Pagimdė penkiolikos
Prieš du dešimtmečius Holly priėmė sunkų sprendimą – atidavė sūnų Benjaminą įvaikinti. Holly buvo tik penkiolikos, kai susilaukė sūnaus ir neturėjo jo galimybių išauginti.
„Jis nusipelnė mamos ir tėvo, namų su žaidimų aikštele kieme, kurioje jis gali žaisti, šuns ir visų tų dalykų, kurių negalėjau jam duoti“, – KSL televizijai sakė Holly.
20-metis vidurinės mokyklos pavaduojantis mokytojas nuo mažens žinojo, kad jį įvaikino jo tėvai Angela ir Brianas Hullebergai, rašo portalas boredpanda.com. Smalsumas, kas yra jį pagimdžiusi motina, vyrą lydėjo visus metus, tačiau jis žinojo tik jos vardą – Holi.
Benjaminas pabrėžia, kad visuomet apie savo biologinę mamą galvojo tik teigiamai – ji jam ir jo įtėvams padovanojo galimybių kupiną gyvenimą už ką jie buvo dėkinga.
Žinoma, Holly niekada nepamiršo savo berniuko – pirmus trejus metus tėvai per įvaikinimo agentūrą dalijosi laiškais ir nuotraukomis, kaip auga berniukas, bet vėliau ryšys nutrūko, nes užsidarė tarpininkavusi agentūra.
Vienas kito ieškojo abu
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui Holly nusprendė sūnaus paieškoti socialiniuose tinkluose ir po kurio laiko, kai jam jau buvo 18-ka, atrado jo paskyrą.
Moteris neskubėjo prisistatyti, nes vaikino gyvenime netrūko įvykių ir ji nenorėjo jo dar labiau trikdyti, todėl ji ėmė tiesiog sekti jo įrašus.
O visą tą laiką Benjaminas nesėkmingai bandė surasti savo biologinę motiną – rašė laiškus, užsiregistravo įvaikinimo registre ir net atliko DNR testą, kuris padėtų rasti tėvus, bet visa tai vyko nesėkmingai.
Viską pakeitė viena žinutė, kuria Holly pasveikino sūnų su gimtadieniu.
„Tiksliai prisimenu vietą, kurioje buvau, kai gavau žinutę. Aš buvau darbe. Buvau mašinistas ir prisimenu, kad buvau mašinoje numeris 15“, – pasakojo Benjaminas.
Pranešime buvo rašoma: „Su gimtadieniu. Tikiuosi, kad jums buvo nuostabi diena!“ Kadangi tai atėjo iš visiškai nepažįstamo žmogaus, Benjaminas atsakė: „Labas, iš kur aš tave pažįstu?“
Holly sukaupė jėgas ir paaiškino: „Suprantu, kad keista, kai tau praneša nepažįstamasis, bet prieš 20 metų priėmiau sunkiausią savo gyvenimo sprendimą ir savo gražųjį kūdikį padovanojau įvaikinti gražioje šeimoje. Aš neketinu apversti tavo gyvenimo aukštyn kojomis, tiesiog galvojau apie tave kiekvieną dieną ir pagaliau turėjau drąsos nusiųsti tau žinutę. Sveikinu su gimtadieniu.“
Vadina mama
Benjaminas pareiškė, kad žinutė jį pataikė kaip plytų krovinys – vienintelis asmuo, kurio jis ieškojo, jį rado: „Aš verkiau iš džiaugsmo. Man tai buvo diena, kurios laukiau pastaruosius 20 savo gyvenimo metų.“
Holly prisimena, kaip nustebo, kai sūnus paprašė iškart susitikti. Kitą dieną jie buvo suplanavę vakarienę su abiem šeimomis.
Holly ir Benjaminas pagaliau pasimatė, o jų šeimos juos lydėjo. Holly pirmiausia susitiko su Angela ir Brianu, Benjamino įvaikintais tėvais, o po 5 minučių atvyko sūnus. Mama su sūnumi sėdėjo apsikabinę ir verkė iš džiaugsmo.
Susitikimas buvo emocingas – šeimos kartu praleido daugiau nei 3 valandas ir nustebo supratę – jie dirba kartu toje pačioje ligoninėje pastaruosius dvejus metus. Benjaminas savanoriauja naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, o Holly yra tos pačios ligoninės širdies centro medicinos asistentė.
„Kiekvieną rytą įeidavau į darbą per moterų skyrių, tai yra pro naujagimių intensyvios terapijos skyrių. Statėme automobilius tame pačiame garaže, galėjome būti tame pačiame aukšte, net neįsivaizdavome, kad esame taip arti“, – pasakojo Holly.
Dabar mama su sūnumi praleidžia visą savo turimą laisvą laiką kartu, Benjaminas susipažino su savo jaunesniu broliu ir seserimi. Jie suartėjo tiek, kad jis jau vadina mama.
„Aš esu jo gyvenimo dalis. Vien žinojimas, kad jo telefono numeris yra mano telefone ir aš galiu jam bet kada paskambinti ar parašyti žinutes... tai nuostabu“, – džiūgauja Holly.
Benjaminas ragina visus, ieškančius savo tėvų, neprarasti vilties, nes kartais geri dalykai ateina tada, kai mažiausiai jų tikiesi
Parengta pagal „Bored Panda“ inf.
