– Apie ką yra paskyra „Dinozaurų muziejus“?
– Dinozaurų muziejus yra apie mudviejų su sūnumi kultūrinį gyvenimą bei mažus kasdienius nuotykius. Čia aš dalinuosi įspūdžiais iš aplankytų muziejų, koncertų, spektaklių ar pasivaikščiojimų pievomis.
– Kaip ji gimė?
– Noras dalintis mūsų patirtimi atsirado iš poreikio apibendrinti savo patirtis bei paskleisti žinią, kad muziejuje su vaiku gali būti įdomu.
– Kodėl ir kada su sūnumi pradėjote lankytis muziejuose?
– Pirma labai ryški apsilankymo muziejuje patirtis nutiko Vienoje, kai Liudvikui buvo 3,5 metai. Jis nebuvo labai ramus ar patogus vaikas, todėl užtruko, kol išdrįsau su juo eiti į vaikams mažiau pritaikytas erdves.
Atostogaujant Vienoje noras aplankyti muziejus buvo stipresnis, nei nerimas, ar man pavyks užtikrinti tinkamą vaiko elgesį. Tuomet pamačiau, kad lankymasis su sūnumi muziejuje išties yra išsunkianti patirtis. Tik ne dėl poreikio jį valdyti, o dėl jo begalinio įsitraukimo. Reikėjo nemažai kantrybės bei koncentracijos, nes einant per ekspoziciją teko atsakinėti į neišsenkančius „Kas čia? ir „Kodėl?“.
Liudvikui labai patiko muziejai, o visų labiausiai – Vienos gamtos istorijos muziejus. Į jį ėjome net tris kartus. Būtume nuėję ir ketvirtą, tikiu, būtų ten ką veikti lankantis ir aštuntą kartą, bet atostogos baigėsi.
Beje, Vienos Gamtos istorijos muziejus buvo pramintas Dinozaurų muziejumi – pagal jį pavadinta ir instagramo paskyra. Iki šiol jis išlikęs paties įdomiausio muziejaus etalonu.
– Muziejai – nuobodu. Taip turbūt mano 90 proc. ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų. Kodėl mes turime tokį įsišaknijusį stereotipą apie juos?
– Manau, kad dažniausiai vaikų nuostata apie muziejus yra paveldėta iš tėvų. Ir labai dažnai tėvai perduoda savo įspūdžius iš priverstinių apsilankymų muziejuose su mokyklos ekskursijomis.
Suprantama, kad negali būti įdomu muziejuje, į kurį ateini tik iš pareigos, o jei dar gidė ar gidas tuo metu ekskursiją vedė irgi tik iš pareigos – neigiama nuostata tiesiog užprogramuota.
Stengiuosi mokytis iš svetimų klaidų, todėl sūnaus niekada nesivedu į muziejų, kai jis to nenori. Dažniausiai jam pristatau, kokios yra naujos parodos, papasakoju apie nematytus muziejus ir jis pats išsirenka, kur nori eiti. Žinoma, kartais tenka pasinaudoti riboto pasirinkimo metodo privalumais – pasiūlyti man pačiai įdomias opcijas (juokiasi).
– Ką daryti, kad lankymasis muziejuose nebūtų nuobodus ir vaikams?
– Tiek muziejai, tiek šeimos ir vaikai tokie įvairūs, kad tikrai nėra vieno recepto. Visų pirma, siūlyčiau įsivardinti, kas jūsų šeimai įdomu – renginiai, filmai, spektakliai, edukacijos, menas, istorija, gamta? Galimų atsakymų begalė. Pagal tai ir rinkitės tiek patį muziejų, tiek apsilankymo jame formą.
Jei vaikai aktyvūs, pirmenybę teikite interaktyviems muziejams, kurių ekspozicijos skirtos liesti, imti, eiti ir kitaip judėti (pvz., Energetikos muziejus arba Žaislų muziejus Vilniuje). Jei mėgstate šurmulį – į muziejų eikite, kai ten vyksta renginiai šeimoms (pvz. šeimų sekmadieniai MO muziejuje, įvairios šventės Rumšiškių muziejuje ir pan.). Jei patinka individualus dėmesys – galite užsisakyti edukaciją arba ekskursiją tik savo šeimai ar bičiulių grupei.
Dar viena strategija – muziejuje ieškokite vaikui įdomių detalių. Pavyzdžiui, kai sūnus labai domėjosi paukščiais, jų ieškodavome net ir paveikslų galerijose. Panašiai galima ieškoti spalvų, formų ar siužetų.
