Plačios idėjos ir „juodi“ haiku
Nuo Vilniaus iki Pagėgių, nuo Radviliškio iki Biržų – taip per mėnesį išsiplėtė nemokamų haiku pamokų geografija. Moksleiviai ruošiasi joms eksperimentuodami su nuotraukomis, garso įrašais, bando kurti tiek klasikinius, tiek modernius haiku. Nuotoliniai susitikimai su įvairaus amžiaus vaikais ir paaugliais parodė, kad haiku kūrimas padeda sutelkti dėmesį į aplinką, save, turi rašymo terapijos elementų.
„Visada maniau, kad haiku yra sunkiai įvaldomas menas, tačiau labai nustebau, kai man pačiai pavyko sukurti haiku eilėraštį! Ši poezijos rūšis mane sužavėjo, nes nors ir eilutės tik trys, idėjos gali būti labai plačios“, – po pamokos įspūdžius parašė Radviliškio Vaižganto progimnazijos aštuntokė Elinga Chlevickaitė.
Prieš išliedami jausmus trieilyje, mokiniai gauna įvairių užduočių – pavyzdžiui, tris dienas fotografuoti tą pati vaizdą pro langą. Haiku pamokos metu jiems tenka patirti kelias minutes laisvojo rašymo. Ši mintis gimė girdint moksleivių klausimus, ar galima rašyti apie blogus dalykus, „juodus“ jausmus. Haiku padeda saugiai atverti psichologines būsenas, priimti kitaip mąstančius bendraklasius.
„Pradėti kurti haiku gali visi, kas tik moka skaičiuoti skiemenis, – sako projekto autorė, rašytoja, žurnalistė Rugilė Audenienė. – Nereikia jokių specialių kūrybinių įgūdžių. Ir pats haiku yra ne tik apie kūrybą, jis padeda emociškai išsikrauti, atpažinti savo jausmus, apie juos kalbėti“.
Padeda geriau suprasti mokinius
Žaidimai haiku tema jau padėjo mokytojams papildyti netradicinių pamokų galimybes, kurių dažnai pritrūksta karantino metu. Kauno r. Raudondvario gimnazijos mokytoja Jolita Večkienė pastebi, kad tai būdas pedagogams geriau pažinti savo mokinius.
„Poezija mokiniams rečiau kelia pasigėrėjimą ar virpulį, o haiku pamoka patraukia paprastumu, aiškios struktūros tekstu, kur sėkmę patiria visi. Mokytoja po tokios pamokos dar giliau pažvelgia į kiekvieno mokinio pasaulį ir kartais gali atrasti raktą, atrakinantį užvertas duris“, – sako J. Večkienė.
Dalyvaudami haiku pamokose, mokytojai ir patys bando kurti trieilius. Tai, pasak J. Večkienės, adatos smaigalio paieška – susitelkimas ties gryniausia esme.
Parašyti gerą haiku – tarsi padaryti gerą „Instagram“ nuotrauką. Haiku menas, prasidėjęs XVI amžiuje, įvairiomis formomis gyvuoja ir dabar, nes veikia visas jusles. Šiuolaikinį haiku galima rašyti, fotografuoti, įrašinėti garsais, sudėlioti iš įvairių daiktų.
Kūrybinis projektas „Haiku gimnazija“ atsirado 2017 metais iš asmeninės iniciatyvos Biržų „Saulės“ gimnazijos šimtmečiui. Šiuo metu keliones po mokyklas pakeitė virtualūs susitikimai. Projektui skirta individuali Lietuvos kultūros tarybos stipendija. Moksleivių haiku galima rasti „Haiku gimnazijos“ puslapyje „Facebook“ ir „Instagram“ paskyroje. Pastaruoju metu haiku pamokas vis dažniau užsisako ir suaugusieji.
