Įsiklausė į save
Laura yra baigusi aprangos dizaino studijas, bet prisipažįsta, kad pagal specialybę dirbo mažai.
„Visada norėjau kurti pompastiškus, netradicinius dalykus, o tokie, deja, bet Lietuvoje nėra labai populiarūs ir reikalingi, taip pat viskam reikia didelių investicijų, kurių aš neturėjau“, – gūžteli pečiais ji.
Tad per gyvenimą jaunai moteriai teko keisti daug ir įvairių darbo sričių – Laura buvo ir asmenine trenere, ir žmogiškųjų išteklių vadybininke, dirbo tiek virtuvėje, tiek konditerijoje, tačiau nei viena veikla neteikė jai pilno pasitenkinimo, vis kažko trūko.
„Kūryba traukė visą gyvenimą, tačiau užaugau nuolat girdėdama frazę, jog iš meno neišgyvensiu, reikia susirasti rimtą darbą ir panašiai, todėl ir ieškojau srities, kuri man teiktų ne tik džiaugsmą, bet ir finansus“, – paaiškina ji.
Paskutinis jos darbas – konditerės. Dar prieš sužinodama, jog laukiasi, Laura jau norėjo ieškotis kito darbo, nes pavargo nuo rutinos, nuo prasto įmonės vadovų požiūrio į darbuotojus, bet likimas turėjo kitų planų.
„Motinystė buvo visiškai netikėta, tačiau privertusi stabtelėti ir ilgiau pabūti su savimi, pagalvoti, o kas gi man iš tikrųjų patinka, ko aš norėčiau, kokia gi yra ta sritis, kuri mane traukia. Būdama nėščia galvojau, kad dabar puikus metas „susipažinti“ su savimi iš naujo ir „pasikloti“ sau kelią į naują karjerą. Vyko daug vidinių ieškojimų, daug pokalbių su vyru, draugėmis, net karjeros konsultante, tačiau labiausiai sugrįžti į save padėjęs dalykas buvo noras siūti savo būsimam vaikeliui drabužėlius“, – pasakoja L.Okmanaitė-Žutautė.
Pirmiausiai mokėsi nemokamai
Tad nuo to ji ir pradėjo – prisiminė savo meilę siuvimui, modeliavimui ir kūrybai. Ieškodama įdomesnių audinių, susidūrė su problema, kad išskirtinių medžiagų Lietuvoje mažai, o pradėjusi domėtis užsienio rinka atrado svetaine „Spoon Flower“.
„Jie ne tik turi begalę menininkų sukurtų audinių, bet ir nuolat organizuoja dizaino konkursus, kur pateikus savo besikartojančių elementų raštus, galima laimėti konkursą ir galimybę prekiauti tuo raštu kaip audiniu ar tam tikrais produktais. Likau sužavėta šia galimybe ir pajutau didelį smalsumą pabandyti, ar man pavyks padaryti kažką panašaus“, – šypsosi Laura.
Darbo patirties su kompiuterinėmis programomis ji turėjo labai mažai, tačiau tai jos nesustabdė ir vieną dieną tiesiog pradėjo kurti besikartojančius raštus vieną po kito: „Ir negalėjau sustoti!“
Jordis tuo metu jau buvo gimęs, tad jauna mama mokėsi ir kūrė visomis laisvomis akimirkomis – per pietų miegą, vėlai vakare ir savaitgaliais.
