Žaidžia gyvenimo žaidimą
„Prancūzų rašytojas Polis Valery yra pasakęs: „Retai išleisdavau save iš akių. Nekenčiau savęs. Dievinau save. O paskui su tuo žmogum pasenom“. Koks jūsų santykis su tuo žmogumi?“, – Inetos paklausė pokalbio moderatorė tėvystės konsultantė, radijon laidų vedėja Renata Cikanaitė.
I. Stasiulytė atsakydama pasidžiaugė, kad jos santykis ir su frazės autoriumi, ir su savimi – labai geras.
„Pamenu, kai man buvo šešeri ir mama skuto bulves – aš atbėgau į virtuvę ir įsikibusi į ją šaukiau, kad esu viena. Ji sako, ne vaikeli, nesi viena, bet aš prisimenu, ką tuo metu galvojau. Suvokiau momentą, kad vienas gimsti ir vienas išeini. Tas vienatvės pajautimas, kad nesvarbu, turi šeimą, sesę, draugus, bet iš esmės esi visiškai vienut vienutėlis“, – atsakymą pradėjo žinoma moteris.
Ji prisimena, kaip 16 metų susipažino su žmogumi, kuris jai pasiūlė geriau save pažinti.
„Tada supratau, kad yra prasmė save pažinti kuo geriau, nes aš per gyvenimą keliauju su savimi. Visi kiti yra praeiviai, kurie ateina ir išeina. Keliaudama viena aš renku tuos žmones, tas pažintis, todėl kiekviena diena yra labai svarbi. Įsivaizduoju, kad esu kaip kompiuteriniame žaidime – visi aplink esantys žmonės ir situacijos yra mano žaidimas. Tokiu būdu suprantu save, savo kuriamą žaidimą ir galiu prisiimti atsakomybę. Jei kažkas man drasko akis, sako kažką nemalonaus, aš sustabdau žaidimą sekundei – ta burna juda, šaukia, rėkia, bet paspaudžiu pauzę, fokusą sutelkiu į save ir klausiu, kodėl aš sukūriau tą personažą ir ką jis mane nori pasakyti“, – dalijosi asmeniniais išgyvenimais aktorė.
Ineta prisipažino, kad kitu atveju konfliktas būtų be pabaigos, bet ji supranta, kad „turiu ribotą dienų skaičių šitam gyvenime ir tą supratus, nenoriu švaistyti laiko veltui“.
Savo geriausia draugė
I. Stasiulytė moterų auditorijai išdavė, kad išmoko netramdyti emocijų.
„Kai norisi verkti – tada verkiu, bet jau tada maksimum išverkiu viską iki galo. Aš mėgstu tai išvalyti. Juk dantis valome kiekvieną rytą, o savo vidines šiukšles? Paskui stebimės, kodėl gerklę skauda, limfmazgiai sutinę, akys išsprogusios, bet sakome „man viskas gerai“. Leiskite sau šituos dalykus išbūti“, – pataria Ineta.
Ji prisipažįsta pastebėjusi, kad jei gyvena rutinoje – kaip pati įvardijo, atsibosta sau, todėl geriau gyvenimas be rutinos.
„Man tas bendrauvimas su savimi labai svarbus. Turim geriausias drauges, bet kada ji yra geriausia? Kai palaiko, myli tokią, kokia esu, rūpinasi. O pati? Stovi prieš veidrodį ir galvoji, kaip baisiai atrodau, kokios raukšlės. Čia yra draugė, kurią nori turėti, bet ji tau neturi laiko, eina kažkur susitikti su kita drauge. Kai save paliekam, su savo vidine drauge neturim kontakto, dažniausai mūsų aplinka parodo, kaip mes su savimi nedraugaujam“, – įsitikinusi moteris.
I. Stasiulytė taip pat prisipažino, kad nuo mokyklos laikų visada turėdavo antrą pusę ir po paskutinių skyrybų prireikė laiko priprasti, kad ji yra viena.
„Tikrai labai reikėjo padirbėti su tuo, reikėjo atpažinti vienatvės bauginimus. Dabar linksmai pasakoju, nes ačiū dievui, kad esu viena, bet buvo labai daug sudėtingų momentų“, – atvirai sako ji.
