„Laikas bėga nenumaldomai greitai, bėda ta, kad kasdienybės rūpesčių šurmulyje neįžvelgiame gražių, jaudinančių įprasto gyvenimo akimirkų. Aš padedu jas pamatyti ir prisiminti daugelį metų“, – sako šeimos fotografė Olia.
Olia papasakojo apie savo požiūrį į darbą bei atsakė į klausimus, dažniausiai kylančius jos klientėms besiruošiant nėštumo ar naujagimio fotosesijoms.
– Kaip jūs padedate mamoms po gimdymo atsipalaiduoti ir pamiršti kompleksus fotosesijos metu?
– Kai mama laiko ant rankų savo mažylį, jis tampa jai Visatos centru! Visi kiti klausimai jau atrodo ne tokie svarbūs.
Iš tiesų mano darbas prasideda gerokai prieš pačią fotosesiją. Mes daugybę dalykų, detalių aptariame su mama prieš susitikimą.
Kadangi fotografuoju „lifestyle“ (liet. gyvenimo būdo) stiliumi, neturiu griežtų apribojimų tinkamam kūdikio amžiui (pavyzdžiui, klasikinėje naujagimio fotosesijoje kūdikiai fotografuojami iki 14 dienų amžiaus). Bet dažniausiai rekomenduoju planuoti fotosesiją, kai kūdikiui 5–6 savaitės. Pagrindinė priežastis – man svarbu, kad mama jaustųsi gerai! Antrą mažylio gyvenimo mėnesį paprastai visi šeimos nariai jau daugiau ar mažiau apsipranta su naujais vaidmenimis, mamytė jau atsigavusi po gimdymo, mažylis priauga svorio. Ir fotosesija teikia daug džiaugsmo!
Fotosesijos metu aš labai daug bendrauju su savo herojais, nuoširdžiai domiuosi žmonėmis, mėgstu šnekučiuotis apie vaikus, man atrodo, kad ir jauni tėveliai taip pat! O kai fotosesijos metu vyrauja atpalaiduojanti, draugiška atmosfera, tėvai jaučiasi ramesni.
– Kas jums atrodo gražiausia jaunose mamytėse?
– Akys! Man patinka tas švelnumas, su kuriuo mamytės žiūri į savo nuostabiausius pasaulyje mažylius! Tiek meilės ir švelnumo prisilietimuose! Mane žavi žindymo intymumas, labai mėgstu tai fotografuoti. Manau, kad tai tiesiog pati magiškiausia motinystės dalis – toks artimas ryšys su savo mažyliu!
– Kas jus įkvepia parodyti natūralų moterų grožį?
– Pačios moterys!
Aš pati esu trijų vaikų mama. Jų gimimas man padarė didelę įtaką kaip asmenybei. Ir man atrodo, kad bet kuri mama planetoje tai patvirtins – pasaulį pradedame matyti visiškai kitaip, kai atsiranda vaikai! Turiu svajonę – nupaveiksluoti mamas iš visiškai skirtingų šalių, skirtingų rasių ir skirtingo amžiaus, su jų mažyliais. Esu tikra, kad nepaisant visų mūsų skirtumų, mus, mamas, vienija vienas dalykas – neišmatuojama besąlygiška meilė savo mažiesiems!
Mums nereikia dekoracijų, mes esame nuostabios, kai rodome švelnumą ir rūpestį!
– Kodėl šeimos atideda jaudinančių akimirkų fotosesijas vėlesniam laikui? Kodėl gyvename su atidėto gyvenimo sindromu? Kuo rizikuojame?
– Mes, žmonės, esame linkę daug ką atidėti vėlesniam laikui. Ypač tai pastebiu tarp moterų, ir dažnai tai susiję su begaliniu nepasitenkinimu savo išvaizda ar būstu (jei kalbėtume apie fotosesiją namuose). Paprastai moterys būna nepatenkintos savo išvaizda, ypač po gimdymo. Manau, kad tai neadekvataus realybės suvokimo klausimas, kurį mums diegia marketingo specialistai, socialiniai tinklai ir pan.
Visur mums rodomos nuostabios moterys, kurios praėjus 2 savaitėms po gimdymo atrodo taip, lyg ką tik būtų nulipusios nuo podiumo! Mums primetamas gėdos jausmas, kad nesame tokios. Kad visomis išgalėmis pultume leisti visus savo išteklius skubiai „sutvarkyti“.
