Suvienijo jėgas
„Mūsų mergaitės pašėlusios, užsispyrusios, turi savo nuomonę visais klausimas, o mums yra pačios didžiausios mokytojos, kurios išmokė kantrybės ir suvokimo, kad viskas yra laikina, nors tuo pačiu kartais atrodo, lyg laikas sustojęs“, – šypsosi Monika.
Prieš septynerius metus ji kartu su vyru sukūrė išskirtinę vietą Vilniuje – Šiaurės miestelyje esančiame prekybos centre įrengė originalų žaidimų kambarį, pramogų ir laisvalaikio erdvę tiek mažesniems, tiek ir didesniems vaikams.
„Sudėjome visą savo širdį ir jėgas. Tuo pačiu metu laukiausi pirmagimės, tad gyvenome lengvame chaose tarp namų ir darbų pasidalinimo“, – juokiasi veikli moteris.
Tuo metu jos vyras su vizualiniais sprendimais, kaip projekcijos ant katedros ar kitų objektų, o ji turėjo maisto tiekimo renginiams įmonę.
„Dažnai maistą tiekdavau į vaikų gimtadienius, todėl vieną dieną perkalbėjome, kad būtų įdomu sujungti mūsų veiklas ir atidaryti kitokį, nematytą ir „neštampuotą“ žaidimų kambarį. Prie projekto dirbo labai stiprūs specialistai, tokie kaip architektės iš studijos WALL, vizualus kūrė Džiugas Valančiauskas, o mūsų interaktyvaus kambario mišką su kosminiais gyventojais kūrė Martynas Pavilonis, kuris vėliau su sese išleido nuostabias knygas vaikams „Marmiai“. Gal sutapimas, o gal ir ne, bet mūsų miško personažai labai panašūs į „Marmius“, todėl vakarais, kai skaitau mergaitėms pasakas, visada prisimenu ir mūsų „Cosmos place“, – atsidūsta ji.
Teko atsisveikinti
Viskas ėjosi puikiai – laisvalaikio ir švenčių erdvę pamilo tūkstančiai tėvų, kurių vaikai ten švęsdavo gimtadienius, netrūkdavo ir įžymių užsakovų, aktyvūs šeimininkai organizuodavo labdaringus Helovinus, vaikų blusturgius ir kitas smagius renginius.
„Tuomet driokstelėjo koronaviruso pandemija ir žingsnis po žingsnio mums reikėjo atsisveikinti su šiuo projektu. Žmonių įpročiai tapo kitokie, visi norėjo privačių švenčių, o mūsų verslo modelis buvo kitoks. Finansinė našta tapo per didelė ir teko kambarį uždaryti, išmontuoti visus namelius, kažką pardavėme, kažką paaukojome labdarai. Taip ramiai, be jokių dramų, abu su vyrų nusprendėme, kad dabar reikia sutelkti jėgas į kitus projektus, man atsiduoti šeimai.
Tuo pačiu supratome, kad gal buvome per ambicingi ir reikėjo daugiau pasidomėti prieš investuojant į tokio dydžio projektą, bet mes nieko nesigailime, nes gavome daug pamokų, sutvirtėjome kaip šeima, susipažinome ir dirbome su be proto gerais žmonėmis, tad praeities nekeisčiau, bet greičiausiai žaidimų kambario jau nekursime“, – atvirauja Monika.
Iššūkiai su nevalgiuke
Karantino laikotarpiu ji ėmė lauktis antros dukros.
„Norėjosi ramybės ir šį kartą niekur nelėkti, tiesiog ramiai vaikščioti ir stumdyti dukros vežimėlį po miškus. Tačiau po pusantrų metų jau buvau nusprendusi imtis darbų“, – kvatoja mama.
Į darbus sugrįžti ji nebespėjo – planai pasikeitė sužinojus apie dar vieną į pasaulį besibeldžiančią gyvybę. Be to, dviems dukroms reikėjo skirti daug dėmesio. Gimė trečioji – Upė Liuka.
