„Moterys, tampančios mamomis yra daugiau panašios, nei skirtingos. Jos tikisi panašių dalykų, pavyzdžiui: kad nėštumas bus sklandus ir pakankamai lengvas, jos sulauks iš partnerio saugumo, palaikymo ir pagalbos, o iš medikų – atidumo ir kokybiškos priežiūros, gimdymas vyks natūraliais gimdymo takais, be papildomų medicininių intervencijų, kūnas gan greitai atsistatys po gimdymo, vyras ir artimieji džiaugsis gimusiu vaikeliu bei įsitrauks į jo priežiūrą ir auginimą, pačios lengvai ir ilgai žindys savo pienu, gan greitai visi adaptuosis šeimoje, pavyks suderinti mamos–žmonos, o gal ir darbuotojos vaidmenį, nauji patyrimai paįvairins gyvenimą, vaikelis suteiks daug teigiamų emocijų ir prasmės, šeimoje atsiras daugiau darnos ir pan.“, – lūkesčius, kuriuos dažniausiai turi moterys prieš tapdamos mamomis, vardija VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ psichologė Rūta Mickevičienė.
Specialistė sako, kad, atrodytų, džiugu, jog moteris tikisi palankiausio motinystės scenarijaus, tačiau jo idealizavimas ir įsivaizdavimas, kad bus tik taip, nepripažįstant kitokios realybės, gali atvesti į depresiją ir kančią.
Skaudžiai išgyvena neatitikimą tarp lūkesčių ir realybės
Psichologė pripažįsta, kad dalis moterų išties susiduria su keliamų lūkesčių ir realybės neatitikimu ir skaudžiai tai išgyvena.
„Tarkime, moteris, puoselėjusias didelius lūkesčius, ištinka lūkesčių neatitinkanti realybė: vargina stipus pykinimas pirmąjį nėštumo mėnesį, kyla grėsmė dėl vaikelio sveikatos, nustatytas nėščiosios diabetas, gresia priešlaikinis gimdymas ir pan. Nerimą kelia partnerio emocinis šaltumas bei fizinis atsiribojimas. Konsultacijų metu iš gydytojų jaučia atidumo stoką, o per gimdymą, kai vis tik buvo nuspręsta daryti cezario pjūvį, patiria akušerinį smurtą. Po gimdymo jaučiasi vienišos, apleistos, jų kūnai sunkiai gyja, susiduria su žindymo sunkumais, o gal net tenka nutraukti žindymą dėl vaistų vartojimo. Vaikeliai neramūs, trūksta artimųjų palaikymo ir pagalbos“, – apie moterų patirtis pasakoja specialistė.
R.Mickevičienė teigia, kad nauji patyrimai gąsdina, neramina moteris, jos visada dvejoja, ar gerai daro. Joms trūksta miego, laiko sau, jos jaučiasi lyg nesavos, dažnai verkia. Jaučia baimę ir kaltę, kad yra nepakankamos mamos savo vaikui, nusivilia savimi bei išgyvena bejėgystę dėl motinystės neatšaukiamumo.
„Matome du priešingus motinystės scenarijus – tobula ir iššūkių kupina motinystė. Realybėje jų įvairovė didžiulė. Visų jų numatyti ir jiems pasiruošti neįmanoma, tačiau galime mokytis kelti sau adekvačius lūkesčius, toleruoti nežinomybę ir suprasti, kad realybėje gali būti visaip. Daug svarbiau stiprinti psichologinį atsparumą ir tvirtabūdiškumą, prašyti pagalbos ir priimti ją, mokytis išbūti diskomforte ir gyventi realybėje, kad ir kokia ji būtų. Motinystės sunkumuose svarbu ieškoti brandos bei išminties, nepaliaujamai gręžtis į tikėjimą, viltį bei šviesą“, – tikina psichologė.
Motinystė apima ne tik pozityvias emocijas
Anot R.Mickevičienės, motinystė, išties, nėra vien tik lengvos dienos, kada išgyvename tik malonias emocijas.
„Visoms mamoms pasitaiko sunkių akimirkų, kupinų nemalonių jausmų. Mes liūdime, pykstame, susigėstame, bijome, nerimaujame, verkiame, jaučiamės bejėgės, kartais nesuprastos kitų ar per reiklios ir griežtos pačios sau, pasimetusios, nusivylusios, pervargusios, išsekusios... Auginti žmogų nėra paprasta, nes mokomės pereiti nuo savanaudiškumo prie atsidavimo kitam. Tenka susidurti ir su savo vidiniu vaiku, reflektuoti savo vaikystės patirtis, ieškoti būdų, kaip dvasiškai augti pačioms ir pan.“, – sako ji.
