Motinystė – suplanuota
Dar studijuodama ekonomiką Rita pradėjo dirbti didžiausioje telekomunikacijų įmonėje, kur daugiau nei per dešimt metų sėkmingai pakilo karjeros laiptais subūrusi puikią komandą ir įgyvendinusi didžiulius projektus. Lygiagrečiai moteris dar pabaigė dvejas magistro lygio studijas įgydama finansų ir strateginių informacinių sistemų valdymo specialybes.
„Supratusi, jog atėjo laikas šeimai, suradau tinkamiausią momentą pasitraukti ir išėjau į didžiausių ir svarbiausių savo gyvenimo projektų vykdymą. Nesijaučiau pavargusi, nusivylusi savo darbu ir nesiekiau motinyste nuo kažko pabėgti – tiesiog su vyru sutarėme, kad mums abiems didžiausias prioritetas ir svajonė dabar – šeima“, – prisipažįsta ji.
Atsitraukti nuo darbų taip paprastai ir nepavyko – dar iki gimdymo sulaukė įvairių profesinių kvietimų ir konsultacijų prašymų.
„Iš pradžių visos veiklos man atrodė kaip hobis, galimybė dalintis žiniomis. Nors pirmieji motinystės metai buvo kupini iššūkių, auginant dukrą viskas buvo nauja ir nepažįstama, tačiau per tuos metus iš lūpų į lūpas ėmė sklisti rekomendacijos, kurie nulėmė dabartines veiklos sritis“, – pasakoja toliau Rita.
Pirmiausia, ji su vyru suvieniję jėgas įsteigė pokyčių valdymo konsultacijų įmonę, kuri sėkmingai veikia šešerius metus. Dirbdami kartu, įgijo tarptautinį pasitikėjimą ir tapo pasaulinės pokyčių valdymo profesionalų asociacijos „ACMP Global“ padalinio Baltijos šalyse steigėjais.
„Bet lygiagrečiai, bekalbant su įvairius kūrybinius verslus pradedančiais solo arba šeimos verslų savininkais, supratome, kad pagrindinė problema – juos sunku surasti, prisiminti klientams. Tuo metu, prieš 7 metus pradėjo keistis rankų darbo verslų supratimas, žmonėms tapo vertybe pirkti vienetinius daiktus, tačiau socialinių tinklų triukšmas, sunkiai įsimenami pavadinimai net pamačius sraute neįtikėtiną gaminį neužtikrina, kad jo prireikus bus galimybė jį surasti internete. Tuo metu daugelis jų turėjo tik „Facebook“ paskyras ir nieko daugiau. Spręsdami šią problemą sugalvojome projektą „Lietuvos kūrėjai“, kurio idėja – suvienyti lietuviškų prekių ženklų savininkus po vienu stogu ir parodyti jiems, kad „kūrybiškumui nėra konkurencijos“, – pačią projekto pradžią prisimena R. Čiapaitė-Baublienė.
Ji prisipažįsta, kad dabar ausiai toks įprastas kūrėjų apibūdinimas, tuomet buvo visiška naujovė, o dbar tapo kokybės rodikliu.
Veiklos išsiplėtė
Nors portalo veikla prasidėjo nuo komunikacinės veiklos ir siekio vienoje vietoje visuomenei surinkti kuo daugiau prekių ženklų, padėti patogiai juos surasti, viskas nebuvo taip paprasta.
„Tuo metu kūrybiško verslo kūrimas dažnai buvo lygus – pagaminau, padėjau ant grindų nufotografavau ir įkėliau į socialinius tinklus. Tie, kurie ar patys mokėjo pasidaryti geresnes nuotraukas, ar jau fotografavo su profesionalais – buvo išimtis. Dėl to, didžioji dalis geresnių prekių ženklų prekiaudavo mugėse“, – primena mums Rita.
Pasak jos, mugės buvo tikrai aukšto lygio, vykdavo atranka, kas į kurią mugę pateks, tai buvo prestižo vertas renginys ir sutraukdavo didelius pirkėjų srautus.
„Bet vis dažniau lankydamiesi mugėse susitikti su jau tapusiais draugais kūrėjais, pradėjome girdėti signalus, jog mugės pradėjo keistis, tikrai aukšto lygio prekių ženklų mugėse pradėjo daugėti iš Azijos šalių atvežtų prekių, ūkininkų maisto produktų. Dizaino renginiai pakito, iš jų ėmė trauktis kūrėjai, o tuo metu neliko atrankos. Vadinasi, kūrėjams dar labiau reikėjo būti socialiniuose tinkluose, kurti savo el. prekybos kanalus, o pirkėjams dar sudėtingiau juos surasti, jeigu nevykdoma aktyvi komunikacija ir reklama“, – paradoksu dalijasi Rita.
