– Jei nieko nepardavinėju, o tik teikiu paslaugas, gal man nereikia socialinių tinklų – ar paskyros feisbuke, instagrame bei kitur būtinos visiems verslams ar ne?
– Kaip pasakė David Alston, – „Social media is not a media. The key is to listen, engage, and build relationships.“ Socialiniai tinklai – tai nėra tipinė medija, tai galimybė pasiekti, išgirsti mūsų potencialią auditoriją, užmegzti su ja ryšį ir kurti santykį, naudingą įgyvendinti verslo tikslus. Socialiniuose tinkluose kiekvienas prekinis ženklas turi galimybę atrasti savo komforto zoną komunikuoti ir atskleisti savitumą, prekės ženklo išskirtinumus, stiprybes, konkurencinį pranašumą. Buvimo šiuose kanaluose faktas suteikia įrankį prieiti arčiau prie tikslinės auditorijos, sudominti, įtraukti, formuoti prekinio ženklo įvaizdį ir net įdarbinti auditoriją skleidžiant žinutę apie mus, mūsų prekes, paslaugas, galų gale patį prekinį ženklą.
Taip pat reikėtų nepamiršti, gyvename amžiuje, kai ieškoti informacijos ir net susisiekti žinute „Facebook“ ar „Instagram“ darosi populiariau nei paskambinti mobiliuoju ar parašyti elektroninį laišką (dažnai šie susisiekimo būdai seka toliau, po pirmo kontakto žinute). Komunikacija ir susisiekimo metodai sparčiu žingsniu žengia pirmyn, šiuolaikiški ir patogūs būdai susisiekti sufleruoja apie galimai šiuolaikiškus bei inovatyvius sprendimus ir verslo procesuose, projektų valdymo ar pardavimo valdymo procesuose.
Vieni informacijos apie verslą, prekinį ženklą ar asmenį ieško „Google,“ antri „Facebook“, treti „Instagram“, ketvirti vadovaujasi rekomendacijomis ir t.t.. O kas nutinka, jei mūsų potencialus klientas neranda mūsų jam įprastame paieškos kanale? Didelė tikimybė, į akiratį paklius kitas profilis, rastas pasinaudojus jūsų verslo nišos raktiniu žodžiu. Kitaip tariant – konkurentas.
Apibendrinant, nesvarbu, ar parduodu prekę, paslaugą, o gal nieko neparduodu, tačiau noriu būti pastebėtas tam tikros auditorijos – soc. medijos suteikia prekiniam ar asmeniniam ženklui papildomą galimybę formuoti savo įvaizdį internete, užmegzti ryšį bei tiesiog būti ten, kur galimai ieškos potenciali auditorija.
– Kaip išsirinkti pagrindinį socialinį tinklą savo verslui?
– Atlikus verslo idealaus kliento analizę. Pirmiausia rekomenduotina apsibrėžti savo idealų klientą: koks jis, kokie pomėgiai, problemos ar iššūkiai, kur jis lankosi, kokie jo hobiai, kur ir kokia forma (video, tekstinė, audio ir pan.) ieško aktualios informacijos, taip pat amžius, lytis, šeimyninė, demografinė padėtis ir daugelis kitų požymių. Apsirašius idealų klientą išryškėja ir kanalai, kuriuose turėtume būti.
Pavyzdžiui, visi žinome, kad jauną auditoriją pasieksime instagrame ar „Tik Tok“ platformose, vyresnė auditorija labiau linkusi naudotis feisbuku, verslo auditorija – „LinkedIn“, tuo tarpu skirstant dar ir pagal prioritetinį informacijos priėmimo būdą – vieni renkasi anksčiau paminėtus kanalus, o kiti – „Youtube“ ir kitas video turinio platformas.
– Kur mamos dažniausiai klysta socialinių tinklų labirinte?
