Gyvenimas tarp dviejų šalių
„Dėkoju likimui, kad galėjau išvažiuoti gyventi svetur. Kiekviena patirtis labai sustiprina ir išvažiuodami iš tos šalies esame dar tvirtesnė šeima nei buvo. Ar kartočiau – nežinau, bet tikrai nesigailiu“, – šypsodamasi lrytas.lt pasakoja Sotera.
Ispaniją šeima pasirinko neatsitiktinai – ten jau septynerius gyvena žinomos moters tėvai ir sesuo. Kas du mėnesius į Lietuvą grįždavusi moteris juokiasi, kad visiškai išsikrausčiusi nebuvo, tiesiog gyveno per abi šalis.
Po dvejų praleistų metų, tiek Sotera, tiek ir vyresnėlė Aretė jau gali susišnekėti ispaniškai, o tarptautinę mokyklą lankiusi dukra, laisvai kalba angliškai. Tad nesvarbu, liks Lietuvoje ar kraustysis svetur, mokslus ji tęs jau angliakalbėje mokykloje.
Sudėtingiausi iššūkiai planuojant gyvenimą Ispanijoje buvo rasti būstą ir mokyklą dukrai.
„Mokykla yra viena iš geriausių tame regione. Aretės klasėje mokėsi vaikai iš 15 valstybių ir visi buvo be galo draugiški, dukra susirado daugybę draugų. Pirmus metus mokslo kokybe buvome labai patenkinti, bet paskui... Pašnekėdavau su draugėmis, kurių to paties amžiaus vaikai mokosi Lietuvoje, pasirodo, jie ir tą, ir aną mokosi, o Ispanijoje viskas daug paprasčiau. Atrodė, kad Lietuvoje vaikai paruošiami geriau ir vienodo amžiaus moko bei žino daugiau nei čia. Šiaip Ispanijoje žmonės daug labiau atsipalaidavę visose srityse – fiesta la fiesta“, – kvatoja mama.
Per daug seksualumo
Viskas rytoj arba ispaniškai „manjana“ jausmas labiausiai ir įsiminė Soterai.
„Labiausiai nepatiko „bardakas“ visame kame – nuo medicinos, policijos, įstaigų. Kur tik eini susitvarkyti kažką, visur jie – „manjana“. Suveikė namuose signalizacija – policija atvažiavo po trijų valandų. Gerai, jei viskas gerai... Nėra to pasitikėjimo žmonėmis“, – pastebi mama.
Pavyzdžiui, ligoninėje susirgus vaikui nėra įprasta atlikti kraujo tyrimų, antibiotikai išrašomi tiesiog „iš akies“, nesiaiškinant bakterinis ar virusinis susirgimas arba pasiūloma gerti karščiavimą malšinančius vaistus.
Ji pritaria, kad daugelis įsivaizduoja, kad gyvenimas įspūdingo grožio Marbelos kurorte – tikra svajonė, nes aplink daug palmių, visad saulė, geras oras, švieži vaisiai, bet saugumo jausmo nėra.
„Mus apvogė keturis kartus. Keturis. Ne tai, kad ten buvo ką nešti, bet, žinote, kaip sakoma – vagys pavogia ne tik daiktus, bet ir sielą“, – atsidūsta nuomonės formuotoja.
Marbela, kaip kurortas, taip pat žinoma ir tuo, kad narkotikų populiarumas ir prieinamumas čia yra daug didesnis nei Lietuvoje, tad auginti vaikus tokioje visapusiškai nesaugoioje aplinkoje Soterai nesinorėjo. Be to, studijų laikais ji yra gyvenusi Šveicarijoje ir pamena, kaip jai patiko šios šalies žmonių patikimumas, konkretumas, tvarka ir saugumas. Ispanijoje miestelių šventės vyksta kas keli mėnesiai, visi nori nuolat švęsti, žmonės čia kalba garsiai, o paaugliai mėgsta rengtis itin iššaukiančiai ir seksualiai.
„Gal esu santūresnė, nes šiaurietė, gal taip auklėta, bet man to vulgarumo buvo per daug. Visur perdėtas seksualumas – nenoriu, kad tokioje aplinkoje auginti vaikų. Gal esu konservatyvi, gal turiu skirtingą požiūrį“, – apie sprendimą keisti šalį sakė Sotera.