2019 metais Rita suorganizavo pirmąjį Lietuvos kūrėjų forumą – konferenciją, pritraukusią beveik 200 dalyvių. O tada natūraliai gimė ir kitos veiklos – moteris pajuto, kad vienkartinio renginio neužtenka, juk daugelis Lietuvos kūrėjų dirba po vieną, ir įsteigė „Lietuvos kūrėjų klubą“, kuris jau pradėjo ketvirtus veiklos metus.
„Galiu užtikrintai teigti, kad tai buvo ir turbūt yra vienintelis klubas, kuris viduje nesiekia pardavimų vienas kitam. Man pačiai teko lankytis daugelyje uždarų verslo klubų, kuriuose viskas nukreipta į kontaktų dalybas ir į tai, kiek naudos duos vienas ar kitas narys“, – įsitikinusi ji. Klube šiuo metu yra 140 narių ir skaičius vis dar auga, o nariai auga tiek emociškai, tiek žinių prasme.
Keičiasi tendencijos
R. Čiapaitė-Baublienė džiaugiasi, kad didžioji dalis jau tuo metu atrinktų ir pristatomų kūrėjų gyvuoja iki šiol.
„Tas gebėjimas atskirti profesionalumą, žmogaus ketinimus bei toliau augti – yra viena pamatinių mūsų ir pokyčių valdymo srities kompetencijų, nes joje reikia numatyti ir prognozuoti, ką verslas gali ir ko ne. Kai mes pradėjome veiklą geriausiai sekėsi smulkmenų kūrėjams – ilgus metus ant bangos buvo papuošalų, karoliukų, vėrinių rinka. Taip pat prekės vaikams – kepurės, kramtukai, žaisliukai. Nemaža buvo rūbų pasiūla – dažniausiai tai būdavo paprasto modelio, įvairių spalvų suknelės tiek mergytėms, tiek mamoms“, – prisimena ji.
Dabar Lietuvos kūrėjai pristato didžiulį lietuvišką asortimentą nuo mažmožių iki visos namų tekstilės, kašmyro mezginių, šilko apatinių, indų, žvakių, pilnos spintos kapsulės rūbų.
„Bet vartotojas šiek tiek pasikeitė – bet koks rankų darbo gaminys nebėra vertinamas vien todėl, kad jis yra pagamintas Lietuvoje. Išskirtinumo ieškantis klientas, vertinantis autentiškumą, rankų darbą, aukštą kokybę domisi ir naudojamų medžiagų kilme, ir mokamais mokesčiais, jam svarbus prekių ženklo įvaizdis, tvarumo politika. Patys prekių ženklai labai rūpinasi savo reputacija, toli žvelgiantis gamintojas tikrai tikrina rinką, siekia pasiūlyti kitokius gaminius, stebi konkurentus ne kad juos nukopijuotų, o kad kaip tik nepadarytų klaidos ir nepaleistų panašių gaminių. Žinome atvejų su įrodymais, kai tikrai idėjos tvyro ore, tačiau tokios istorijos dažnu atveju liūdina abi puses“, – apie rinkos subtilybes pasakoja Rita.
Kūrėjai taip pat atrado užsienio rinkas, kuriose gaminius parduodami gerokai brangiau nei tas pačias prekes Lietuvoje. Dar viena teigiama tendencija – itin pabrangus masinės gamybos prekėms, o kūrėjams jaučiant atsakomybę kiek įmanoma ilgiau nedidinti kainų, itin dažnai pasitaiko atvejų, kad geresnės sudėties megztukas ar autorinė suknelė kainuoja panašiai negu prekybos centrų lentynose.
Kalėdinių dovanų idėjos
Rita pastebi, kad lietuviškų aukštos kokybės ir dizaino prekių poreikis auga.
„Prieš Kalėdas daugelis kūrėjų galėtų dirbti naktimis, paromis ir jeigu galėtų – dar save klonuoti. Deja, daugeliu atveju patys populiariausi gaminiai yra gaminami labai ribotų pajėgumų dirbtuvėse, kokybei užtikrinti reikalingas kruopštumas, patirtis ir šis verslas negali greitai užauginti fabriko“, – pabrėžia ji.
„Lietuvos kūrėjai“ platformuoje šiuo metu šurmuliuoja virtualini kalėdinė mugė, tad Rita dalijasi idėjomis, kuo galima būtų nudžiuginti artimuosius iš Lietuvos kūrėjų asortimento:
Keramikos dirbiniai. Visais metų laikais aktualiausių dovanų sąraše yra keramikos dirbiniai. Pradedant lėkštėmis, puodeliais, dubenėliais, baigiant kalėdiniais žaisliukais arba simboliškais suvenyrais.
