Pogimdyminės depresijos Lietuvos statistikoje beveik nėra: per metus serga kelios dešimtys, „gydoma“ lankstinukais

Visuomeninio pogimdyminės depresijos prevencijos projekto „Mama mums rūpi“ bendraautorė Asta Petraitienė sako, kad tyrimai iš kitų Europos šalių rodo, kad pogimdyminė depresija patvirtinama 1 iš 5–6 moterų po gimdymo arba, kitaip tariant, apie 15–20 proc. moterų po gimdymo sulaukia šios diagnozės.

Lietuvoje oficialią statistiką sergančių pogimdymine depresija rasti sunku.

„Oficiali statistika yra tokia, kad pogimdyminės depresijos diagnozė 2022 metais Lietuvoje buvo registruota tik 41 asmeniui ir ji tikrai neatitinka realybės. Reikia turėti omeny, kad greičiausiai namaža dalis gydytojų diagnozuoja, kaip įprastą depresiją, kurios apimtys daug didesnės, virš 30 tūkst. kiekvienais metais. 2018 metais pogimdyminės depresijos diagnozių registruota 30 žmonių, 2021 metais – 38 atvejai. Manome, kad didžioji dalis pogimdyminės depresijos atvejų pasislepia po įprastos depresijos diagnoze“, – lrytas.lt informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

Statistikos departamentas praneša, kad Lietuvoje 2022 metais buvo 22 154 gimdymai. Tai reiškia, kad pagal oficialią diagnozę pogimdymine depresija serga vos 0,18 proc. gimdyvių.

„Iš anksto nėra galima nustatyti ar moteris turės šią ligą ar ne, ir kokio intensyvumo ji gali būti, tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai, kurie lemia didesnę tikimybę. Vienas jų – nėštumo metu turimas stiprus nerimas, depresija, patiriami stiprūs skausmingi išgyvenimai, netektys, skyrybos. Taip pat įtaką daro ir skausmingos iš vaikystės atsineštos patirtys bei anksčiau turėti persileidimai, ar sudėtingas gimdymas“, – lrytas.lt teigė A. Petraitienė.

Pasak jos, auginant du mažus vaikus tikėtinas ilgalaikis mamos nuovargis, kas kartu su kitomis sudėtingomis aplinkybėmis gali būti priežastis įvairiems psichikos sutrikimams.

Vis pasikartojančios tragedijos prieš kelis metus privertė suklusti valdininkus ir sveikatos priežiūros sistemos specialistus ieškant būdų užkirsti kelią nelaimėms.

„Buvo pakeistas teisės aktas dėl nėščiųjų gimdyvių ir naujagimių priežiūros, kur nustatyta, kad po gimdymo išrašant gimdyvę iš gimdymo namų informuojama raštu, t.y. duodamas lankstinukas apie pogimdyminę depresiją ir pagalbos galimybes. Ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis parengė dalomąją medžiagą ir išplatino ją įstaigoms“, – vardija I. Rubikas.

Taip pat apmokyta jau 700 specialistų – šeimos gydytojų, akušerių, akušerių ginekologų ir kitų dirbančių šeimos gydytojo komandoje, apie pogimdyminės depresijos prevenciją ir pagalbos teikimą. Planuojama tęsti mokymus ir toliau.

„Šiuo metu 16-oje savivaldybių vykdomas pilotinis ir planuojamas išplėtoti – šeimų lankymo modelis. Jau dabar virš 300 šeimų nuo nėštumo pradžios iki du metai po vaiko gimimo yra taikoma intensyvių vizitų programa. Ji skirta šeimoms kurios turi tam tikrų rizikos veiksnių – yra jaunos, turi sveikatos ar socialinės rizikų“, – pasakoja SAM atstovas I. Rubikas.

Šios šeimos vidutiniškai kartą per mėnesį lankomos akušerių ar slaugytojų stebint ir suteikiant reikiamą pagalbą. Planuojama, kad nuo 2025 metų gegužės 1 dienos šis šeimų lankymo modelis bus teikiamas visoje Lietuvoje arba pačioje savivaldybėje, arba teiks gretimos savivaldybės įstaiga. Tai įrašyta į sveikatos centrų tvarkos aprašą kaip privalomai užtikrinama paslauga.

Papildomai Psichikos sveikatos centruose padidintas pagalbos prieinamumas, įdarbinta pakankamai psichologų. „Pagalba sau“ portale patalpinta objektyvi, mokslu grįsta informaciją apie simptomus, pagalbos galimybes ir savęs įsivertinimo testas, kurį atlikus galima nuspręsti ar reikėtų kreiptis į specialistus.

