Kiekvienas rytas prasideda nuo komplimentų
Išlavintą grožio pojūtį turinti E. Saikovska atkreipia dėmesį net į smulkiausias interjero bei stiliaus detales, o pastebėjusi akiai patrauklų vaizdą – niekada negaili komplimentų. Juos dosniai dalina ir klientams, ir draugams, ir savo mylimai dukrai Adelei.
„Gerai dienos pradžiai visada svarbu, kad iš namų išlydėtų geras žodis-komplimentas“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ kalbėdama su režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku tikina E. Saikovska.
Sėkmingą dukros dieną ji stengiasi užtikrinti ne tik sakydama komplimentus, bet ir atlikdama gražų ryto ritualą: „Aš visada jai ant kaktos padedu kryželį ir palaiminu jos dieną <...>. Čia tokia intymi, paprasta detalė, bet laiminti savo vaikus, mano nuomone, yra labai svarbu“, – sako E. Saikovska.
Jos ir dukros laisvalaikis – tai meno pasimatymai. Jos kartu tyrinėja Vilniaus muziejų ir meno galerijų parodas, apsilanko Lietuvos nacionalinės filharmonijos renginiuose, klasikinės muzikos pasirodymuose ir retkarčiais pasižiūri dokumentinius „Netflix“ filmus.
„Man svarbu išmokyti Adelę atsparumo ir tinkamų pasirinkimų. Esu mama – mes nesame draugės, tačiau turime draugišką santykį. Mano nuomone, jeigu aš būsiu draugė, kas tada bus jos mama? Man patinka matyti ją augančią, aš labai daug kur dalyvauju įvairiose jos gyvenimo veiklose. Labai džiaugiuosi, kad esu jos mama“, – motinyste žavisi E. Saikovska.
Visą pokalbį apie Evos vaikystę, jos ryšį su mama ir seneliu, patirtį biomedicinos studijose, klastingas mados pinkles, baldų šiukšlynus ir prarastus Lietuvos interjero dizainerių šedevrus išgirsti ir pamatyti galite čia:
Įgimtas talentas atpažinti prabangą
E. Saikovska jau kelerius metus yra baldų ir dizaino studijos „MidCentury“ ekspozicijų kuratorė ir fotografė, ieškanti unikalių vintažinių baldų ir prie jų derančių meno kūrinių – pavyzdžiui, paveikslų ir skulptūrų, nors aukštojo išsilavinimo interjero dizaino, meno ar architektūros srityje moteris neturi.
Naujoje A. Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“ E. Saikovska prisipažįsta, kad akademinių žinių stoka profesiniame gyvenime jai praktiškai nekliudo, nes savo įgūdžius ji lavino kur kas ilgiau nei ketverius studijų metus – galima sakyti, visą gyvenimą.
„Mano mama buvo tas žmogus, kuris kūrė labai gražius namus net tais laikais, kai pasirinkimas buvo labai mažas. Paskui ji irgi pradėjo pirkti vintažinius daiktus, tad namuose vintažo irgi buvo, kaip ir viena kita antikvaro detalė. Aš irgi visada turėjau aistrą domėtis šia tema, iš kelionių atsiveždavau interjero žurnalų“, – pasakoja E. Saikovska.
Ilgametę patirtį dabar ji perduoda „MidCentury“ svečiams, klientams ir kitiems būstą dekoruojantiems asmenimis, kuriuos ji visuomet paragina atsiriboti nuo taisyklių bei drąsiai kurti savo autentišką namų erdvę.
„Kaip reikėtų šitą derinti, ar tas tinka prie to, kokia yra taisyklė – akivaizdu, kad taisyklių yra aiškiai per daug. Labai svarbu klausyti savęs: kas tau patinka, kokia spalva tau patinka šiandien ir dabar – čia ne apie tai, kas bus madinga po 10 metų, o turbūt labiau apie atliepimą ir girdėjimą savęs, kokių namų aš iš tikrųjų noriu“, – pataria E. Saikovska.
Kadangi natūralų pojūtį estetikai turi ne visi, E. Saikovskos teigimu, kuriant savo namų interjerą naudinga derinti, rodos, nesuderinamus dalykus ir sąmoningai konstruoti priešpriešas. Pavyzdžiui, šilta-šalta, kieta-minkšta, oda-stiklas, akmuo-kailis. Kitas svarbus patarimas, kurį pamini baldų ir dizaino studijos „MidCentury“ kuratorė, yra kantrybė.
„Nereikia skubėti visko susipirkti: kurkite lėtai, gyvenkite ir jauskite, ko norisi – kuriame kampe galbūt norisi daugiau sėdėti, o kuriame labiau vyksta judėjimas“, – sako E. Saikovska.
Svarbiausią namų interjero detalę E. Saikovska vadina „herojumi“ – tai gali būti vintažinė itališka sofa, valgomasis stalas, kėdžių kompleksas arba bet koks kitas baldas, aplink kurį vėliau kuriamas visas namų interjeras. Dabartiniuose E. Saikovskos namuose „herojumi“ tapo knygų lentyna.
„Esu lėta skaitytoja, bet skaitau daug, todėl išsirinkau tokią Bauhaus stiliaus lentyną su juodu stiklu: didelę, bet labai lengvą. Joje jau vietą rado ir skulptūros, meno kūriniai, ir knygos – ji labai mane džiugina“, – šypsosi laidos „Kamantinėjimai“ pašnekovė E. Saikovska.