Valgomos, nišinių gamintojų dovanos. Džiugu pripažinti, kad tiek verslo klientai, tiek namų ūkiai ieško kuo išskirtinesnių arba kuo aukštesnės kokybės suvalgomų dovanų idėjų. Tarp perkamiausių produktų – karamelės rinkiniai, aviečių džemų su įvairiais priedais (bazilikas, čili pipiras ir t.t) ar netgi aviečių BBQ padažų rinkiniai. Taip pat vyrauja naminiai minkštučiai šakočiai, bradinti pyragai, grybukai, medaus tortai. Šiais metais tendencijos tos pačios, tarp naujienų – matome didžiulį susidomėjimą specialaus leidimo kalėdine granola. Visada aktualios medaus dovanos, ypač rinkiniai su sūriais ar kitais priedais. Dar labai džiaugiamės vartotojų pamiltais iš tolimiausių kraštų kruopščiai atrinktų pupelių Lietuvos skrudintojų kavos rinkiniais tikriems kavos mėgėjams. Mugėje turime net ir valgomų atvirukų.
Žvakės ir namų kvapai, žvakidės. Dar viena labai aiški tendencija, kad gamintojams pavyko iškomunikuoti, kad parafininės žvakės gali būti kenksmingos sveikatai, todėl siūlo sojų vaško ar kitų augalinių vaško rūšių žvakes su aukštos kokybės kvepalais, eteriniais aliejais.
Kalėdoms – kojinės. Nepatikėsite, bet jų paklausa auga. Kuo labiau primenančios močiučių megztas kojines, tuo geriau.
Kepurės ir šalikai. Čia asortimentas ir poreikis susitinka labai didelis. Nuo kepurių, šalmukų vaikams, kuriuos noriai dovanoja seneliai iki kašmyro, merino vilnos aksesuarų arba rankomis austų šalikų. Aksesuarų dovanoms sąrašą papildo ir riešinės bei blauzdinės.
Rankų darbo žaislai vaikams – nuo meškinų iki medinių žaislų ar žaidimų. Kiekvienas nori savo vaikui prasmingos, gražios dovanos, kuri džiugintų kuo ilgiau.
Dovanos namams ir interjerui. Galvodami apie dovanas artimiesiems, kuriems sunku kažką išrinkti, geriausios dovanos yra namams. Populiariausi pasirinkimai – graži staltiesė, padėkliukai, odinis krepšys malkoms, prijuostė, adatinės, krepšeliai. Metų pabaigos dovana – kalendoriai ir darbo knygos.
Juvelyrika ir papuošalai. Turbūt niekas negali likti abejingas autorinei juvelyrikai ar papuošalams. Matėme tendenciją, kad moterys išsirinkdavo joms vertybiškai įsimenantį papuošalą su idėja ar širdžiai artima stilistika ir pašnibždėdavo dovanotojui.
Odos gaminiai. Rankinės, kuprinės, piniginės, kortelių dėklai. Aktualūs visais metų laikais.
Miego ir laisvalaikio rūbai. Kašmyriniai megzti chalatai – stereotipus laužantis rūbas, natūralaus arba dirbtinio šilko miego rūbai, laisvalaikio komplektai. Net sunku patikėti, kad vyrams geriausia dovana buvo išrinkti džemperiai.
Balansas tarp darbo ir namų
Ritos dukroms – ketveri ir šešeri metai, tad natūraliai kyla klausimas, kaip sekasi derinti motinystę su darbo iššūkiais?
„Nesiseka, – kvatoja mama. – Juokauju, tiesiog mūsų šeima gyvena prioritetų rėžimu. Visi darbai ir veiklos turi prioritetus, šeima turi juos kiek aukštesnius, bet kai kada ir vaikai supranta, jog tėvai dirba vakare ir jiems dėmesio bus mažiau. Bet jeigu vaikas susirgs arba reikės darbelio į darželį – tas vakaras bus suplanuotas jų poreikiams. Labai sunku nupasakoti savo gyvenimo filosofiją, nes joje mes visi esame partneriai, vaikai niekada netrukdė siekti tikslų, tobulėti, tačiau mes niekada neturėjome auklės, o ir seneliai gyvena toli.“
Ji prisipažįsta, kad neįsivaizduoja savęs būnant tik mama ar tik karjeriste ir sako, kad darbas ją daro laimingesne sugrįžtant į namus, o šeima pakrauna energijos keltis ryte ir eiti į darbą.
„Esu laiminga, kad mane įkrauna žmonės, tiek „Lietuvos kūrėjų klubo nariai“, tiek mūsų su vyru klientai – partneriai yra bičiuliai, dirbame tik su tais žmonėmis, su kuriais sutampa vertybės, verslo suvokimas. Niekada neitume dirbti ten, kur reiktų sukurti nelegalios veiklos planą ar verslo reputacija būtų žema. Bet turbūt koks pats esi, tokius ir pritrauki“, – šypsosi R. Čiapaitė-Baublienė.
