau pažintį su erke ir sirgau Laimo liga, susipažinau su įvairiomis jos komplikacijomis, įsigijau šunį, išmokau apsikirpti ir dažyti plaukus, tapau krikšto mama, pasidariau tatuiruotę.

Karantinas padėjo užaugti mano asmenybei. Jis atėmė iš manęs keliones, tačiau jas pakeitė viena didele kelione – kelione į save ir savęs pažinimą, ir naujo, kur kas prasmingesnio, gyvenimo atradimą.

Karantine, jei skaitai, aš Tave myliu! Myliu, nes pažinau, atradau, supratau, atskleidžiau, atleidau ir paleidau. Kaip prasmingai šiandien skamba S. Nėries žodžiai: „Aš myliu tave, gaivalingas pasauli!“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.