Jautri iniciatyva – mamos lanko ką tik pagimdžiusias mamas: „Vienai padeda pokalbiai, kitai – išvirta sriuba“

„Gyvendama Berlyne pati ieškojau bendrystės ir pamačiau skelbimą apie iniciatyvą „Supermamas Berlin“, kur užsiregistravau ir eidavau lankyti mamas, kurioms nešdavau šilto pagaminto maisto ir skirdavau laiko pabendravimui. Taip padėdavau kitoms mamoms, kurios neseniai buvo pagimdžiusios kūdikius ir reikėdavo pagalbos“, „ – pasakojimą apie „Namų mama“ pradeda viena iš iniciatyvos kūrėjų Giedrė Juškienė.

Tuo metu ji Lietuvoje lankė nuotolinius Dulų asociacijos organizuojamus pogimdyminių dulų kursus. Apie savo patirtį Vokietijoje lankant mamas, Giedrė paasakojo kitoms mamoms.

„Tuo metu taip viskas ir liko. Po metų, kai aš jau tvirtai buvau nusprendus grįžti į Lietuvą, bet dar gyvendama Berlyne sužinojau apie Kaune įvykusią nelaimę, kai žuvo mama su penkių dienų kūdikiu, priėmiau viduje sprendimą, kad aš pati galiu imtis kažkokio pokyčio, kad mamos Lietuvoje turėtų geresnes sąlygas, rūpestį ir priežiūrą, kad gal tai sumažintų tragiškus įvykius, jei mamos turėtų palaikymą tokio kokio reikia ir kokį aš buvau atradusi gyvendama užsienyje. Taigi kreipiausi į būsimų dulų grupę su pasiūlymu, kas nori su manimi įgyvendinti šį savanorystės modelį mama-mamai, kuriame savanoriavau Berlyne. Gavau žinutę nuo Editos ir Patricijos ir taip mes trise, papildydamos viena kitą, pradėjome įgyvendinti projektą „Namų mama“, – prisimena pradžią Giedrė. Šiuo metu prie organizacijos vairo teliko Edita ir Giedrė. 

Moteris atvira, ji besilaukdama pirmosios dukros Gytės į motinystę žiūrėjo šiek tiek per rožinius akinius.

„Maniau, kad būsiu pajėgi susitvarkyti su visais iššūkiais, paskaičiau keletą knygų apie sąmoningą gimdymą, nuėjau į rengiamus kursus ir po to maniau, kai nueisiu į gimdymo namus, personalas atlieps mano poreikius, domėsis, kaip aš noriu gimdyti, kaip jaučiuosi. O apie laikotarpį po gimdymo išvis nieko nenumaniau ir nesiruošiau. Pagrindinis pasiruošimas buvo rūbelių ir daiktų kūdikiui pirkimas, dabar suprantu, kad ruoštis reikia ir emociniams pokyčiams tiek mamai, tiek visai šeimai“, – pasakoja ji.

Ir dabar moteris atvirai prisipažįsta, kad gimdymas buvo gan baisus, o lūkestis, kad personalas ligoninėje atlieps jos poreikius, nepasitvirtino.

„Kartkartėmis į palatą užsukdavo personalas, šalia buvo vyras, bet gimdydama jaučiausi labai viena, nesaugi. Trūko moteriško palaikymo, jau gimdžiusios moters buvimo šalia ar palaikančio personalo. Po gimdymo atskirtis tęsėsi. Kai Gytei buvo 7 mėnesiai, vyras išvažiavo dirbti į Berlyną, o aš kurį laiką buvau likusi Lietuvoje viena su dukra. Po to ėjo nauja atskirtis, kai jau išvykau į Berlyną nemokėdama kalbos ir su vaiku namuose, kol vyras visą dieną darbe. Kai nusprendėme susilaukti antro vaiko, pirmas dalykas ką padariau tai susiradau gimdymo dulą Berlyne. Tai užtikrino man saugumo jausmą tiek nėštumo metu, tiek gimdant. Tuomet likimas sudėliojo nuostabias aplinkybes, kad gavome vietą gimdymo namuose kur gimdymas vyksta natūraliais metodais, be jokio medicininio įsikišimo, žinoma jei mama ir vaikas sveiki“, – džiaugiasi antrąja patirtimi Giedrė.

Pagaliau ji atrado vietą, kur sulaukė palaikymo, jautėsi saugi ir rami.