„Žiūrėjau daugybę „Youtube“ pamokų, įvairių nemokamų seminarų, paskaitų – gėriau į save viską, ką tik rasdavau internete. Pradžioje ieškojau vien tik nemokamų resursų, nes buvo nedrąsu investuoti į tai, kas nežinia, ar man tikrai patinka ir tinka. Juk žinojau save, kad darbus keisti mėgstu. Tačiau jau beveik dveji metai kaip tuo užsiimu ir nei karto nekilo mintis pasiduoti ar baigti tai, ką pradėjau. Labiausiai man patinka dinamika, nuolatinė kaita, kuomet kiekvienas darbas yra vis kitoks, skirtingas. Kurdama jaučiuosi, lyg aplinkui sustoja laikas ir svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar, tai savotiška meditacija ir nėrimas į gilesnį savęs pažinimą, nes kuriu tai, kas man patinka, kas man gražu. Tad ne tik pamatau savo vidinio pasaulio, savo minčių projekciją, bet ir galiu matyti, kaip mano darbai suteikia laimės ir kitiems“, – džiaugiasi ji
Prieš metus pagaliau Laura investavo į save ir nuotoliu pabaigė „The Surface Design Immersion Course“, kur ne tik pagilino savo žinias, kaip kurti besikartojančius raštus, bet ir sukūrė visą kolekciją bei išmoko įvairių verslo subtilybių. Prieš mėnesį Lietuvoje ji pabaigė „Tobulėk.info“ „Adobe creative“ kursus.
Gyvenimas per trumpas
Šiuo metu L.Okmanaitė-Žutautė gali sukurti iliustraciją knygos viršeliui, knygos puslapiams, reklamai, pakuotei ar kitiems daiktams, taip pat pasikartojančių elementų raštą („repeating pattern“) audiniui, socialiniams tinklams ar bet kam kitam, logotipą ir vizualinį identitetą, vestuvių, krikštynų, gimtadienių ar kitų ypatingų progų kvietimus, korteles, plakatus, animuotą video naudojant pieštus / vektorinius elementus. Savo darbus moteris publikuoja www.instagram.com/loralines/ ir loralines.myportfolio.com/.
„Manau, jog šioje, kaip ir visose kitose srityse konkurencija didelė ir Lietuvos rinka ganėtinai maža. Mano didžiausias tikslas šiai dienai yra užsienio rinka. Ten konkurencijos taip pat labai daug, tačiau tikiu, jog šioje žemėje mums visiems užteks vietos ir visi turime galimybę atrasti tą klientą, kurio ieškome. Reikia tik tikėti ir nuolat ieškoti, ieškoti ir dar kartą ieškoti. Ir drąsiai pasakoti visiems, kas esu, ką veikiu, nes niekada negaliu žinoti, kada kitam žmogui kils idėja, kurią įgyvendinti galėsiu padėti būtent aš“, – įsitikinusi Laura.
Jos darbai labai iliustratyvūs, su daug linijų, elementų, grafikos dizainerė labai mėgsta ryškias, pozityvias spalvas, dažniausiai piešia gan paprastus, kasdienius dalykus, nes taip nori, jog darbai kitiems primintų, jog laimė yra visada prieš pat mūsų akis, tereikia tik norėti ją matyti.
„Šiai dienai didžiausios mano svajonės – pamatyti mano raštus atspausdintus ant audinio ir iliustruoti knygos viršelį. Vieną dieną norėčiau iliustruoti, o gal net ir parašyti visą knygą“, – šypsosi L.Okmanaitė-Žutautė, paklausus apie tai, kaip ji vertina pavardės sutapimą su garsiosios Kakės Makės kūrėja Lina Žutaute.
Tiek daug darbų pakeitusi ir pagaliau savo pašaukimą radusi Laura ir kitoms mamoms linki drąsos ieškant savyje, kas tikrai patinka ir traukia.
„Gyvenimas per trumpas, kad dirbtume nemylimus darbus, tad kodėl nepaieškojus to, kas džiugina? Motinystės metu daug daugiau būname vienos namuose su mažyliais, tad tai puiki terpė įsiklausyti į savo vidų, kur ir slypi visi atsakymai. Ir dažnai net nereikia laužyti galvos galvojant, kokia gi ta veikla man patinka, o leisti viskam tekėti sava vaga: vienas dalykas ves prie kito, tada dar prie kito, ir finale matysis, jog visi „sutapimai“ visada turėjo omeny tą patį – tai, kas iš tikrųjų svarbu“, – pataria mama.
