Atsižadėjo Lietuvos
Daraškevičiai Dzūkijos sostinėje įkūrė savo verslą, teikia švenčių dekoravimo paslaugas. Ką tik atidarė šeimos švenčių studiją. Šiandien Ernesta su Tomu, anot jų pačių, nori būti maža žinute tiems, kurie dar dvejoja grįžti į Lietuvą: „Nebijokite rizikuoti, juk gyvename tik kartą.“
Į užsienį išvyko nematę gyvenimo ir nieko nepatyrę Alytiškiai Ernesta ir Tomas susipažino mokydamiesi Alytaus kolegijoje. Ernesta čia studijavo įmonių ir įstaigų administravimą, Tomas – tarptautinių krovinių pervežimo logistiką.
Baigę mokslus išvyko į Didžiąją Britaniją. Kaip abu prisimena, nematę gyvenimo ir nieko nepatyrę planavo ten šiek tiek pabūti, užsidirbti tolimesniems mokslams, nuosavam būstui ir grįžti į Alytų. Bet taip jau susiklostė, kad užsienyje teko praleisti keturiolika metų.
Skaudžios gyvenimo pamokos – palaidoti tėvai, artimųjų išdavystės – tarsi privertė Lietuvos atsižadėti visiškai.
„Gyvenome viename iš didmiesčių, iš pradžių įsidarbinome oro uosto greito maisto užkandinės kasoje, po to – restorane padavėjais. Vėliau aš pradėjau dirbti grožio srityje, užsiėmiau blakstienų priauginimu, dariau permanentinį makiažą. Vyras įkūrė savo verslą ir prekiavo įvairiais užkandžiais. Tiesiog gyvenome, dirbome ir tiek. Gyvenimas buvo daugiau juodas nei baltas“, – pasakojo Ernesta.
Didžiojoje Britanijoje gimė ir abu Daraškevičių vaikai: sūnus Ugnius, kuriam dabar dvylika metų, ir dukra Mėja Maria, šiandien turinti ketverius metukus.
Ernesta grįžo daugiau nei prieš metus, Tomas – prieš mėnesį Ernestai ir Tomui užsienyje turint savo, kad ir nedidelį verslą tikrai pavyko užsidirbti. Tačiau jie mokslų nusprendė toliau nebetęsti, geriau kaupti pinigus nuosavam būstui įsigyti ir galbūt verslui plėsti.
Grįžo atskirai
„Vieną dieną atėjo suvokimas, kad kasdienybė Didžiojoje Britanijoje nebetenkina. Neteikia laimės geras uždarbis, stabilumas. Dirbdama grožio srityje niekada nesijaučiau save realizavusi. Nors finansiškai ir galėjau daug ką sau leisti, bet laimės nebejaučiau. Mano tėtis ilgus metus gyveno svetur, planavo grįžti į Lietuvą, tačiau taip ir nespėjo. Dėl širdies problemų jo gyvybė užgeso Norvegijoje. Susitaupę pinigų nuosavam būstui turėjome apsispręsti, kur jį įsigyti: Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje. Pagalvojome, jei būstą nusipirksime užsienyje, ten ir liksime. Nusprendėme rizikuoti ir grįžti į Alytų“, – mintimis dalijosi Ernesta.
Taip daugiau nei prieš metus Ernesta per kelis mėnesius susipakavo lagaminus, pasiėmė abu vaikus ir grįžo į Alytų. Prieš mėnesį iš Didžiosios Britanijos parvažiavo jos vyras.
Iš pradžių šeima apsigyveno nuomojamame bute, o visiškai neseniai įsigijo ir nuosavą butą.
Jiems grįžti į Alytų iš didmiesčio, pasak Ernestos ir Tomo, buvo didelių baimių. Viskas čia priminė tėvus, miestas atrodė per mažas save realizuoti, galvojo, kad čia bus mažai jaunimo, likę tik senjorai, tuščios gatvės. Dar didesnė baimė buvo dėl vaikų: kaip seksis jiems, niekada nesimokiusiems Lietuvoje, įsilieti į lietuvišką gyvenimą.