– Svarbu paminėti, klaidas dažniausiai lemia neišsigryninimas savo tikslinio kliento (auditorijos) ir nenusistatymas komunikacijos soc. tinkluose tikslų. Tad šie pradiniai žingsniai itin svarbūs. Betikslė komunikacija į platumas – komunikacija be rezultato. Tarp dažniausiai pasikartojančių klaidų:
- Susikursiu paskyrą, kai turėsiu tobulą logotipą ir visą vizualinį identitetą, o mintyse suksis idealūs tekstai ir pan. Kartais prekinį ženklą auginame ir tobuliname tikrai ilgai, tai nuolatinis procesas. Pradėti rekomenduočiau tada, kada tampa aktualu pasiekti savo auditoriją, o ne tada, kai jūsų manymu būsite jai idealūs. Augimas drauge, dalinimasis progresu ir pasiekimais – taip pat stiprus įrankis įtraukti ir paskatinti pamilti prekinį ženklą, palaikant jį nuo pirmų žingsnių.
- Neišgryninta soc. medijos kanalų puokštė. Neretai tenka matyti, kai bandoma būti visur – platformos labai skirtingos, skiriasi jomis besinaudojančių vartotojų grupės, jų įpročiai, elgsena, informacijos priėmimo įpročiai, tad atitinkamai siekiant rezultatų ir turinys turėtų būti formuojamas konkrečios platformos auditorijos „kalba“. Atsirinkus savo kanalus, kuriuose lankosi tikslinė verslo auditorija ir komunikuojant juose tikslingai, jų diktuojamu formatu – prie rezultatų priartėsite gerokai greičiau bei nepatirsite nuovargio, švaistant savo laiką ir kuriant turinį į kuo daugiau platformų.
- Atsitiktinė, nenuosekli komunikacija, aiškaus tikslo ir plano neturėjimas. Padrikas komunikavimas neapsibrėžus tikslų ir komunikacijos gairių – greičiau laiko barstymas ir „šaudymas aklai“, vedantis prie demotyvacijos tai daryti, bet ne prie rezultatų.
- Šabloniškas laikymasis atsitiktiniuose mokymuose išgirstų komunikacijos soc. tinkluose taisyklių, kitų profilių braižo kopijavimas. Ryšio su auditorija, rezultatyvios komunikacijos ir augimo soc. medijoje paslaptis – savitumas, savimi pasitikinti, aiški ir netgi nuoširdi komunikacija. Šaltas, šabloniškas ir taisyklių kupinas tinklelis neįtraukia ir yra greitai identifikuojamas, kaip nenuoširdus, o tokia komunikacija neretai užprogramuota monologui, žemam įsitraukimui.
– Kiek numatyti laiko darbui su soc. tinklais?
– Priklausomai nuo to, kiek daug tikslinės auditorijos apima skirtingi socialiniai tinklai. Jeigu tikslinis klientas aktyvus socialiniuose tinkluose, tikėtina, komunikacijai šiuose kanaluose norėsite skirti daugiau dėmesio. Laiką išmatuoti nelengva, nes vieniems ši užduotis einasi sklandžiai ir greitai, kiti užtrunka ilgiau, bet pasidalinsiu patarimu, kaip tai daryti sklandžiai ir nesunaudojant per daug laiko resursų.
Visų pirma, tai turėtų būti įtraukta į darbotvarkę, kaip ir kitos svarbios verslo vystymo užduotys.
Darbus rekomenduočiau planuoti koncentruotai: visų pirma skirti laiko komunikacijos tono, žinučių, pateikimo, rubrikų išsigryninimui, kas leis turėti aiškias gaires nuosekliai komunikacijai.
Visas mėnesio įrašų temas, laikantis komunikacijos plano gairių, planuoti vienu kartu, susidėliojant mėnesio įrašų kalendorių. Turint temų planą – visus įrašus paruošti koncentruotai vienu ar keletu prisėdimų ir sudėti juos į kalendorių su automatinio paskelbimo funkcija. Viskas, skyrus keletą darbo dienų šiai užduočiai, mėnesio eigoje beliks tik įsitraukti į įrašų grįžtamąjį ryšį, pasidalinti tuo, kas neplanuota ar atlikti nežymias korekcijas, jei mėnesio eigoje būtų pasikeitimų.
– O jei nieko nesuprantu tuose tinkluose – aiškintis pačiai ar geriau kreiptis į profesionalus?