Psichologė tikina, kad svarbu nepasiduoti: „Jei reikia, padarykime pauzę, pailsėkime, atsinaujinkime, švelniai ir su meile save apglėbkime bei viską pradėkime iš naujo. Motinystės kompetencija auga bandant, praktikuojant, tariantis, dalijantis, pasidžiaugiant sėkmėmis ir nesureikšminant to, kas nepavyksta iš pirmo karto.“
Nuo kūdikių bliuzo iki pogimdyminės depresijos
Pašnekovė teigia, jog viena dažniausių būsenų, kurią išgyvena 60–80 proc. pagimdžiusių moterų, vadinama pogimdymine melancholija. Kitaip ji dar vadinama pogimdyminiu liūdesiu, „ašarų dienomis“ ar „kūdikių bliuzu“ (angl. baby blues). Tai tokia motinos būsena, kuri gali prasidėti kelios dienos po gimdymo ir paprastai tęsiasi iki dviejų savaičių. Ką tik mamomis tapusios moterys teigia, kad šiuo laikotarpiu nėra lengva save suprasti, nes savijauta keičiasi kelis kartus per dieną: nuo džiugesio, euforijos iki ašarų, vienišumo, dirglumo ar pykčio. Nors savijauta nėra pastovi, moteris gali rūpintis savimi ir vaiku. Davus sau laiko fiziškai sustiprėti, pajutus artimųjų dėmesį, nevertinantį išklausymą, globą, ilgainiui moters būklė gerėja ir savijauta grįžta į įprastą būseną.
Kita moters, tapusios mama, būklė po gimdymo, kuri yra sudėtingesnė nei pogimdyminės melancholijos atveju, vadinama pogimdymine depresija. Ši depresija dažniausiai išryškėja per pirmus mėnesius po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir praėjus pusmečiui ar net iki 1 metų.
„Jei pogimdyminė melancholija nėra liga ir dažnai praeina savaime, tai pogimdyminė depresija yra psichikos sutrikimas ir jam įveikti reikalinga specialistų pagalba. Naujausi tyrimai rodo, kad depresija suserga apie 19 proc. pagimdžiusių moterų, tačiau panašiai tiek pat moterų niekada nesikreipia ir nesulaukia pagalbos. Negydoma pogimdyminė depresija sutrikdo mamos ir kūdikio ryšį: jai sunku rūpintis vaiku, jis atrodo lyg nesavas, jaučiamas abejingumas, šaltis. Dėl to gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida, taip pat santykiai su vyresniais vaikais bei su partneriu“, – žiniomis dalijasi specialistė.
Svarbu sunkiais momentais nelikti vienai ir ieškoti atramų
Paklausta, kaip moterims geriau pasiruošti galimiems nusivylimams ir neigiamoms patirtims, susijusioms su motinyste, bei juos įveikti, „Krizinio nėštumo centro“ atstovė sako, kad pokalbiai su dulomis ar specialistais, psichoedukacija padeda drąsiau pasitikti malonius ir lengviau priimti nemalonius pokyčių sukeltus jausmus laukiantis ar jau pagimdžius.
„Susitikimai savitarpio paramos grupėse su besilaukiančiomis moterimis padeda realiau įsivertinti, kas laukia motinystėje, kol vaikelis dar negimęs, ar aptarti patiriamus iššūkius su kitomis neseniai mamomis tapusiomis moterimis. Dalijantis savo dienos rūpesčiais ir iškylančiais klausimais paaiškėja, kad tai išgyvena ir kitos moterys, kad patiriami sunkumai ir juos lydintys jausmai nėra tik mano motinystės nesėkmės požymis, o daugumos mamų realybė. „Krizinio nėštumo centras“ tokias grupes organizuoja 2–3 kartus per metus. Be to, buvimas bendrystėje kartu su kitomis moterimis mažina vienišumo ir atskirumo jausmą bei didina supratimą, kaip svarbu sunkiais momentais nelikti vienai ir ieškoti atramų“, – dalijasi psichologė R. Mickevičienė.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