„Tačiau situacija kada pavyks gauti konsultacijas ir pagalbą labai įvairi ir kaip pasiseks“, – priduria „Mama mums rūpi“ atstovė Asta.

Ateityje planuojama sustiprinti informacijos sklaidą.

„Girdime, kad praktikoje ne visada ta informacija iki nėščiųjų ir gimdyvių nueina apie tą pagalbos galimybes. Taip pat labai svarbus yra stigmos mažinimas, nes nemaža dalis mamų nesikreipia pagalbos nes iš jų pačių ar jų aplinkos yra tam tikras nuvertinimas tų problemų, kad tai praeis, susitvarkys ar nesvarbu. Ministerija šiais metais paleido naują iniciatyvą psichikos sveikatos sutrikimų stigmos mažinimo projektą „Žvelk giliau“, – pasakoja SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

Pasak Astos, daugumoje Vakarų Europos valstybių rūpestis mamų psichikos sveikata yra įtrauktas į Valstybinę sveikatos priežiūros sistemą, tad esant poreikiui pagalbos algoritmai įsijungia iškart. Jau pirmo skambučio metu besiregistruojant pas ginekologą dėl nėštumo patvirtinimo sulaukiama asmeninio klausimo – „Ar nėštumas jums yra gera žinia ar bloga?

Taip pat užsienyje lankantis pas gydytojus tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo moterys kelis kartus yra testuojamos tiek dėl pogimdyminės depresijos, tiek bendrai dėl savo psichologinės sveikatos ir būsenos, kai kuriose šalyse testuojami ir partneriai. Tai leidžia užčiuopti problemas kuo anksčiau.

„Kai kuriose šalyse galima pasikviesti socialinius darbuotojus į namus, kurie padeda pasirūpinti buitimi ir pan. – kitaip tariant kiekviena šalis yra pasirinkusi jai tinkamus ir iš dallies kultūriškai susidėliojusius pagalbos ir palaikymo būdus šeimoms. Tad norėtųsi priminti ir mūsuose žinomą posakį kad vaikui užauginti reikia viso kaimo, kuris iš esmės yra apie bendruomeniškumo, palaikymo svarbą, kurią esame šiek tiek pamiršę“, – įsitikinusi „Mama mums rūpi“ bendraautorė.

Prancūzijoje psichologe dirbanti ir vienerių metų dukrą auginanti Ieva Nizaraly pamena, kad klausimų apie savo psichologinę būklę sulaukdavo nuolat.

„Po gimdymo medicinos personalas visada klausinėdavo kaip sekasi, kokios mano nuotaikos. Mamoms nemokamai skiriama dubens mankštos programa, kur irgi kalbama apie savo savijautą. Klausimų, kap jaučiuosi sulaukdavau net nunešusi dukrą privalomai kasmėnesinei apžiūrai“, – lrytas.lt pasakoja lietuvė.

Viena pogimdymine depresija serganti mama – yra mažiausiai vienas mamos viso dėmesio, meilės, šilumos pritrūkęs kūdikis.

„Vaiko teisių gynėjai kviečia visuomenę išlikti empatiškiems vieni kitų atžvilgiu – pastebėti, atkreipti dėmesį ir pasiūlyti pagalbą šeimoms, kurios galimai patiria įvairius sunkumus.

Pirmiausia, vaikus auginantiems tėvams ramsčiu turėtų tapti artimieji, kurie geriausiai mato, kokias emocijas ir būsenas šeima išgyvena, su kokiais tėvystės iššūkiais susiduria ir, jeigu nepavyksta atsiradusių sunkumų išsispręsti šeimoje, visuomet prašome artimųjų apie juos nenutylėti, o ieškoti pagalbos – kreiptis į vaiko teisių gynėjus, socialinius darbuotojus, gydytojus, pagalbą teikiančių organizacijų savanorius.

Giminaičių, kaimynų ar artimoje šeimos aplinkoje esančių žmonių dėmesingumas, pastabumas šeimoje vykstantiems pokyčiams ir galimiems pavojaus ženklams bei savalaikis reagavimas ir kompleksinės pagalbos inicijavimas, gali padėti užkirsti kelią tragedijoms, dėl kurių įvyksta netektys“, – lrytas.lt teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Visais vaiko teisių klausimais žmonės kviečiami pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Pogimdyminė depresija dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo.

Sergant pogimdymine depresija toliau išvardyti simptomai tęsiasi dvi savaites ir ilgiau: