– Kaip prisistatytumėte tiems, kurie nežino, kas esate?
– Aš esu Pamela Butchart ir rašau linksmas knygas vaikams. Taip pat esu filosofijos mokytoja ir mama.
– Ar visada norėjote būti rašytoja?
– Man visada patiko knygos ir istorijos. Vaikystėje rašiau įvairias istorijas, bet niekada nemaniau, kad galiu būti rašytoja. Kol gimtadienio proga gavau knygą „Kaip rašyti vaikams“ (šypsosi). Tai man suteikė pasitikėjimo savimi ir paskatino vėl kurti.
– Kada parašėte pirmąją knygą?
– Pirmąją knygą parašiau būdama aštuonerių. Ji vadinosi „Tualeto vaiduoklis“. Prieš kelerius metus šią knygą išleido leidykla „Nosy Crow“.
– Kas pirmasis perskaito jūsų knygas?
– Mano agentė Becky Bagnell. Bet nedideles tekstų dalis pirmiausia parodau savo mažajam berniukui Albiui.
– Kodėl pasirinkote rašyti vaikams?
– Man visada patiko vaikiškos knygos, aš jas nuolat skaičiau. Labai džiaugiuosi, kad dabar ir aš galiu jas rašyti!
– Kokie yra didžiausi iššūkiai rašant knygas vaikams?
– Turite gerai išmanyti rinką, žinoti, ką šiuolaikiniai vaikai skaito, kokios jų mintys, koks požiūris. Siūlyčiau skaityti kuo daugiau vaikams skirtų knygų. Tai padeda suprasti, kurie dalykai veikia, o kurie – ne.
– Kaip jums kilo idėja parašyti „Mokyklos detektyvų“ knygų seriją?
– Šių knygų istorijos paremtos mano prisiminimais iš pradinės mokyklos laikų. Mes su bendraklasiais visada kažko siekėme, bandėme kažką išsiaiškinti. Prisimenu, kaip savo mokytojus kamantinėdavau apie mokytojų kambarį ar slaptus raštelius, kuriuos jie perduodavo vieni kitiems. Jie niekada tiksliai neatsakydavo, tad mums tekdavo viską išsiaiškinti patiems. Dėl to dažnai kildavo pačių nutrūktgalviškiausių idėjų ir nesusipratimų!
– Ar apie tai ir yra ši knygų serija?
– Tai šmaikščios ir nuotaikingos pradinės mokyklos išdaigos. Tai istorija apie keturis draugus, bandančius išsiaiškinti mokyklos paslaptis. Ar mokyklos direktorius yra vampyras? Ar mokyklos stovykloje yra vilkolakis? Ar mokyklos maiste yra nuodų?!
– Kokia vaikystėje buvote jūs pati?
– Sakykime, kad turėjau labai lakią vaizduotę. Ir daug laiko praleidau sėdėdama prie mokyklos direktoriaus kabineto.
– Ar siejate save su kuriuo nors knygos veikėju?
– Su Džude (juokiasi)! Pavadinau šią veikėją savo geriausios draugės pradinėje mokykloje vardu. Bet tikroji Džudė mano, kad šis personažas iš tiesų yra lygiai toks pat kaip aš. Man rodos, ji teisi.
– Kur slypi „Mokyklos detektyvų“ knygų serijos sėkmės paslaptis? Dėl kokios priežasties ją taip pamėgo skaitytojai?
– Tai šmaikšti knygų serija su permainingo siužeto istorijomis ir nuostabiomis Thomo Flinthamo iliustracijomis. Manau, kad skaitytojai knygose mato save. Pagrindiniai herojai yra mokiniai, turintys lakią vaizduotę. Jie išgyvena visą pradinės mokyklos dramą ir chaosą. Turiu daug ryškių prisiminimų iš tų laikų, o dabar ir pati esu mokytoja, taigi žinau visus slaptus mokyklos dalykus ir juos visus sudėjau į šias knygas!
– Ką patartumėte nežinantiems, kaip vaikus sudominti knygomis?
– Visų pirma, leiskite jiems patiems išsirinkti, ką skaityti. Ir jokiu būdu nekritikuokite jų pasirinkimo. Svarbu ir tai, kad mokyklų bibliotekose dirbtų profesionalūs, kvalifikuoti bibliotekininkai, galintys padėti vaikams rasti knygų, kurios jiems patiktų. Ir, be abejo, būtų puiku, jei vaikai namuose matytų skaitančius tėvus.