Tačiau tai yra normalu, jeigu neatrodai kaip ideali stirna vos pagimdžiusi. Visiškai normalu! Be to, didžioji dalis moterų planetoje taip neatrodo. Tačiau visi tie idealūs paveikslėliai daro spaudimą moterims, jaunoms mamoms. Todėl dažnai būna taip: „nusifotografuosiu, kai sulieknėsiu“.
Tiesą sakant, tai mane labai liūdina. Ir labai norėčiau, kad šiuos laikinus pokyčius visuomenė suvoktų adekvačiai. Norisi, kad jaunos mamos didžiuotųsi savo kūnu, kuris išnešiojo ir davė naują gyvybę! Taip, mes nesame tobulos, bet juk laikome ant rankų mūsų stebuklą! Mūsų akyse – švelnumas ir meilė! Matykime TAI, o ne liemens apimtį!
Atidėliodami šio švelnaus gyvenimo laikotarpio su kūdikiu fotografavimą, rizikuojame nepamatyti savęs ir savo laimės iš šalies ir neišsaugoti šio džiaugsmo ilgus metus!
– Pasidalinkite patarimais, kaip mamoms priimti savo kūną. Kaip atsakytumėte į tokius klausimus?
„Laukiuosi, niekada iki tol nesu dariusi fotosesijos, juo labiau apsinuoginusi. Ar man tikrai reikia nėštumo fotosesijos, gal tegul fotografuojasi tos, kurios mėgsta, nori?“
– Fotosesija tikrai nėra pirmojo būtinumo dalykas. Jos reikia tuo atveju, jei jūs norite įsiminti šį laukimo laiką. Nieko nereikia daryti tik dėl to, kad „reikia“, t.y. per savotišką prievartą. Fotosesijos metu stengiuosi sukurti jaukią pasitikėjimo atmosferą, kad galėtumėte tiesiog pasimėgauti savo būsena.
Galimai, jūs to daugiau nepatirsite, nes jeigu ir lauksitės dar, kiekvienas nėštumas yra skirtingas, ir kiekvieną kartą jūs esat vis kitokia. Todėl fotografuotis tikrai nėra būtina, bet kodėl gi neišsaugojus ne tik prisiminimuose, bet ir vaizduose šio jūsų trumpo laukimo laikotarpio ir ypatingos būsenos?
– „Mano oda negraži, balta, yra strijų, mėlynų gyslelių., kaip atrodys, kai apsinuoginsiu? O gal odą „sutvarko“ fotošopu?“
– Kažkiek „Photoshopo“ visada yra, bet labai mažai ir švelniai, nepakeičiant jūsų bruožų. Bet aš manau, ir matau aplink, kad visi jau taip pavargo nuo „plastikinio“ idealumo, kad atėjo pagaliau laikas, kai labiau vertinamas yra autentiškas tikras gyvenimas. Taip, be abejo moters kūnas keičiasi, kai ji laukiasi vaiko. Bet tai yra absoliučiai normalu. Aš nesu linkus matyti ir mąstyti kategorijomis „gražu-negražu“. Viskas yra gražu, kas tikra.
Moters kūnui tenka nemažas krūvis – išnešioti, pagimdyti, žindyti vaiką. Orientuokimės į tai, kokį didžiulį darbą atlieka kiekviena mama, gerbkime šį indėlį ir baikime apsimetinėt, jog šis „darbas“ neturi jokios įtakos moters išvazdai, jos savijautai. Jūsų žvilgsnio švelnumas, pilnatvės jausmas – būtent tai verta įsiminti. Gyslelės, strijos – tik smulkmena, kurią tikrai galima koreguoti Photoshope. Bet joks Photoshopas nunupieš jūsų laimingų akių.
– „Mano veidas patinęs, kokiu paros metu registruotis į fotosesiją, ką prieš ją valgyti/gerti, dėtis ledukus ar arbatos maišelius?“
– Kiekvienas nėštumas yra skirtingas ir unikalus. Yra moterų, kurios nejaučia jokio diskomforto. Bet jeigu tikrai taip nutinka, kad veidas stipriai patinsta, galima pasinaudoti šiais patarimais, kurie galioja ruošiantis bet kokiai fotosesijai apskritai. Vengti sūraus maisto vakare prieš fotosesiją, laiku nueiti miegoti, vengti kūną varžančių drabužių. Planuotis fotosesiją ne ryte, bet nuo pietų laiko.