Nors tėvai su sūnumi namuose bendravo lietuviškai, tačiau Didžiojoje Britanijoje jis lankė anglišką mokyklą.
Lengvai adaptavosi
„Per vienerius metus mūsų šeimos gyvenimas apsivertė tiesiog netikėtai geru kampu. Ir kaip aš klydau dėl visko, galvodama apie Alytų. Alytus tapo mano širdies miestu, kuris mane ir mano šeimą priėmė labai šiltai. Leido reabilituotis po praeityje patirtų gyvenimo traumų ir visiškai atsigauti. Miestas tikrai gražus ir žalias, gerai tvarkomas, daug vaikų žaidimų aikštelių“, – sakė E. Daraškevičienė.
Daraškevičių vaikai jau spėjo Alytuje susirasti draugų. Penktą klasę Šaltinių progimnazijoje sūnus Ugnius baigia geriausiais pažymiais. Kaip tvirtino Ernesta, ji negalėjo patikėti, kad taip gerai seksis vaikui, niekada nesimokiusiam Lietuvoje: „Jis buvo pirmūnas angliškoje mokykloje, tarp pirmūnų – ir Alytaus mokykloje.“
Draugų ir artimųjų pastūmėta grožio sritį pakeitė į švenčių dekoravimo Į Alytų grįžusi Ernesta tuoj pat su vyro pagalba ėmė kurti šeimos verslą. Kaip individuali veikla atsirado Daraškevičių studija „D’Family Decor“, užsiimanti įvairių švenčių, daugiausia – vestuvių dekoravimu.
Anot Ernestos, draugų ir artimųjų pastūmėta ji grožio sritį pakeitė į švenčių dekoravimo ir toks verslas buvo pastebėtas tik pradėjus dirbti: „Iš karto gavome užsakymų dekoruoti šventes ir mums tikrai gerai sekasi. Užsakymų turime visai šiai vasarai iki spalio mėnesio Alytuje ir aštuoniasdešimties kilometrų spinduliu aplink jį, pavyzdžiui, Kauno rajone.“
Plečia verslą
Dekoravimo studijoje Ernesta dažniausiai generuoja idėjas, o vyras Tomas, pasak moters, yra pagalbos rankos.
Kaip atsirado šeimos švenčių studija Kadangi prisikaupė daug dekoravimui reikalingų reikmenų, Daraškevičiai ėmė ieškoti patalpų jiems sandėliuoti. Susirado nuomojamas patalpas atnaujintame buvusio namų statybos kombinato administracinio pastato septintame aukšte.
„Savininkas mums jas aprodė, patiko. Labai nesinorėjo jas naudoti tik sandėliavimui. Todėl išsinuomotas patalpas nusprendėme įdarbinti. Pastebėjome, kad Alytuje trūksta erdvių šeimų šventėms su vaikais, o jos galėtų turėti paklausą“, – apie gimusią idėją naujam šeimos verslui pasakoja Ernesta ir Tomas.
Taip „D’Family Decor“ veikla buvo papildyta šeimos švenčių su žaidimais studija Mini Party, kuri ką tik atidaryta ir talpina 25–30 žmonių.
Iš Didžiosios Britanijos į Alytų grįžę ir čia verslą įkūrę Daraškevičiai šiandien jaučiasi iš tiesų laimingi. Kaip patys sako, kažkaip net nedrąsu girtis savo sėkmėmis, bet norisi būti maža žinute dvejojantiems grįžti į Lietuvą: „Nebijokite rizikuoti, nebijokite bandyti ir išeiti iš komforto zonos, nes tik išėjus iš ten, kur saugu, šilta ir patogu, prasideda tikrasis gyvenimas. Nebijokite keisti savo gyvenimo, jei jaučiatės nelaimingi. Juk gyvename tik kartą.“