Stebino kainos Lietuvoje
Marbela – vienas prabangiausių kurortų Europoje, kurį nuolatiniam gyvenimui renkasi daugybė turtingų žmonių. Nekilnojamas turtas čia labai brangus, tad nėra lengva rasti būstą nuomai, o kainos – kandžiojasi. Šiuo metu jaučiasi ir didelis atvykėlių skaičius – tiek karui nepritariantys rusai, tiek ukrainiečiai, gyvenimui kol viskas nurims pasirinko būtent šį kraštą.
„Net ir dukros klasėje buvau jauniausia mama, o 90 proc. kitų mamų – mano mamos amžiaus. Tai ir bendraminčių susirasti nelengva. Man labai trūko veiklos – Lietuvoje mėgaujuosi visomis savo veiklomis, o Ispanijoje jaučiausi, kaip kanarėlė uždaryti į narvelį. Grįždavau į Lietuvą, pasikraudavau emocijų ir vėl į Ispaniją“, – atvirauja moteris, kuri už savo kuriamą tinklaraštis „BabyBlog“ šiemet įvertinta, antra pagal populiarumą nuomonės formuotoja Lietuvoje.
Kalbant apie gyvenimo lygį Marbeloje, brangi ne tik nuoma, nekilnojamas turtas, bet ir kavinės bei pramogos. O štai už 60 km esančioje Malagoje viskas kelis kartus pigiau.
„Vienintelis, kas mane stebindavo grįžus į Lietuvą – kaskart stipriai paaugusios maisto kainos. Ispanijoje už 30–40 eurų iš parduotuvės išeidavau su keliais krepšiais pilnais produktų“, – pastebi ji.
Dalija patarimus
Svajojantiems gyventi svetur, nesvarbu, Ispanijoje ar dar kitoje šalyje, Sotera siūlo nebijoti ir pabandyti – vėliau visi gailimės praleistų galimybių: „Nepabandžius nesužinosi, patinka tau ar ne. Man gyventi vienoje vietoje ir nieko nekeisti – per nuobodu. Sakau visiems – nebijok gyventi. Gyvenimas vienas, tad naudokis galimybėmis.“
Pati adaptacija svečiose šalyje Soterai truko apie pusmetį – tiek laiko užtruko, kol rado mėgstamas maisto parduotuves, sužinojo, kur šviežesni vaisiai ar geriausia vaistinė, atrado pažįstamų.
„Pirmiausiai, išsiaiškinkite su vaikų mokyklomis – į darželį ar pirmą klasę lengviau patekti, bet į vėlesnes, kai grupės surinktos, tikrai sudėtinga, jei kalbame apie geresnes mokyklas“, – pataria ji.
Sotera juokiasi, kad pagal gaunamų klausimų kiekį, į Ispaniją persikraustys šimtai lietuvių šeimų – daugybė mamų jos klausia patarimų šia tema, o ji pati yra sudėjusi praktiškas nuorodas savo puslapyje babyblog.lt.
„Juokiuosi, kad manęs negalima klausti – verta ar ne kraustytis į Ispaniją, nes atsakysiu, jog ne. Bet tai mano jausmai ir įspūdžiai. Pavyzdžiui, neįsivaizduoju, kaip iš ten reikėtų iškraustyti mano tėtį, kuris tiesiog „kaifuoja“ nuo Ispanijos. Jam patinka visas tas „manjana“ reikalas, o man – stresas“, – kvatoja ji.
Gyvenimas tarp dviejų šalių turėjo ir savo kainą – nors ir labai stengėsi, vieni artimi draugai Lietuvoje, atitolo.
„Kraustydamiesi iškart apie tai pagalvokite, nes draugystę sunku išlaikyti – tai lyg santykiai per atstumą“, – prisipažįsta Sotera.
Jei visa šeima pritaria norui išbandyti gyvenimą svetur, S. Šveikauskaitė pataria, pabandyti tai daryti, nesvarbu, pusmečiui, metams, o gal likusiam gyvenimui.
„Nebijokite pokyčių, nes tai priverčia mus augti, vaikai tobulėja, tu pats keitiesi ir nesvarbu, kokios tos patirtys, geros ar blogos. Ir nors mano įspūdžiai dvejopi, net galėdama sugrąžinti laiką atgal, nieko nekeisčiau“, – įsitikinusi mama, kuri iki šiol neišduoda, ką darys šeima toliau – liks Lietuvoje ar kraustysis?
