Daugelis centrų lankytojų svajoja apie daugiau stalo, lauko žaidimų, kūrybinių priemonių, o vaikų dienos centro „Duok ranką“ darbuotojai pasiryžę dėl mažųjų priimti dar vieną narį. Tiesa, jo poreikiai bus visai kitokie.
Lavina įgūdžius
Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Vilniaus vaikų dienos centrą „Duok ranką“ lanko 17 įvairaus amžiaus vaikų.
„Pas mus buriasi vaikai iš įvairiausių šeimų – turime ir iš socialiai remtinų, ir socialinės rizikos šeimų, turime ir tokių lankytojų, kurių tėvai dėl darbo tiesiog negali jais pasirūpinti“, – pasakoja dienos centro socialinis darbuotojas Martynas Grunevas.
Patekimas į centrą nėra sudėtingas – tiesa, jis nuo praėjusių metų šiek tiek pasikeitęs. Akreditavus dienos centrus, kas pateks į šią įstaigą, kas ne, sprendžia ne patys centrai, o savivaldybės atstovai, kurie pateikus prašymą svarsto apie poreikio svarbą, sprendžia suteikti šią paslaugą ar ne.
Vaikai šiame dienos centre užsiima įvairiausiomis veiklomis, mokslo metų eigoje ruošia pamokas, gauna maitinimą
„Nemažą dėmesį skiriame įgūdžių ugdymui, bendravimui, komandinį darbą. Būtent šiuos iššūkius integruojame į įvairias edukacines veiklas, išvykas ar susitikimus“, – teigia socialinis darbuotojas.
Priežiūra – dalinsis
„Vaikų svajonės“ šią vasarą kviečia išpildyti dienos centrus lankančių vaikų norus.
„Mūsų svajonė atsirado iš gerosios patirties dalijimosi. Kalbėdamiesi su kitų dienos centrų darbuotojais ne kartą išgirdome, kaip jiems pasiteisino vienokio ar kitokio augintinio turėjimas. Žinau centrų, kur augina žuvytes, gyvalazdes, žiurkes, o Alytuje žada auginti net dekoratyvines sraiges. Pajautėme baltą pavydą, pasikalbėjome su vaikais ir išsirinkome, ką mes norėtume auginti – dekoratyvinį triušį“, – pasakoja Martynas.
Šiuo metu šis noras jau rezervuotas ir jį netrukus geradariai išpildys, o tuo tarpu į centrą iš kitų žmonių jau atkeliavo indeliai, gertuvės.
„Vaikams rūpintis gyvūnu yra ir terapija, ir atsakomybės ugdymas. Pavasarį pasitreniravome su augalais – turėjome lysves su salotomis, čiobreliais, vaikai uoliai laistė, prižiūrėjo. Tad dabar, manau, pribrendome gyvūnėliui“, – džiaugiasi M.Grunevas.
Didžiausią rūpestį kelia savaitgaliai, bet socialinis darbuotojas tikina įvertinęs šią problemą ir mano, jog išspręsti tai nebus sunku.
„Tikiu, kad bus vaikų, kurie su tėvų leidimu, norės pasiimti triušiuką savaitgaliui į namus. Aš gyvenu netoliese, esant reikalui, galėsiu ateiti. Bandysime kūrybiškai spręsti, kad gyvūnėlis neliktų vienas ir jam nebūtų liūdna“, – pažada Martynas.
Specialybę pasirinko atsitiktinai
Lietuvoje vaikų dienos centruose dirba per 1300 socialinių darbuotojų ir tik mažoji dalis iš jų yra vyrai.
„Prieš tai darbavausi Utenoje vaikų globos namuose, vaikų dienos centre ir ten buvo daugiau vyrukų. Kai persikrausčiau į Vilnių, sulaukiau daugiau nustebusių žvilgsnių“, – šypteli vaikinas.
Jis prisipažįsta, kad į socialinio darbo specialybę įstojo atsitiktinai ir konkrečių planų dirbti šį darbą ateityje neturėjo.
„Planavau pabaigti ir žiūrėti, kas toliau, bet pačios studijos labai įtraukė, nes kolegijoje turėjome nemažai praktikos. Kuo daugiau praktikos, tuo labiau supratau, kad norėčiau sieti su šiuo darbu ateitį. Tiesa, niekad nemaniau, jog dirbsiu su vaikais, bet vaikų globos namuose turėjome vasaros stovyklą ir joje taip susibendravome su vaikais, kad atėjo vizija, jog man tai patiktų daryti ateityje“, – atvirauja Martynas.
Vaikai užsukę į dienos centrą ir sutikę ten dirbantį vyrą socialinį darbuotoją nenustemba ir priima natūraliai, o nuostabą išreiškia nebent aplinkiniai.
„Vaikų svajonės“ ir lrytas.lt kviečia apsilankyti www.vaikusvajones.lt ir išrinkti dovaną, kuria džiaugsis vaikų dienos centrų lankytojai.
