5 patarimai mamai, kaip planuoti dienotvarkę derinant mažylio priežiūrą ir nuosavą verslą

Pradėjusi rašyti tinklaraštį ir teikti rinkodaros paslaugas tiesiog namų virtuvėje dar motinystės atostogų metu – per metus tinklaraštį išaugino į nemažą bendruomenę, o savarankiškai pradėtas teikti rinkodaros paslaugas – pavertė skaitmeninės rinkodaros agentūra (šiuo metu agentūra netrukus švęs antrąjį savo gimtadienį). Kaip teigia Joana, turint didelį užsidegimą viduje, viskas yra įmanoma, o nepasiekiami tikslai atrodo yra tik tol, kol nepaverčiame jų konkrečių žingsnių planu ir nepradedame veikti.

– Sakyčiau mama – ta profesija, pareigybė ar rolė, kaip bepavadinsi – kuriai ypač paranku turėti bent minimalią dienotvarkę. Į mamų kasdienes veiklas kartais sukrinta tiek daug skirtingų tipų užduočių ir planų, ypač, jeigu pirmuosius metus namuose su mažyliu dar deriname su kitomis veiklomis, tad jų išsigryninimas, prioritetų sudėjimas ir bent minimalaus plano laikymasis padeda nepasimesti chaotiškoje kasdienybėje, dienai suteikti kad ir šiokią tokią struktūrą, o dienos pabaigoje nekaltinti savęs, kad jėgų iš nuovargio nebėra, bet nuveikta, atrodo, nieko ypatingo. Bent minimalus dienotvarkės gairių laikymasis dienos eigoje – leidžia pagirti save už šauniai praleistą dieną ir įgyvendintų planų sąrašą jos pabaigoje.

– Šis posakis tikrai ne iš piršto laužtas! Susiplanuok, kad per mažylio pietų miegą imsiesi svarbaus projekto, ir žūrėk, kad jis neužmiega ar atsikelia gerokai anksčiau nei įprastai, ir tas laikas skirtas projektui susitraukia iki minimalaus ar išgaruoja visai. Iš vėžių išmuša dar ir tai, kad vyksta ne pagal planą, kas likusį laiką paverčia nebūtinai tokiu produktyviu, koks buvo lūkestis. Manau pažįstama kiekvienai mamai.

Iš pradžių man tai kėlė didelį stresą ir gal net bejėgiškumo situacijoje jausmą, o vėliau išmokau laviruoti, turėti planą B. Mano patarimas – turėti dienotvarkę ir turėti planą B. Sąrašą darbų, kuriais galėtų būti pakeistas neįgyvendintas planas dėl susiklosčiusių aplinkybių, kad kai aplinkybės pasikeis, būtų galima sutelkti visą dėmesį ten, kas liko „už borto“.

Pavyzdžiui, planuose darbas, kuriam reikia susikaupimo, ramybės valandų, o tų valandų nebuvo? Išnaudokite tą laiką darbams, kuriuos galite daryti kartu: tvarkytis buityje, gaminti, gal susitvarkyti spintą, kitaip tariant, atlikti tai, kur, priklausomai nuo amžiaus ir mažylis gali būti įtrauktas. Tuomet atsiradus toms kelioms produktyviam laikui skirtoms valandoms, negaišite laiko buičiai, o prisėsite prie svarbaus darbo, kuriam reikėjo maksimalaus susikaupimo.

– Visos esame labai skirtingos, tad kas patogu vienai, gali būti visai nepatogu kitai. Mano rekomendacija būtų atrasti savo būdą, kuriame malonu ir patogu planuoti. Tai gali būti užrašinė, darbo knyga, popieriaus lapas, lapukas su užduotimis ant šaldytuvo, kalendorius telefone ar kompiuteryje, planavimui skirtos programėlės telefone ar kompiuteryje.

Pavyzdžiui – „Asana“, „Trelos“ ir kiti nemokami įrankiai, kuriuos galima rasti internete. Jeigu rašytis bus patogu ir malonu – tai taps naudojama ir veiksminga priemone. Iš mano praktikos, kol užduotis neužrašyta – ji nėra plane ir turi gerokai mažesnius šansus būti įgyvendinta, nei raštu užrašytas planas.

– Ne (juokiasi)! Dažniausiai produktyvumą pametame tada, kai neturime plano. O jeigu dar „pareigybė“ tokia, kuri reikia vienu metu užsiimti daug skirtingų veiklų, o mamos gyvenimas būtent toks, tame lengvame chaose nuveikti kažką reikšmingo ar kažko nepamiršti gali tapti didelis iššūkis.

Tuo tarpu, jeigu seksime pulsą buities ir namų ruošos, laiko su šeima ir svarbių darbų srityse – nepasimesti ir išlaikyti balansą tarp šių sferų bus gerokai lengviau, o dienos pabaigoje lydės geras jausmas, žiūrint į varneles prie užsirašytų įgyvendintų planų.

