– Daugybė mamų rašo atsiliepimus, dalijasi motinystės patirtimi socialiniuose tinkluose, o jūs griebėtės iškart ir knygyną atidaryti – kaip pasiryžote?
– Pati, kaip vartotoja, susidūriau su tam tikromis problemomis ieškodama vaikiškų leidinių, pamačiau neužpildytą nišą rinkoje. Pirmiausia ėmiau rutulioti idėją sukurti lavinamąsias korteles – tokias, kokių ieškojau savo dukrai, bet atitinkančių visus mano kriterijus neradau.
Sutapo, kad panašiu metu į rankas pakliuvo nuostabios užsienio leidėjų interaktyvios knygos mažiems vaikams – susidūriau su problema, kad norint užsakyti per platintojus Lietuvoje ar tiesiogiai iš užsienio knygynų, tenka laukti ne vieną savaitę, o aš pati pirkdama mėgstu prekes gauti greitai.
Taip pat daug laiko atima, kol atsirenki iš tokios didelės pasiūlos, kas tikrai kokybiška. Nutariau sukurti internetinį knygyną, kuriame būtų patogiai susisteminta informacija, patikrinti ir atrinkti tikrai kokybiški leidiniai, ir turėti juos vietoje – kad išsirinkus pirkėjui nereiktų ilgai laukti.
– Kokios buvo pirmosios knygyno prekės?
– Pirmosios prekės buvo interaktyvios Usborne ir Pan Macmillan išleistos knygos vaikams, palaipsniui vis ieškant naujų, testuojant ir įtraukiant geriausius leidinius. Po kurio laiko dienos šviesą išvydo ir pirmasis mokomųjų kortelių rinkinys „Paukščiai“. Pamačiau, kad pirkėjai įvertino įdėtą darbą, kortelės sulaukė pasisekimo, tad nusprendžiau plėtoti šią seriją.
Atlikau namų darbus, išanalizavau, kaip galima būtų korteles dar patobulinti ir pasiekti, kad produktas būtų aktualus vaikui ilgesnį laiką, skirtingais amžiaus tarpsniais. Korteles pavyko dar patobulinti ir šiuo metu išleistos dar trys temos: „Vabzdžiai“, „Miško gyvūnai“, „Kosmosas“, o nauja įdomi ir aktuali tema knygynėlį pasieks šį rudenį.
– Iš kur dabar atkeliauja knygos ir kaip jas atrenkate?
– Į vaikiškas knygas atkreipiu dėmesį visur ir visada, stebiu užsienio leidėjų asortimentą, naujienas, keliaudama visada užsuku į knygynus, net draugai ir artimieji atostogaudami dažnai parveža įdomesnių knygelių man ir Mėtai lauktuvėms. Taip pat specializuoti knygų leidėjų renginiai, mugės (viena didžiausių pasaulyje kasmetinė knygų mugė Frankfurte vyks spalį).
– Dabar iš knygyno tapote ir leidykla – papasakokite, kaip sugalvojote pirmąją knygą „Lokys ir pianinas“?
– Pamačiusi David Litchfield knygą „The Bear and the Piano“ ją įsimylėjau. Tai nepaprasto grožio, jaukumo knyga, nešanti labai gražią ir jautrią žinutę apie svajonių siekimą bei draugystę. Pamaniau, kad būtų nuostabu turėti šią knygą lietuvių kalba. Pirmasis leidybos žingsnis jau buvo žengtas su kortelėmis, tad buvo kiek lengviau apsispręsti dėl knygos išleidimo, nors, turiu pripažinti, buvo nelengva pradedančiajai mažai leidyklai išsiderėti teises į lietuvišką jos vertimą.
– Šių metų pavasarį išleidote knygų seriją „Mažų žmonių didelės svajonės“ – kuo ji jus patraukė?
– „Little people BIG DREAMS“ knygelės jau gana gerai žinomos pasaulyje, išverstos į daug kalbų ir yra išskirtinės tiek istorijomis, tiek iliustracijomis. Kiekviena jų pasakoja vis kito žymaus, daug pasiekusio žmogaus biografiją, istorija pateikiama paprastai, suprantamai, neapkraunant per dideliu kiekiu informacijos – taip, kad būtų įdomu vaikui.
Kiekviena biografija prasideda nuo herojaus vaikystės, taip dar labiau įtraukiant į pasakojimą ir įkvepiant vaikus, kad ir jie gali siekti savo svajonių ir tapti kuo panorėję. Knygelių pabaigoje yra biografijos laiko juosta su realiomis nuotraukomis bei faktais, kurie papildo istoriją jau ūgtelėjusiems vaikams. Tiesą sakant, ir pati sužinojau daug naujo ir įdomaus!
– Ir kaip sekėsi įgyvendinti visą idėją?
– Natūralu, kad iššūkių daug, bet kai darai, kas tikrai patinka, tuos iššūkius pasitinki su didesniu entuziazmu. Labai daug išmokau ir mokausi kasdien, neskaičiuoju skiriamo laiko, nes man svarbu kokybė, o ne kiekybė.
– Pardavinėjate tik savo knygyne ar ir plačiau? Kodėl?
– Kai kuriuos leidinius, kurių tiražai mažesni arba jie skirti siauresnei auditorijai, – www.skaitaunuogimimo.lt knygyne, kituose nedideliuose specializuotuose knygynuose, parduotuvėse. Į didžiuosius knygynus iškeliauja didesnių tiražų leidiniai.
– Ar dar pasitaiko sakančių – kam skaityt tokiam mažam, juk nieko nesupranta? Ką jiems atsakytumėte?
