Vaikų literatūros personažai dažnai vertina paprastumą, yra nepretenzingi, užjaučiantys, ištikimi ir tolerantiški. Jie reprezentuoja laisvą ir kūrybišką sielą, neribojamą visuomenės stereotipų ar socialinių nuostatų, todėl tokių knygų skaitymas suaugus – puikus būdas atsipalaiduoti ir prisiminti vaikystės patirtis bei troškimus.
Kembridžo universiteto akademikė dr. Louise Joy teigia, jog, jos manymu, suaugę vis dažniau renkasi skaityti vaikų literatūros klasiką savo malonumui, nes tuose kūriniuose randa vertybes ir pojūčius, kurių yra išsiilgę.
Vienos iš tokių vertybių – tiesioginis, gyvas ir nuoširdus bendravimas, tolerancija kitoniškumui, ekscentriškumui ar net skanau, namuose ruošto maisto, primenančio vaikystę, skonis. Mokslininkės teigimu, vaikų literatūra suaugusiesiems dažnai simbolizuoja atsitraukimą nuo tikrovės, kuri ne visada džiugina.
Pasak dr. L.Joy, tokios knygos kaip Lewiso Carrollio „Alisa Stebuklų šalyje“ ar Roaldo Dahlio „Džeimsas ir milžiniškas persikas“ perteikia ir reprezentuoja pasaulį, kuriame viskas yra daug paprasčiau, kur mažiau apsimetinėjimo, o daugiau aiškaus, tikro ir nuoširdaus bendravimo.
Vaikų ir paauglių literatūros leidyklos „Nieko rimto“ vadovas Arvydas Vereckis rekomenduoja penkias literatūros klasika tapusias knygas, kurias skaitydami mėgausis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
1. Johanna Spyri, „Heida“
Nors pirmą kartą ši istorija išleista dar 1881-aisiais – tai iki šiol aktuali literatūros klasika bei vienas žinomiausių šveicarų kūrinių, skatinantis domėtis žmogaus vidiniu pasauliu, patikėti, kad energija, gerumas ir gebėjimas džiaugtis suminkština net atšiauriausių žmonių širdis, o vidinė laisvė yra svarbiau už socialinius stereotipus. Vos prieš porą savaičių internetiniuose knygynuose pasirodė ypatingas šio klasikos kūrinio leidimas su lietuvių dailininko Remigijaus Januškevičiaus tapybiškomis iliustracijomis.
2. Anna Sewell, „Juodasis Gražuolis“
Tai visame pasaulyje žinomas ir skaitytojų pripažintas kūrinys, pirmą kartą išleistas dar 1877-aisiais, pasakojantis apie nepaprastą žirgo gyvenimą XIX a. Anglijoje. Jautri istorija atskleidžia paprastą, klasikinį požiūrį į santykius, į vaikus, į aplinką, kurio kartais pasiilgstame šiuolaikiniame pasaulyje.
Ši istorija atlaikė laiko išbandymą visų pirma dėl nesikeičiančios meilės žirgams. Naujausias knygos leidimas, kurį puošia nuostabios britų dailininko Christiano Birminghamo iliustracijos – tai 700-oji leidyklos knyga.
3. Clare Vanderpool, „Laivavedys Erlis“
Tai meistriška amerikiečių rašytojos C. Vanderpool istorija apie ypatingą berniuką, draugystę, atradimus, skaičių pi ir jame slypinčią istorijų magiją, aktuali tiek suaugusiems, tiek vaikams. Šis pasakojimas yra ne tik apie vaikystės nuotykius ir paslaptis, tačiau ir apie sunkiai suprantamą suvokimą, kad augi, motinos meilės jėgą ir savęs atradimo kelią, kuriuo taip dažnai einame jau suaugę.
4. Antoine de Saint-Exupéry, „Mažasis princas“
Nesenstanti klasika. Viena iš populiariausių visų laikų knygų (ne)vaikams. Istorija apie mažojo princo smalsumą, keliones, draugystę, meilę ir nusivylimą, prijaukintą lapę ir įspūdingus saulėlydžius primena, kad širdimi matyti galima kur kas ryškiau nei akimis. Vos prieš kelis mėnesius „Nieko rimto“ knygų gretas papildė išskirtinis šio klasikinio kūrinio leidimas, kurį puošia italų dailininkės Manuelos Adreani iliustracijos – tai proga į visiems pažįstamus herojus pažvelgti kūrybiškai ir naujai.
5. L. Frank Baum, „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“
Tai viena populiariausių literatūrinių pasakų pasaulyje. Joje pilna šviesaus džiugesio ir stebuklų. Istorija, užauginusi jau kelias vaikų kartas, vis dar nepraranda aktualumo, įkvepia tikėti stebuklais ir savimi, drąsiau svajoti bei mažiau bijoti. Didžiulis noras nugali didžiulę baimę – prisiminti šį dėsnį vienodai aktualu tiek vaikams, tiek suaugusiems.