– Priklausomai nuo to, kiek laiko ar fizinių resursų įmonėje yra galimybė skirti verslo komunikacijai socialiniuose tinkluose. Jeigu laikas sustyguotas, o užuot kūrus įrašus bendravimui socialinėje medijoje, laikas būtų išnaudotas rezultatyvioms ir pridėtinę vertę turinčioms kitoms užduotims – verta apsvarstyti deleguoti užduotį profesionalams. Tačiau jeigu užimtumas leidžia skirti kokybiško laiko šiai sričiai, o pati sritis neatrodo neįveikiama – profesionaliai komunikacijai soc. medijoje įvaldyti pakaks keleto profesionalo konsultacijų ar mokymų.
– 5 priežastys, kodėl reikia turėti paskyrą soc. medijoje?
1. Dalis auditorijos informacijos, prekių ar paslaugų ieško „Google“, dalis vadovaujasi rekomendacijomis, tačiau nemaža dalis naudojasi paieška socialiniuose tinkluose. Nebūti juose – reiškia užleisti pozicijas konkurentams.
2. Nuosekli ir aiškiais tikslais bei strategija apibrėžta prekės ženklo komunikacija soc. medijoje – būdas pasiekti tikslinę auditoriją, būti išgirstiems, prekinį ženklą, paslaugas ar prekes bei jų vertę pristatyti per skirtingas prizmes ir įtraukti vartotoją. Dažnai prieš priimdamas sprendimą pirkti vartotojas gana ilgai stebi prekės ženklo komunikaciją, kol atsiranda pasitikėjimas ir priimamas sprendimas įsigyti prekę/paslaugą.
3. Turinys socialiniuose tinkluose leidžia „įdarbinti“ klientą ar potencialų klientą prekės ženklo tikslams pasiekti. Teisingai paruoštu turiniu vartotojai yra linkę pasidalinti, palikti viešą atsiliepimą apie prekę ar paslaugą, kas didina potencialių klientų ir klientų ratą.
4. Šiais laikais užmegzti kontaktą tik telefono skambučio ar el. laiško pagalba jau seniai nepakanka: neretas vartotojas mėgsta pirmą kontaktą pradėti žinute socialiniuose tinkluose. Tokia opcija turėtų būti aktyvi, įmonės kontaktų skiltyje greta įprastų kontaktinių duomenų turėtų būti nurodyti ir paskyrų socialiniuose tinkluose adresai (mygtukai su aktyvia nuoroda).
5. Be abejonės – socialiniai tinklai suteikia galimybę išradingai, kūrybiškai ir per skirtingas prizmes demonstruoti prekės ženklo vertybes, paslaugų ar prekių vertę, išskirtinumus, ekspertiškumą ir kartu auginti lojalią bendruomenę.
– Ar visada paskyra soc. tinkluose skirta skatinti pardavimus?
– Pardavimų skatinimas paskyros soc. tinkluose pagalba – nuoseklaus ir apibrėžto tiksline komunikacija darbo rezultatas. Tačiau kelyje iki jo tai turi aibę kitų malonių „šalutinių poveikių“, tokių kaip ekspertiškumo ir pasitikėjimo prekiniu ženklu auginimas, potencialių klientų rato plėtra ir ryšio užmezgimas, esamų klientų įtraukimas į prekės ženklo žinučių sklaidą ir daug kitų privalumų.
Komunikacijos tikslas turėtų būti sklaida teisingai suformuotos ir įtraukiančiai pateiktos informacijos apie prekinį ženklą, prekių ar paslaugų kuriamą vertę, tada ir pardavimų skatinimas šių platformų dėka ateis kaip natūralus darbo rezultatas. Žinoma, reikia nepamiršti – kurti gerą turinį yra viena, bet juo pasiekti tikslinę auditoriją nepakanka tik paskelbti turinį paskyroje. Sklaida turėtų būti lydima reklaminio biudžeto ir reklamos socialiniuose tinkluose bent minimalaus įtraukimo.
Daugiau Joanos patarimų rasite: www.asteri.lt.
Jos tinklaraštis - www.viskasbe.lt.