„Dažnai klausia, kodėl jos toks keistas vardas? Vardą aš susapnavau. Pasakiau vyrui – jam nepatiko, bet kai mūsų dukra nusprendė gimti per 29 minutes nuo atvykimo į ligoninę, supratome, kad ji tikrai bus nesustabdoma. Namie Upę Liuką vadiname Upeliuku“, – šypsosi Monika.
Dukros paaugo ir noras imtis veiklos stiprėjo kasdien – moteris prisipažįsta, kad tik turėdama daug veiklos jaučiasi geriausiai.
„Namie mes turime nevalgantį vaiką – pirmagimę Dorotėją. Apie ją jau visur sklando legendos, kaip ji iš viso gyva ir energinga, nes nieko nevalgo. Iš tiesų, ji valgo tik tai, kas jai patinka, o man kaip mamai tai tapo begalinis galvos skausmas ir iššūkis, ką jai pasiūlyti.
Mėgstu suktis virtuvėje, todėl nenuleidau rankų ir bandžiau įvairiausius produktus, formas, spalvas, vis įtraukdama į gamybą dukras, ir tai pasiteisino. Abi mergaitės noriai valgė savo pagamintus patiekalus, ypač spalvotus“, – prisimena mama.
Virtuvėje sukasi su dukromis
Monikai kilo mintis – jei mergaitėms taip patinka spalvos, gal reikėtų rasti natūralius produktus, kurie leistų tai daryti dažniau.
„Mano vyrui už akių parodoje užkliuvo supermaisto milteliai, kurie ypač populiarūs tarp sveika gyvensena besidominčių žmonių. Man pradėjus juos naudoti mūsų patiekaluose, vaikų akys tiesiog žibėjo. Jos nuolat pačios prašo nudažyti maistą įvairiomis spalvomis, o aš tuo pačių joms pasakoju, kuo kiekvieni milteliai ypatingi, kokią naudą suteikia organizmui: pilni antioksidantų, augalinių baltymų, įvairių mineralų, stiprina imunitetą, gausūs skaidulų, puikus energijos šaltinis“, – džiaugiasi atradimu mama.
Taip gimė „Cosmos Colors“ – violetinėmis, mėlynomis ir žaliomis spalvomis maistą nudažantys liofilizuotų natūralių produktų mišiniai.
Milteliai visi skirtingi, kai kurie turi skonį, pavyzdžiui mača arbatos ar acai uogų, o kiti visai be skonio.
„Visi jie priskiriami supermaisto kategorijai, o tai reiškia, kad daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui. Miltelius gali naudoti tiek suaugę, tiek vaikai, bet mums labiausiai patiko tai, kad jų dėka mūsų nevalgioji Dori tapo daug sukalbamesne, net pati įsitraukia į produkto filmavimus. O kartais randu ją pasiėmusią mano telefoną su įjungta kamera ir filmuojančia miltelių reklamas“, – pasakoja Monika.
Tik sugalvojusi idėją ji negalėjo nustygti, kol jos nepradėjo įgyvendinti.
„Visas procesas taip įtraukė, kad naktinių žindymų metu galvodavau kiekvienos pakuotės pavadinimus, dizainus, o ryte stumdydama vežimėlį kalbėdavausi su mūsų dizainere ir pasakodavau jai savo idėjas“, – kvatoja ji.
Pasileidusi elektroninę parduotuvę, įgijusi gerbėjų būrį, jau dabar svarsto apie plėtrą Lietuvoje ir užsienyje.
„Tikimės, rasime kelią į visų šeimų namus, ypač tų, kuriuose vaikai nevalgo arba yra labai išrankūs. Kartais sunku rasti laiko turinio kūrybai, bet man tai lyg atgaiva, pailsi protas nuo mamiškų darbų ir minčių, tad tikiuosi rasiu jo vis daugiau, ypač kai oras atšils ir baigsis tas peršalimo sezonas“, – teigia M.Kupliauskienė.