„Vokietijoje po gimdymo į namus ateina pas mamą ir kūdikį akušerė, kuri padeda tiek medicininiais klausimais, tiek esant poreikiui ir psichologiniais. Jausmas, kad yra žmogus, kurio galiu paklausti, jei nerimauju dėl savęs ar dukros taip pat sukūrė didžiulį saugumo jausmą, ko Lietuvoje neturėjau. Lietuvoje po gimdymo mamos paliekamos gan vienos, ir man ypač po pirmojo gimdymo visiškai nebuvo aišku, kur aš galiu kreiptis pagalbos įvairiais klausimais“, – savo abu gimdymus lygina mama.

Radusi partneres ir nusprendusi „Namų mama“ modelį taikyti Lietuvoje Giedrė susirūpino projekto teisėmis. Ji atrado, kad šios iniciatyvos pradininkai yra šveicarai, kurie įkūrę asociaciją „Super Mamans“.

„Kreipiausi į juos su prašymu ar galime mes pasiskolinti tokią pačią idėją ir ją pritaikyti Lietuvoje, man atsakė Annabelle su didžiuliu džiugesiu ir palaikymu, kad pasidalins visais įrankiais ir tekstais, kad tai galėtume prisitaikyti sau. Taigi palaikome ryšį su pačiais pradininkais, kurie turi didžiulę patirtį ir mielai dalinasi visa informacija“, – šypsosi G. Juškienė.

Ji prisimena, kad pirmiausiai buvo planuota iniciatyvą pavadinti „Mamų mama“, bet sužinojus, kad tokiu pačiu pavadinimu jau veikia kitas projektas, teko greitai pervadinti. Pavadinimas „Namų mama“ tik dar labiau nusako šios iniciatyvos esmę, nes mamos mamas eina lankyti namuose pirmais mėnesiais ir kai labiausiai reikia palaikymo ir šilto maisto.

Mamos puslapyje namumama.lt gali registruojantis pasirinkti – būti padedančiomis mamomis, kurios lanko kitas mamas arba lepinamomis mamos, kurias lanko kitos mamos.

„Padedančių mamų registracijos visoje Lietuvoje nuolat pildosi. Ypatingai daug registracijų sulaukėme po praeitais metais įvykusios nelaimės, kai Vilniuje žuvo upėje dvi mažametės mergaitės. Gaila, kad kartais visuomenei pasiekti prireikia tokių skaudžių patirčių, todėl mes nuolat ieškome būdų kaip pasiekti mamas, kurioms reikia palaikymo. Mūsų iniciatyvos tikslas yra padėti sukurti bendrystę mamoms, kurios jaučia vienišumo jausmą. Ir turime sėkmės istorijų, kai būtent ši bendrystė padėjo mamoms išeiti iš slogių jausmų, vienatvės jausmo. Viena mama pasakojo, kad vaikščiojo pas psichologą ir nesupranta, kodėl jai negerėja, nepadeda. O kai užsiregistravo būti Lepinama mama ir sulaukė mamų palaikymo, išsikalbėjo su tokiomis pačiomis mamomis kaip ji, jai iškart palengvėjo, ji gavo atsakymą, kad būtent šito jau trūko ir reikėjo. Taigi, net psichologai komunikuoja apie tai, kad bendrystė su kitomis mamomis gali prevenciškai apsaugoti nuo sunkesnių emocinių ligų ir išgyvenimų“, – džiaugiasi Giedė.

Per tuos daugiau nei metus projekto savanorės ne tik rūpinasi kitomis mamomis, bet surengėme konferenciją „Mama up“, kurioje dalyvavo tokios lektorės kaip psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė, psichologės ir įkūrėjos Beatričė ir Eglė iš „Natūrali motinystė“, žindymo konsultantė Eglė Gurčinė, dula Ieva bei savo patirtimi dalinosi aktorė Valda Bičkutė.

Taip pat iš Klaipėdos rajono savivaldybės finansuojamo projekto surengėme 10 mamų ratų Gargžduose bei du žygius.

„Pagaliau, suorganizavome ir savo komandos savanorių susitikimą gyvai, nes esame iš skirtingų Lietuvos miestų ir įprastai bendraujame nuotoliu“, – juokiasi mama.

Šiuo metu „Namų mama“ vienija apie 300 savanorių Padedančių mamų visoje Lietuvoje.

Per visus tuos metus jos yra gavusios 64 mamų anketas, kurios ieškojo bendrystės ir norėjo tapti Lepinamomis mamomis.

„Lepinamos mamos pabrėžia, kad ši galimybė susitikti ir pasikalbėti su kita mama, kuri galbūt išgyveno tuos pačius jausmus, normalizuoja būseną, kad man viskas gerai, tai kaip jaučiuosi yra normalu, nes dauguma taip jaučiasi. Ir galimybė tai išsakyti ir suvokti, kad ir kitos taip jaučiasi sugrąžina pasitikėjimo jausmą, kad su manimi viskas yra gerai, ir kad tai tik etapas, kad tai praeis. Labai svarbu tuo etapu turėti kas suprastų, išklausytų, atjaustų, o mūsų patirtis rodo, kad bendrystės jausmas su kitu žmogumi gali daryti stebuklus“, – šypsosi Giedrė.