– Tik retkarčiais išgirstu, kad „vis tiek nesupranta nieko“ arba „neskaitau, nes mažas dar, tik knygas plėšo ir tiek“. Iš tikrųjų jeigu kūdikis dar nemoka kalbėti, nesupranta žodžių prasmės – nereiškia, kad jis nesimoko! Yra tiesioginis ryšys tarp ankstyvojo skaitymo vaikui ir jo kalbėjimo, skaitymo ir rašymo įgūdžių paaugus, o svarbiausia – tai vienas iš ryšio su vaiku stiprinimo būdų, skatinimas domėtis, smalsauti, pažinti.
– Dar vienas tėvų lūkestis, kad nuo ankstyvo amžiaus pratinant vaikus prie knygų jie anksčiau pradeda skaityti – ar pastebite tai kalbant apie jūsų dukrą?
– Tiesa, nors manau, kad labai fokusuotis į „kada“ neverta – kelis mėnesius anksčiau ar vėliau, skaityti vaikas išmoks. Čia svarbiau ne „kada“ – skaitydami vaikui laviname jo kalbą, plečiame žodyną, žinias, laviname mąstymą, formuojame skaitymo įprotį, kuris išliks vaiko gyvenime net jam suaugus. Skaitymas vaikui stiprina tarpusavio ryšį, tai naudinga ir vaiko psichinei sveikatai – moksliškai įrodyta, kad skaitymas yra vienas geriausių atsipalaidavimo būdų, padedančių sumažinti stresą, nusiraminti. Ne veltui daugelio šeimų paskutinis užsiėmimas prieš vaiko miegą yra knygelių skaitymas!
Kalbant apie individualią patirtį – šiuo metu dukra skiria daug dėmesio atskiroms raidėms, išskiria pirmąsias žodžių raides, mokosi rašyti, mėgsta laiškus „siųsti“ – natūraliai stengiuosi paskatinti, nes matau susidomėjimą.
– Kartais svarstau kad nėra vaikų, kurie nemėgsta skaityti, bet tiesiog jie (ar jų tėvai) dar nerado tinkamos knygos. Ar pritartumėte šiai minčiai?
– Turbūt jokioje srityje nėra tik juoda ir balta, bet manau, kad atradus savo šeimai tinkamą skaitymo ritualo formavimą galima sudominti beveik visus vaikus. Taip pat žinome, kad augdami vaikai mėgsta kopijuoti mus – matydami skaitančius tėvus, natūralu, ir patys dažniau norės pavartyti knygelę.
– Kuri istorija labiausiai patinka Mėtai?
– Ji turi daug mėgstamų knygų. Pastebėjau, kad namuose vyksta skaitomų knygų rotacija: kurį laiką nori klausytis tų pačių istorijų vėl ir vėl, jau ir tekstą mintinai išmoksta, tada mėgstamiausių knygelių rinkinys pasikeičia ir skaitom kitas. Po kurio laiko prisimenamos pamirštos knygelės ir jos vėl tampa įdomios ir aktualios.
– Jūsų pačių pačių mylimiausių vaikiškų knygų penketukas?
– Iš mano pačios vaikystės pirmųjų knygelių įsimintiniausia buvo „Rudnosiukas“, o paaugus tikrai ne kartą ir ne du skaičiau „Alisa stebuklų šalyje“, „Merė Popins“, „Tomo Sojerio nuotykiai“, „Heklberio Fino nuotykiai“. Šiais laikais turime galimybę rinktis iš daug kartų didesnio kiekio kokybiškų, įdomių leidinių, tad tas knygelių topas vis keičiasi, bet jeigu reiktų išskirti, kurios mūsų namuose šiuo metu yra dažniausiai skaitomos, tai būtų visos istorijos apie lapiuką Pūkį, „Lokys ir pianinas“, „Džyru džyru muzikėlė“, „Laimė yra lapė“, „Mijuki, laikas miegoti“, taip pat dabar Mėtai „ant bangos“ nauja eiliuota pasaka „Didvyris Vilkas „, knygelė apie Fridą Kalo. Mėgstamų ir šaunių knygų tiek, kad sunku tilpti į penketuką!
– O ar lieka laiko skaityti suaugusiems skirtas knygas? Ką tada renkatės?
– Visada norėčiau skaityti daugiau, bet džiaugiuosi, kad beveik kasdien galiu surasti pusvalandį knygai. Dažniausiai skaitau vakare, prieš miegą, bet kai knyga labai įtraukia, tai galiu skaityti ir mindama treniruoklį. Dažniausiai renkuosi istorinius romanus, pasakojimus, paremtus tikrais išgyvenimais. Šiais metais įsimintiniausios perskaitytos knygos: „Turiu tave išduoti“, „Biblioteka Paryžiuje“, „Apšviestoji“.
– Kokia jūsų profesija ar darbas iki motinystės – dabar jei grįžote į juos?
– Studijavau audiovizualinio meno vadybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat įgijau ir kosmetologijos bakalaurą. Su vyru iki gimstant dukrai gana ilgai gyvenome Norvegijoje, ten turėjau verslą grožio paslaugų sferoje, kurį grįžusi į Lietuvą pardaviau.
Na, o gimus ir paaugus Mėtai, mano karjeros kelias darkart stipriai pasikeitė. Šiuo metu visą darbo laiką skiriu „Skaitau nuo gimimo“ projektui vystyti – tai darau su didžiausiu malonumu ir džiaugiuosi, kad jaučiuosi esanti ten, kur ir noriu būti!
