Visuomenėje piešiamas vaizdas apie tobulą motinystę – netikras

Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė, vadovaujanti Motinystės globojančių iniciatyvų sąjungos kasmet nuo 2020 m. vykdomai „Mano gimdymas“ apklausai, teigia, kad apklausos duomenimis moterų, kurioms galima būtų įtarti pogimdyminę depresiją, skaičius per 4 metus reikšmingai nesikeitė ir buvo stabilus – siekė 22–24 proc. Iš apklausoje dalyvavusių moterų, kurios gimdė 2020 m., reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus patyrė 22,1 proc. moterų, iš gimdžiusių 2021 m. – 24,1 proc., 2022 m. – 24,4 proc., 2023 m. – 23,3 proc.

„Nors vaiko gimimas visuomenėje piešiamas kaip išskirtinai džiugus įvykis, dalis moterų savo gimdymą išgyvena kaip itin skaudžią patirtį, dėl to vėliau joms gali pasireikšti potrauminės reakcijos ar net potrauminio streso sutrikimas, – tikina dr. E.Mažulytė-Rašytinė.

Ji teigia, kad „Mano gimdymas“ apklausos duomenimis, moterų, kurioms galima būtų įtarti potrauminio streso sutrikimą po gimdymo, skaičius išliko ganėtinai stabilus – tarp gimdžiusiųjų 2021 m. moterų, kurias kamuoja reikšmingos potrauminės reakcijos, buvo 1,2 proc., o tarp gimdžiusiųjų 2022 m. – 1,3 proc. Tarp gimdžiusiųjų 2020 m. tokių moterų buvo reikšmingai daugiau – net 3,4 proc.

„Toks padidėjimas galėjo būti susijęs su COVID pandemijos pradžia ir ribojimais, kurių turėjo laikytis 2020 m. gimdžiusios moterys. Tvyrojo nežinomybės baimė dėl viruso, į gimdymo stacionarus nebuvo įleidžiami jokie lydintys asmenys, pagalbos galimybės po gimdymo taip pat buvo apribotos“, – pasakoja mokslininkė.

„Vis dėlto, naujausi mūsų turimi duomenys apie moterų, gimdžiusių 2023 m., patirtis rodo ryškų potrauminių reakcijų padidėjimą ir pastaraisiais metais. Kol kas dar tik analizuojame šiuos duomenis ir negaliu pasakyti, kodėl tolių reakcijų kiekis vėl išaugo, tačiau matome, kad palyginus su ankstesniais metais, šioje apklausoje dalyvavo žymiai daugiau moterų, kurioms dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo atlikta Cezario pjūvio operacija. Yra žinoma, jog Cezario pjūvio operacija yra susijusi su dažniau pasireiškiančiu potrauminio streso sutrikimu po gimdymo“, – aiškina ji.

Anot dr. E.Mažulytės-Rašytinės užsitęsus psichologiniams sunkumams, išgyvenant stiprų emocinį skausmą, moterims gali kilti minčių apie savęs žalojimą. „Mano gimdymas“ apklausos rezultatai rodo, kad tokios mintys nėra labai retas reiškinys ir net vienai iš 10 pastaraisiais metais gimdžiusių moterų gali kilti noras save žaloti. Iš apklausoje dalyvavusių moterų, kurios gimdė 2020 m., pasireiškusias mintis apie savęs žalojimą nurodė 9,6 proc. moterų, iš gimdžiusių 2021 m. – 9,8 proc., 2022 m. – 10,4 proc., 2023 m. – 10 proc.

Pogimdyminė depresija ir jos požymiai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai, tačiau esminiai simptomai, kurie tęsiasi dvi savaites ar ilgiau ir padeda atpažinti sutrikimą, yra šie:

2022 m. spalio 10 d. įsigaliojo LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimas, kuriuo numatoma, kad iš akušerijos stacionarų išrašoma pacientė turi būti informuojama apie pogimdyminės depresijos požymius ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose teikiamos paslaugos pogimdyminės depresijos simptomus patiriančioms pacientėms. „Mano gimdymas“ apklausos rezultatuose įsakymo teigiamas poveikis – žymus moterų informuotumo padidėjimas – stebimas jau pirmaisiais SAM ministro įsakymo įsigaliojimo mėnesiais. Tarp gimdžiusiųjų 2022 m. iki spalio mėn. moterų, kurios negavo jokios informacijos apie pogimdyminę depresiją, buvo net 81,8 proc., tuo tarpu gimdžiusiųjų 2022 m. spalio mėnesį ir vėliau – beveik perpus mažiau (45,6 proc.). 2023 m. moterų, kurios teigė ligoninėje negavusios informacijos, buvo dar mažiau – 33,1 proc.

„Deja, mūsų apklausos duomenys rodo, kad medicinos personalas vis dar vengia akis į akį su pacientėmis aptarti galimus psichikos sveikatos iššūkius – dažniausiai moterims yra perduodama rašytinė informacija, pvz., lankstinukas, ir tik maždaug penktadalis (23 proc.) moterų teigia, kad ligoninėje apie pogimdyminę depresiją su jomis buvo bent trumpai pasikalbėta žodžiu“, – dalijasi dr. E.Mažulytė-Rašytinė.