– Kaip pasiruošti vizitui?
– Kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau rinkite laiką, kada apsilankyti muziejuje. Į muziejų veskitės gerai išsimiegojusius, sočius ir smagius vaikus. Kitu atveju muziejus gali tapti kantrybės išbandymu tiek tėvams, tiek vaikams, nesvarbu kokio šaunumo jis būtų. Kita namų darbų dalis yra tokia pati, kaip lankantis bet kurioje naujoje vietoje – supažindinkite vaiką, kur einate, ko jis gali tikėtis ir kokio elgesio tikimasi iš jo. Vaikams ir taip nelengva laikytis taisyklių, o tuo labiau tai neįmanoma, kai taisyklės nėra aptartos ir paaiškintos.
– Kaip pasirinkti įdomius muziejus?
– Muziejus siūlyčiau rinktis, kaip ir bet kurią įdomią veiklą – įsiklausant į pažįstamų atsiliepimus, stebint aktyvių šeimų socialinių tinklų paskyras, peržvelgiant muziejų svetaines ir socialinių tinklų paskyras.
Verta užsisakyti muziejų naujienlaiškius – bus dar lengviau sekti jų pulsą ir nepraleisti įdomių renginių bei naujų parodų. Man taip pat patinka skaityti parodų apžvalgas kultūrinėje spaudoje, tačiau, tikriausiai, tai nebus pats populiariausias būdas priimti sprendimą, ko verčiau nepraleisti.
– Ar reikalingas muziejuose gidas?
– Su gidu ekspozicija gali atsiverti visai kitomis spalvomis, lygiai taip pat gali tapti kantrybės išbandymu. Esame buvę tokiose vaikams skirtose ekskursijose, kurių buvo sudėtinga klausytis net temą suprantančiam suaugusiam.
Kita vertus, esame buvę ekskursijose, kuriose tą patį ne kartą lankytą muziejų pamatėme iš naujo. Gidas gali atrakinti, rodos, nuobodžias ar jau ne sykį matytas ekspozicijas. Pavyzdžiui, visada buvau skeptiškai nusiteikusi iškamšų muziejų atžvilgiu, bet gidžių pasakojimai VU Zoologijos bei Tado Ivanausko Kauno zoologijos muziejuje iš esmės pakeitė mano nuomonę apie tokių muziejų reikšmę bei pažintinę vertę. Esame labai smagiai praleidę laiką su gidu Vilniaus Bastėjoje, kurioje, rodos, jau žinojome kiekvieną kampelį.
Ekskursijos su gidu turi ir savo minusų, ypač, kai einama su kitų lankytojų grupe. Tuomet primetamas tempas, parenkami vertingiausi, bet vaikui nebūtinai įdomiausi objektai. Lankantis su vaikais, ypač jaunesnio amžiaus, kartais verta pasilikti laisvės išeiti dar nepasiekus jų galimybių ribos. Išeiti tiesiog iš muziejaus paprasčiau, nei iš gido vedamos ekskursijos.
Dėl šių aplinkybių nemėgstu muziejų, kuriuos aplankyti galima tik su gidu (pvz. Etnokosmologijos muziejus Molėtų raj.). Tobulas variantas – užsisakyti gido ekskursiją muziejuje, į kurį jau sugrįžtama.
– Ar geriausi muziejai yra tik sostinėje?
– Mūsų dažniausiai lankomi muziejai išties yra sostinėje, nes mes čia gyvename. Daug puikių muziejų yra Kaune. Gaila, kad nepavyksta aplankyti visų parodų, kurias būtų verta ten pamatyti.
Labai mėgstame užsukti į nedidelius regionų muziejus, nes juose galima sutikti įdomių, savo veiklai pasišventusių žmonių, kurie papasakoja daug įdomių istorijų. Būtent tokie, gyvybės sklidini muziejai dažnai maloniai nustebina.
– Kokių perliukų esate užtikę kituose Lietuvos miestuose?
– Šiemet po 20 metų pertraukos vėl užsukome į Bitėnuose esantį Martyno Jankaus muziejų. Kaip ir pirmą kartą, buvome labai šiltai sutikti, išgirdome daug įdomių istorijų ne tik apie Jankus, bet ir pačio muziejaus kūrimą.
