– Kuo vaikystėje norėjote būti užaugusi? Kada nusprendėte tapti iliustratore?
– Vaikystėje norėjau būti astronaute, vis dėlto likau prie popieriaus ir kreidelių. Pirmąją savo knygą atsitiktinai išleidau būdama šešiolikos. Po kelerių metų iš manęs ėmė interviu ir paklausė apie svajones. Pasakiau, kad norėčiau kurti knygas vaikams. Atsitiktinai (ir vėl!) leidėjas perskaitė tą interviu ir taip aš gavau savo pirmąją sutartį.
– Papasakokite apie vaikiškos knygos iliustravimo procesą.
– Jei tai mano knyga, pati rašau tekstą, susirandu leidėją ir tuomet iliustruoju tekstą. Su „Magiškų gyvūnų mokykla“ buvo taip: leidėja parašė man elektroniniu paštu ir išankstinei peržiūrai atsiuntė istorijos, kurią Margit Auer ketino parašyti, veikėjo pono Morisono aprašymą.
Paklausė, ar norėčiau paskaityti daugiau. Mane sudomino, nes ponas Morisonas man labai patiko. Taigi gavau knygų serijos pirmosios dalies rankraštį ir sutartį piešti iliustracijas. Skaitydama rankraštį žymėjausi scenas, kurias norėčiau iliustruoti. Tada paprastai imuosi piešti eskizus ir siunčiu juos leidėjui taisyti. Jei viskas gerai ir piešiniai dera su tekstu, piešiu galutines iliustracijas.
Iliustratoriui svarbu nebūti vien tik autoriaus papūga. Aš piešiniuose pasakoju savo istoriją, todėl galutinis produktas – išleista knyga atspindi kūrybinį komandinį autoriaus, iliustratoriaus ir leidėjo darbą. Manau, kad tai unikali vaikams skirtų knygų savybė. Niekas nepirktų vaikiškos knygos be paveikslėlių. Tai viena iš priežasčių, kodėl man patinka kurti vaikiškas knygas, nes esu komandos žmogus.
– Kaip jums sekėsi kurti iliustracijas knygų serijai „Magiškų gyvūnų mokykla“? Kaip artimai dirbate su knygų autoriais?
– Paprastai netenka susitikti su savo iliustruojamų knygų autoriais, prieš jas išleidžiant. Nebent atsitiktinai susitinkame knygų mugėje. Įprastai aš ir knygos autorius dirbame su leidėju, kuris yra tarsi mūsų tarpininkas.
Tai užtikrina, kad kiekvienas iš mūsų be trikdžių darytų tai, ką moka geriausiai. Laimei, visi autoriai iki šiol buvo patenkinti rezultatu. Tiesa, vieno rašytojo ir mano nuomonės iš pradžių išsiskyrė. Man buvo leista iliustruoti vokiečių klasikinių knygų vaikams serijas.
Autorius buvo pats iliustravęs savo knygas ir jam nelabai patiko mano pagrindinio veikėjo interpretacija, nes aš nekopijavau jo iliustracijų. Bet galiausiai viskas buvo gerai: jis norėjo savo istorija pasiekti naują vaikų kartą ir pripažino, kad mano interpretacija kaip tik tai ir padarys.
– Ar būna taip, kad iliustracijas tenka perpiešti, nes rezultatas jūsų netenkina?
– Taip nutinka retai, nes esu labai nekantri, greitai piešianti menininkė ir darau tai visą gyvenimą. Turėjau daug nesėkmių, praktikos ir treniruočių.
Tačiau viskas nėra taip lengva ir gražu, kaip gali atrodyti. Dirbant prie sudėtingų iliustracijų, kartais (dažniausiai vienos iliustracijos kūrimo pusiaukelėje) iškyla mintis, kad pamiršau, kaip visa tai veikia, kad tai bus nesėkmė ir pagaliau visi sužinos, jog aš iš viso nesugebu piešti. Išmokau tokias mintis ignoruoti sakydama joms pažvelgti į mano knygų sąrašą „Amazon“.
– Kaip atrodo įprasta jūsų darbo diena?
– Keliuosi šeštą valandą ryto. Išlydžiu vaikus į mokyklą. Pasportuoju ir pėsčiomis einu į biurą. Skaitau laikraštį, elektroninius laiškus, geriu kavą (arba obuolių arbatą) ir imuosi savo projektų – rašau knygas arba iliustruoju.
Turiu labai gerai sudėliotą planą visiems metams, todėl niekada nejaučiu streso. Pietauju namie su vaikais ir vyru, kuris nuostabiai gamina. Tada arba lieku namie ir padedu vaikams ruošti namų darbus, arba grįžtu į biurą ir dirbu iki šeštos valandos vakaro.
– Ko iliustratorius turi nepamiršti iliustruodamas knygą, skirtą vaikams?
– Svarbu būti savimi, niekada nenustoti mokytis. Stebėti, ką kuria kiti iliustratoriai, mokytis iš jų. Ir, kaip jau minėjau, NIEKADA nebūti papūga, kuri iliustracijose tiesiog atkartotų autoriaus tekstą. Reikia rasti savo paties istoriją ir ją papasakoti. Kiekvienas esame unikalus, tokie ir mūsų darbai. Tai yra tai, ką nori pamatyti pasaulis ir kuo jis nori mėgautis.
– Kas jums labiausiai patinka šiame darbe?
– Man patinka sukurti savo pačios pasaulį, Ninos pasaulį, pasitelkiant iliustracijas ar tekstą. Patinka, kad tai darydama galiu pasiekti vaikus visame pasaulyje, įkvėpti juos gyventi, tikėti, svajoti, nepasiduoti. Tai didelė privilegija. Dar labiau džiaugiuosi susitikimais su vaikais mokyklose, knygų mugėse.
– Ką patartumėte tiems, kurie svajoja tapti vaikų knygų iliustratoriais?
– Turite praktikuotis piešti vaikus, gyvūnus. Nebijokite pradėti nuo kitų iliustratorių darbų kopijavimo. Išanalizuokite, kaip jie tai daro, kaip jie sukuria knygos puslapį – ne tik veikėjus, bet ir foną. Jeigu tik nepradėsite pardavinėti savo kopijų, viskas bus gerai (šypsosi). Nesijaudinkit – besipraktikuodami atrasite savo stilių. Bet neįsikibkite į jį, nenustokite mokytis ir atrasti. Išlikite smalsūs ir niekada nepasiduokite.