Anot psichologės-psichoterapeutės Sigitos Valevičienės, patys medikai kartais vengia klausti moters apie savijautą, nes turi klaidingą įsitikinimą, kad tam reikalinga speciali kvalifikacija, baiminasi, kad atsakymas bus ilgas, o tam jie neturi laiko ir nežinos, ką daryti su atsakymu, kur nukreipti pagalbos.

Visgi klausimai, ar moteris susiduria su kokiais nors emociniais sunkumais (nerimu, baimėmis, dideliu stresu, depresiškumu), gali atverti akis ne tik gydytojui, bet ir jai pačiai. Nuoširdų pasiteiravimą apie emocinę sveikatą psichologė-psichoterapeutė S.Valevičienė įvardija kaip vieną pagrindinių pagalbos formų besilaukiančiai moteriai, kurią gali suteikti medicinos specialistas.

S.Valevičienė sako, kad kai mama ateina pas gydytoją, kartais pakanka vien klausimo „kaip tu jautiesi?“, net jei jis neturi laiko ilgai klausytis atsakymo. Klausimas paskatina moterį susimąstyti, kaip ji iš tikrųjų jaučiasi.

„Pastaruoju metu girdžiu nemažai istorijų, kai gydytojai parekomenduoja moteriai psichologą. Mamoms, kurios serga depresija, neretai atrodo, kad kažkas negerai yra su vaiku, jos pradeda vežioti vaiką pas gydytojus, nors jie nieko neranda. Kai kurie gydytojai pradeda identifikuoti, kad galbūt už to gali slėptis depresija po gimdymo mamai, ir paskatina kreiptis pagalbos į specialistus, pasirūpinti savo emocine sveikata“, – dalijasi specialistė.

Anot jos, kreipimasis į psichologą nėra ženklas, kad moteris nesusitvarko. Iš esmės psichologas yra kitas žmogus, su kuriuo bendraudama moteris mėgina suvokti, kaip ją veikia motinystės patirtis, kaip ji jaučiasi, kas vyksta su ja. Tai nėra silpnumo ženklas ir tai nereiškia, kad ji yra bloga mama.

„Mano klientai dažnai įvardija tai kaip pagalbą sau. Juk nebūtina nueiti į masažą tada, kai visiškai nepaeiname, galime padaryti tai anksčiau“, – tikina S.Valevičienė.

S.Valevičienė tikina, kad iš seniai atėjęs instinktas, kad mamos jaučiasi labai nesaugios, kai pagimdo, nes tampa atsakingos ne tik už save, bet ir už vaiką.

„Gyvename visuomenėje, kurioje viskas yra saugu, liūtai gatvėmis nevaikšto ir karai mūsų šalyje nevyksta, bet vis vien tapusi mama moteris jaučia gilų nesaugumo jausmą. Dėl to mamai svarbu jausi, kad ji yra ne viena. Mano amžiną atilsį senelis sakydavo, kad vaiką užauginti reikia viso kaimo. Ir iš tikrųjų mamai reikia patirti, kad tas kaimas yra, kad ji ne viena visame šitame procese. Tyrimai rodo, kad jeigu tėtis dalyvauja pasiruošime gimdymui, moteris turi mažesnę tikimybę susirgti depresija po gimdymo. Ne dėl to, kad vyras yra toks geras pagalbininkas, bet dėl to, kad jiedu yra kartu. Yra visiškai kitas jausmas, kai vyras moteriai padeda ir kai jiedu kartu augina vaiką. Net jeigu vyras dirba, o mama lieka namuose, jausmas, kad tai yra bendras jų kūrinys, moteriai yra labai svarbus“, – tikina pašnekovė.

Specialistė sako, kad itin svarbu transliuoti mamai jausmą, kad ji nėra viena šitame procese, kad ji turi ratą žmonių, kurie laukia ir gali padėti jai ir tai daro. Svarbu, kai ateiname aplankyti vaiko, ne pavalgyti pyrago, bet atnešti pyrago patiems ir paklausti, gal jai reikia išplauti grindis ar indus, sulankstyti skalbinius. Anot jos, mes, aplinkiniai, to darome labai mažai. Mamos jaučiasi labai vienišos. Tai kas, kad yra telefonas, socialiniai tinklai, bet mamos nepatiria, kad mes toje buityje irgi esame kartu.

„Dažnai mes ir pačios mamos nuvertiname motinystę, sakome, kad nieko neveikiame su vaiku, nes nesuprantame, kad veikimas šiame gyvenimo etape yra visiškai kitokio lygmens. Jis nesusijęs su konkretaus rezultato pasiekimu, o yra labai gilus psichologinis visiško kontrolės praradimo išbuvimas. Net jeigu vaikas miega, mamos psichika 24 valandas per parą budi ir pavargsta nuo to. Mama nuolat gyvena įsitempusi, nes niekada nežino, kada galės išgerti kavos, net jei spėjo jos išsivirti. Išėjusi į lauką, ji gali nueiti du metrus, o gali vaikščioti dvi valandas, nes visa tai priklausys nuo vaiko. Jau nekalbu apie knygos skaitymą“, – pasakoja psichologė-psichoterapeutė.

S.Valevičienė ragina moterį, kuri dvejoja, ar reikėtų kreiptis į specialistą, nelikti vienai, ieškoti pagalbos ir tai daryti kuo anksčiau, vos pastebėjus pogimdyminės depresijos simptomus.