– Kartais planą A paversti planu B, o esant galimybei sukeisti atvirkščiai, yra puikus sprendimas, tačiau reikėtų nepamiršti balanso tarp protingo laiko paskirstymo. Jeigu mažylis žaidžia ir tuo metu jam nėra reikalinga pagalba ar dėmesys – kodėl greta nenuveikus smulkaus buities darbo? Visgi rimtus darbus ir laiką su šeima rekomenduočiau atskirti.

Visų pirma, laikas, kuris numatytas mažyliui, turėtų išlikti tik jam ir būti taip pat produktyvus, antra – užmesti akį į pašto dėžutę ir atsakyti laišką – na tas atsakymas nebus toks, koks būtų prisėdus tam skirtu laiku ir sutelkus dėmesį bei nukreipus mintis tik į darbines veiklas. Vienu metu dirbant du labai skirtingus darbus rizikuojame neatlikti gerai nei vieno jų.

Tuo tarpu išlaikant šiek tiek disciplinos ir atskiriant skirtingas veiklos sferas mamos, verslininkės pareigybėse dienos eigoje – net ir per trumpą, bet tik tam skirtą laiko tarpą nuveikti darbus galime gerokai produktyviau ir efektyviau. Trūksta tų kelių valandų produktyvaus laiko? 5 valandos klubas buvo mano asmeninis atradimas. Tik kelios ryto valandos, o produktyvumu ir efektyvumu kartais gali atstoti dešimtį smulkių laiko tarpelių dienos eigoje.

– Neplanuoti dienotvarkės visai, susidėti į dienos planą neprotingai per daug ar daug skirtingų sferų užduočių ir reikalauti iš savęs preciziškai viską įgyvendinti. Derinti buvimą mama ir mažylio priežiūrą, namų gerbūvį ir dar asmeninę karjerą – didelis iššūkis. Leidžiant sau vienomis dienomis planuoklėje įgyvendinti daugiau, o kitas ramiai priimti dieną tokią, kokia ji yra pagal susidariusias aplinkybes ir pagirti save net ir už pačių smulkiausių žingsnių planų link įgyvendinimą – sakyčiau balansas, išlaikantis gerą jausmą būnant veiklia mama ir vedantis rezultatų link.

Atskirti dienotvarkėje dalis, kada geriausia numatyti laiką namams, šeimai, sau, o kada produktyviausias ir geriausias laikas karjeros, verslo darbams.

Prioritetinių darbų sąrašas – raštu. Kompiuteryje, telefone, programėlėje, ant popieriaus lapo, knygoje, kur tik patogu, tačiau surašyti. Geriausia rašyti išskiriant prioritetinius darbus priekyje, o didžiuosius – išskaidant papunkčiui. Tokiu atveju motyvacija pažymint po įvykdytą eilutę bus didesnė, o dienos pabaigoje turėsite kuo didžiuotis.

Neiškelti sau per didelių lūkesčių nepriekaištingam dienotvarkės įgyvendinimui ir visuomet turėti planą B, jei suplanuotu darbui laiko įvyko kažkas nenumatyto. Plano B turėjimas ar atsarginių smulkių darbų sąrašas ir jų sukeitimas kalendoriuje leis jaustis gerai, kai nutinka ne pagal planą, o vakare vis dar džiaugtis dienos rezultatais.

Nepamiršti pagirti savęs už tai, ką nuveikėte dienos metu, užuot graužus, kad kažko nenuveikėte. Vienomis dienomis galbūt pagal planą planuoklėje nuveiksime mažiau, kitomis – daugiau. Bet kiekvieną dieną artėjame prie tikslų, kad ir po mažą žingsnelį. Galbūt tą dieną nepaaugo jūsų verslas, projektas, tiek kiek tikėjotes, galbūt namai ne tokie tvarkingi, kaip norėtųsi, bet garantuoju, vadinasi tą dieną daugiau nei tikėjotės paaugo jūsų mažylis ir jūsų tarpusavio ryšys.

Tipinė klaida, kurią dariau ir aš pati – veikti miego sąskaita. Turbūt kiekviena mama yra patyrusi tą laisvės ir nepriklausomybės jausmą, kuris „nutinka“ naktį. Visi miega, laisvė darbuotis ir skirti laiko sau netrukdomai ypač vilioja. Bet neišsimiegojusi mama – neproduktyvi, irzli mama, o ilgalaikis laiko savinimasis iš miego – atsiliepia ir sveikatai. Mano patarimas ir asmeninis atradimas, jei dienoje trūksta – 5 valandos klubas bus puikus sprendimas. Pradėjus rytą anksti iki kol nubunda šeima – galima nuveikti darbą, kuris dienos „vinis“, iššūkis, reikalauja daugiau pastangų. Tuomet visa likusi diena jau natūraliai bus su šypsena, nes diena dar tik įpusėja, o nuveikta jau reikšmingai daug.