– „Sutinusios kojos, pabrinkęs kūnas – ar mane parodys gražią, ar prieš tai turiu specialiai ruoštis, nevalgyti, negerti?“
– Tikrai ne visas moteris kamuoja išvardinti simptomai. Ir dažniausiai taip nutinka trečio nėštumo trimestro pabaigoje. Todėl visų prima, jeigu jūsų organizmas yra linkęs kaupti skysčius, patartina planuotis fotosesiją maždaug iki 33 sav. Tačiau pasikratosiu, jog pagrindinis fotosesijos tikslas, mano nuomone, yra įsiminti gyvenimą tokį koks jis yra. Šiuolaikiniame pasaulyje mus supa tiek daug fake’o, kad tai, kas tikra, tampa neįprasta.
Mes taikome sau nerealistiškus idealo standartus, ir kai jų neatitinkam, jaučiamės negražūs, netobuli. Bet ar gali būti moteris, kuri nešioja gyvybę po savo širdim, negraži? Aš esu įsitikinus, kad grožis slypi tikrume, autentiškume, šypsenoje, švytinčiose akyse, pasitikėjime savimi – visa tai visada žavi, net jei neatitinkat kažkokių standartų! Tai atsakant į klausimą – tikrai nereikia badauti, negerti ir pan. prieš fotosesiją. Jūs jau esat pakankamai graži. O fotografas padės atskleisti jus tikrą ir įsiminti tą būseną, jūsų jausmus šiuo jautriu laukimo laikotarpiu.
– „Kaip dėl makiažo? Makabriškai atrodo nėštukės su naktiniu makiažu, ypač su priklijuotomis blakstienomis. Ar ir man taip daryti? Bet jeigu nenoriu? Kita vertus, kažkokio makiažo juk reikia? Ar viską išspręs apšvietimas?“
– Tinkamas apšvietimas daro didelę įtaką. Tačiau labai svarbu, kad moteris jaustusi pati gerai, nusiteiktų pasimėgauti savimi ir fotografavimo procesu. Jeigu jai labiau patinka būti su makiažu, kodėl gi ne? Tačiau, visada prašau nepersistengti.
Mano nuomone, nėštumas yra labai jautrus laikotarpis. Ir norisi akcentuoti būtent būsimos mamytės būseną, jos švelnumą. Labai ryškus makiažas ar manikiūras per daug traukia dėmesį į save. Todėl patarčiau rinktis natūralesnį makiažą.
– „Neturiu jokių normalių rūbų, kaip fotografuotis? Su užuolaida, tarsi su drapiruote, ar fotografas patars konkrečiai?“
– Esu tikra, kad kiekviena turime tinkamus drabužius. Be abejo, ruošiantis fotosesijai, su fotografu yra derinamos visos detalės – lokacija, kurioje jausitės komfortiškiausiai, ir apranga taip pat.
– „Kur geriau fotografuotis – lauke ar patalpoje (kokia aplinka labiau maskuoja blogą odą, patinimus, sunkų kūną)?“
– Fotosesijos lokacija yra derinama su kiekviena būsima mamyte atskirai. Tai gali būti ir studija, ir gamta. Bet geriausiai tinka vieta, kur jaučiatės ramiausiai. Mano arkliukas yra fotosesijos žmonių natūralioje namų aplinkoje. Nes geriausiai visi mes jaučiamės savo namuose. Ten vyrauja kamerinė autentiška atmosfera. Ir išgaunami kadrai turi dar didesnę vertę, nes pasako daug daugiau apie Jūsų mažylio laukimo laikotarpį.
– „Priaugau labai daug svorio ir pati sau esu baisi. Kaip dar įtikinti save, kad turiu fotografuotis?“
– Priimti tai kaip laikiną labai trumpą laikotarpį. Pabandyti suprasti, kodėl norėtumėt išsaugoti šį laukimo laikotarpį nuotraukose? Greičiausiai tam, kad galėtumėte ir po 10 metų prisiminti, koks tai buvo stebuklingas jausmas, kai jumyse augo nauja gyvybė. Tam, kad Jūsų vaikas visada galėtų pamatyti, kaip jis buvo laukiamas!
