Pavadinimą sugalvojo dukra
Jau tryliktus metus Ieva vadovauja lopšelių tinklui „Abadelė“.
„Dvynių gimimas ir „pakišo“ mintį namuose atidaryti „mini vaikų lopšelį“. Berniukai buvo labai judrūs, tad visi mažyliams nesaugūs daiktai buvo suslėpti ar aukštai sukelti, namai tapo tikra vaikų erdve. Jaučiau, kad rūpintis jais, visą savo laiką paskirti mažiesiems man – labai natūralu, visą gyvenimą domėjausi ugdymu, tad ir mintis atveri savo namų duris kūdikiams atėjo savaime“, – prisimena ji.
Tad Ieva pasiskelbė viešai atidaranti mini lopšelį ir į savo būrį priėmė keletą 8–10 mėnesių kūdikių.
„Labai greitai paaiškėjo, kad tokia paslauga jauniems tėvams Vilniuje – itin reikalinga. Po metų atsidarėme antrą padalinį, dar vėliau – trečią. Šiuo metu esame 6-ių mažiausiems skirtų lopšelių tinklas“, – džiaugiasi mama.
Net ir darželio pavadinimas gimė natūraliai – Ievos antroji dukra, būdama dar mažytė, neištardavo vyresnės sesės vardo Izabelė, vadindavo ją Abadele. Geresnio žodžio pavadinimui negalėjo būti!
Naudinga ir mažyliams
Šiuo metu lopšelis ir darželis apima visas amžiaus grupes nuo 8 mėnesių iki 6 metų. Mažiausiųjų grupėje kartu prižiūrimi ir ugdomi pypliukai nuo 8 mėnesių iki pusantrų metų amžiaus. 7–8 vaikus prižiūri 2–3 ugdytojos.
„Dirbame pagal mūsų ankstyvojo ugdymo programą „Aš mažas Pupulis“, joje ugdomosios veiklos suskirstytos pagal vaikučių raidos etapus, pradedant nuo 8 mėnesių. Mažiausiųjų ugdymas – individualus, dažniausiai veiklos vyksta su kiekvienu vaikučiu atskirai, ir trunka tiek, kiek mažylis geba išlaikyti dėmesį“, – pasakoja pedagogė.
Ji pastebi, kad šiuolaikinių moterų gyvenimo tempas nebeleidžia atitrūkti ilgam.
„Darbas, verslas, socializacija, pačios moters savijauta ir savivertė – daug kas nukenčia per tuos metus, kai vienai mamai tenka atsakomybė visą savo laiką skirti mažyliui. Be to, buvimas „užsidarius namuose“ iš tiesų nėra gerai ne tik mamai, bet ir paties mažylio raidai: tyrimais įrodyta, kad buvimas tarp bendraamžių kūdikiams leidžia kur kas geriau pažinti juos supančio pasaulio taisykles bei socializuotis, nes mes, suaugusieji mažyliams, suprantama, labai nuolaidžiaujame, būdami tik tarp suaugusių žmonių jie neturi galimybės patirti, ką reiškia susitarti be žodžių, dalintis, kurti lygiavertį santykį ir panašiai“, vardija I.Jagminienė.
Nemažai tėvų pačius mažiausius į darželį leidžia ne visai darbo dienai.
Pailsėjusios mamos – laimingesnės
Ieva pastebi, kad ne visada lopšelį tėvai pasirenka dėl to, kad reikia grįžti į darbą.
„Taip pat ne kiekviena šeima ryžtasi įsileisti į namus menkai pažįstamą žmogų ir palikti jį viena su vaiku. Kitas aspektas – finansinis, dažnu atveju lopšelis kainuoja pigiau nei auklės paslaugos“, – pastebi ji.
Ji įsitikinusi, kad kūdikiams nebepakanka bendravimo su vienu suaugusiuoju. Be to, mažųjų adaptacija lopšelyje paprastai būna lengvesnė, mažyliai geriau ir greičiau priima pokyčius. Žindančios mamos taip pat gali būti ramios, kad toks svarbus procesas nenutrūks, nes yra galimybė palikti pieno vėlesniam maitinimui.
„Nepamirškime ir mamos poreikių – kiek atsikvėpusi nuo rutinos ir pakeitusi veiklą, ji jaučiasi ramesnė, laimingesnė. Tai atsispindi ir santykiuose su vaikučiu, ir su antrąja puse“, – šypsosi ji.
Ugdomi ir kūdikiai
Lietuva garsėja išimtinai ilgomis vaiko priežiūros atostogomis. Visgi daugumoje Europos šalių vaiko priežiūros atostogos trunka 3–9 mėnesius. O štai JAV – dažnai vos kelios savaitės, ten galima rasti lopšelių (privačių), kurie kūdikius priima ir nuo 6 savaičių amžiaus.
„Dažnai norime lygiuotis į Skandinavijos šalių švietimo sistemą. Taigi, pavyzdžiui, Suomijoje, kur ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, šeimai yra užtikrinamas darželis nuo 9 mėn. iki 6 metų, jei ne valstybinėje įstaigoje, tai privačioje, bet mokesčio dydis priklauso ne nuo steigėjo, o nuo šeimos pajamų, nes valstybė pati perka paslaugą iš nevalstybinio švietimo teikėjo“, – pastebi I. Jagminienė.
Turbūt labiausiai paplitęs stereotipas – „mažyliai lopšelyje yra tik prižiūrimi ir pamaitinami, koks ten gali būti ugdymas, kai jis dar nieko nesupranta“. Ieva griauna šį mitą – net patys mažiausieji mokosi visko! Nuo į kasdienę veiklą integruoto savęs ir aplinkos pažinimo iki muzikos, dailės ar keramikos.
„Dar vienas populiarus mitas – nieko nėra geriau už mamą ir buvimą namie su mama. Žinoma, nieko nėra geriau už mamą! Tačiau be mamos pasaulis pilnas ir kitų žmonių – ugdytojų, kurios mažyliu puikiai pasirūpina, bendraamžių ir šiek tiek vyresnių draugų, su kuriais reikia išmokti ir pasidalinti, ir žaisti kartu, ir iš jų pasimokyti ar jiems padėti. O vien namų aplinka dažnai jau nekelia smalsumo ir neskatina tyrinėti“, – įssitikinusi moteris.