Ji net paprašė pasidalinti buvusių lepinamų mamų atsiliepimais ir pakvietė nesikuklinti tas, kurios jaučiasi, jog joms reikėtų palaikymo.

Pastaraisiais metais po rezonansinių įvykių keičiasi ir valstybės požiūris į gimdyvę ar moterį ką tik tapusia mama.

„Iš tikrųjų šiuo metu yra nuostabių pačių mamų įkurtų iniciatyvų ir judėjimų, kurios rūpinasi mamų emocine būkle. Ir manau, kad būtent ta visuomenės dalis, kuri pradeda garsiai kalbėti apie problemas ir realią situaciją gali išjudinti daryti pokyčius plačiąja prasme ir valstybiniu mastu. Jei visi tylės ir apsimes, kad viskas gerai su tomis mamomis, tai niekas ir nežinos apie tai“, – įsitikinusi Giedrė.

Aišku, ji pripažįsta, kad vis dar trūksta valstybės apmokamų paslaugų žindymo klausimais, taip pat nėra tokios „greitosios pagalbos“, kai mamai reikia skubios pagalbos pavyzdžiui, kai vaikai suserga.

„Turėjome tokį atvejį, kai šeima augina penkis vaikus, vyras dirba, o mama viena turi juos prižiūrėti, slaugyti, gaminti valgyti, vežti pas gydytojus. Mama kreipėsi į kitą organizaciją „Raudonas kryžius“, kurie po to patys su mumis susisiekė ir sako, kad jie gali pasiūlyti tik psichologinę pagalbą, bet realiai neturi tokios paslaugos, kad kas galėtų ir fiziškai padėtų tai mamai. Mes sugebėjome suorganizuoti mamų lankymus, kurios paruošė ir atnešė šilto maisto mamai su vaikais ir tai labai padėjo tai mamai tuo metu. Valstybėje nėra tokios paslaugos, kad mamai ateitų ir padėtų buityje tokiose ekstremaliose sąlygose kai reikia prižiūrėti sergančius vaikus. Tokiais atvejais mamų emocinė būklė irgi labai sutrinka, o ką jau kalbėti, kad tokiais atvejais mamoms dirbti ar realizuoti save kitose veiklose labai sudėtinga“, – pastebi ji.

Šiuo metu „Namų mama“ savanorės ruošia lankstinukus į ligonines, kur pasiektų informacija apie mūsų organizaciją daugumą nėščiųjų ir gimdyvių. Taip pat šiais metais planuoja pakviesti ir į antrąją konferenciją „Mama UP“ Kaune.

„Neseniai įvyko renginys „Pasivaikščiojimas Zapyškio miškais“, kur mamos susitiko miško terapijai ir vidinio resurso atstatymui, tai planuojame tokius ir panašius renginius tęsti visus metus. Prisijungsime „Mama mums rūpi“ organizuojamame ėjime Psichikos sveikatos dienai paminėti ir dirbsime toliau prie savo pagrindinės misijos – mamų lepinimų organizavimo“, – pasakoja energinga mama.

„Namų mama“ organizacija visuomet ieško entuziastingų mamų, kurios nori prisidėti prie naujų mamų lepinimo savo kaimynystėje. Tapus „Namų mama“ savanorių bendruomenės dalimi, galėsite susitikti su naujomis mamomis, kurioms prireiks jūsų pagalbos.

„Kai gauname naujos mamos registraciją, paskirstome apsilankymų grafiką tarp Padedančių mamų, kurios gyvena netoliese ir turi laiko. Lepinimas dažniausiai trunka nuo vienos iki keturių savaičių ir apima nuo 3 iki 7 apsilankymų, priklausomai kiek Padedančių mamų tuo metu yra pasiekiamos. Jūs pati nusprendžiate kiek apsilankymų galite skirti (o gal nei vieno šiuo metu) ir galite planuoti laiką pagal savo grafiką. Kartais gali būti mamų, kurios patiria pogimdyminės depresijos požymius, turėjo trauminę patirtį ar neteko kūdikio. Jei esate patyrusi panašius išgyvenimus ar esate tam tikros srities specialistas, būtinai pažymėkite tai pildydama anketą (asmens duomenys nebus naudojami viešai), Jūsų patirtis gali labai padėti naujai mamai“, – kviečia prisijungti Giedrė.