Panašų šiltą jausmą prisimenu iš apsilankymo Židikų kaime esančiame Šatrijos Raganos memorialiniame muziejuje. Būtų labai įdomu sugrįžti ir pamatyti, ar šis muziejus tebėra bendruomenės kultūrinis centras.
Labai smagiai laiką esame praleidę Kačių muziejuje Šiauliuose. Rokiškio kraštotyros muziejuje buvo įdomu susipažinti su dvaro kultūra, stiprų įspūdį paliko Liongino Šepkos drožinių kolekcija. Dėmesio vertas Bitininkystės muziejus Ignalinos rajone. Įdomių ekspozicijų galima aptikti daugelyje regioninių parkų bei rezervatų lankytojų centruose (pvz. Žuvinte, Kurtuvėnuose).
Labai smagus buvo apsilankymas Telšiuose esančiame Žemaičių kaimo muziejuje, kuris primena Rumšiškes, tačiau yra „žmogiško“ mastelio, todėl galima nepavargstant visą apeiti. Jame, beje labai šiltą įspūdį paliko draugiškas darbuotojų kolektyvas.
Sąrašą tikrai dar galima tęsti ir tęsti.
– Ar lankote muziejus užsienyje? Kas labiausiai įstrigo?
– Kai keliaujame, nepraleidžiame progos pamatyti ir kitų šalių muziejus. Neišdildomus įspūdžius paliko Vienos Gamtos istorijos muziejus. Kiek mažiau patiko tokios pat temos Berlyno muziejus. Sūnus jau ne pirmus metus prašo nuvykti į Londono gamtos muziejų.
Unikali patirtis visai šeimai buvo pamatyti Imperinį karo muziejų Duksforde, Jungtinėje karalystėje.
Įsimintinas buvo apsilankymas Uffizi galerijoje Florencijoje. Kai išeina kalba apie Veneros gimimo legendą arba jos atvaizdavimą, sūnus apibūdina ten matytą Sandro Botičelio Veneros gimimo paveikslą – taigi įspūdis neišdilo net per keturis metus.
– Kiek svarbu muziejuje nuolatinė, kiek keičiama ekspozicija? Kuri dažnai būna įdomesnė?
– Pasitaiko neprilygstamų parodų, tačiau yra ir nuolatinių ekspozicijų, kuriuose galima įžvelgti vis naujų detalių, vis naujų aspektų. Kartais apsilankome Valdovų rūmuose, nes sūnus nori dar kartą pamatyti autentiškus griuvėsius, tačiau sugrįžtame ir dėl čia rengiamų išskirtinių parodų.
Turime ypač mylimų muziejų, kuriuose surengta nauja paroda tampa pretekstu apsilankyti dar kartą. Tokio muziejaus pavyzdys yra Vilniaus Bastėja. Joje esame buvę daugybę kartų ir iššniukštinėję visus kampelius, todėl be parodų jau nelabai bebūtų ko grįžti.
– Na ir žinoma, jūsų su sūnumi geriausių muziejų penketukas šeimai su vaikais?
– Pasiūlysiu variantus, kuriuose gali būti įdomu skirtingo amžiaus ir interesų vaikams:
- Žaislų muziejus Vilniuje
- Energetikos muziejus Vilniuje
- Tado Ivanausko zoologijos muziejus Kaune
- Kačių muziejus Šiauliuose
- Jūrų muziejus Klaipėdoje
– Kiek dabar Liudvikui metų ir kaip pasikeitė jo pomėgis muziejams tematiškai?
– Liudvikui šiuo metu yra aštuoneri su puse metų ir jo susidomėjimas gamtos muziejumi nesikeitė – visų laikų pats geriausias muziejus išlieka Vienos Gamtos istorijos muziejus. Tas pats, nuo kurio prasidėjo mūsų apsilankymai muziejuose.
Lietuvoje esame aplankę daugelį gamtos temai skirtų muziejų. Buvo etapas, kai Liudvikas domėjosi istorija, tada buvome dažni svečiai Valdovų rūmuose, Gedimino pilyje ir Bastėjoje. Dabar ši tema nebėra prie favoričių.
Šiuo metu taip pat sunkiau įkalbinti apsilankyti galerijose, nors, kaip pats sako, „pagauna meną“, tačiau didesnėse parodose pabosta, tad dabar labiau džiugina šiuolaikinio meno parodos nedidelėse galerijose.
Redos paskyrą rasite www.instagram.com/dinozauru_muziejus/
