Laukas ir judesys padeda vaikams kurti asmenybes
Kasdien bet kokiu oru bent po dvi, tris valandas Jolita vedasi savo trejų metų Aidą patyrinėti lauką. Dažniausiai jie aplanko raistelį – taip vadina šeimos puoselėjamą žemės plotelį netoli namų, kur augina prieskonius, arbatžoles, daržoves. Jolitai patinka stebėti, kaip augalai sugyvena vieni su kitais, o sūnus entuziastingai padeda jai kasti lysves, suka galvą priimdamas sprendimus, kaip prižiūrėti šį darželį.
„Buvimas, mokymasis lauke atveria visai kitokį vaikų pasaulio konstravimo būdą. Jiems reikia išmokti kurti pasaulį, suprasti save, kad galėtų sąmoningai statyti gyvenimą, – sako Jolita, patyrusi, kad į tradicinės mokyklos suolą sėdančio dar fiziškai neišsivysčiusio vaiko akys pamažu gęsta, smalsumas pasauliui tirpsta. – Jeigu neišpildai vaikuose fizinio intelekto, jie nebeturi kur dėtis“.
Ilgesnį laiką praleidęs nejudriai patalpose, jos sūnus tampa neramus, o išsivaikščiojęs, pažaidęs gamtoje – žymiai geranoriškesnis, patenkintas savimi. Matydama teigiamą gamtos poveikį, šeima ieškojo lauko darželio, bet Joniškio apylinkėse tokio kol kas nėra.
Jolita puoselėja idėją pati įkurti lauko darželį. Augindama vyresnėlę, kuriai dabar šešiolika, pastebėjo, kaip smalsios, judrios mergaitės, pradinėse klasėse apkrautos namų darbais, energija dingsta.
„To labai nenorėčiau savo mažyliui, – prisipažįsta Jolita, tyrinėjanti įvairius ugdymo būdus. – Jam dar viskas įdomu, jaučiasi šeimininkas namuose, kieme, diskutuoja su suaugusiais: pasaulį kuria drąsiai. Kai vaikai priverčiami matyti savo suolą ir tiktai savo sąsiuvinį, tai atgraso nuo komandinio darbo, bendruomeniškumo, kuriame skleidžiasi asmenybės“.
Bendraudama su dešimtokėmis, dvyliktokėmis, kurios gerai mokosi, bet skundžiasi prastėjančia fizine ir psichologine sveikata, Jolita įsitikino, kad ugdymo įstaigose dažnai dingsta balansas tarp fizinio ir emocinio intelekto.
„Kai vaikas patiria natūralų judesį, ir emocijos stabilizuojasi. Ilgiau pasėdėjus patalpose, vaikas aptingsta viduje, nėra natūralaus fizinio tekėjimo. Kyla santykių problemų, tada kenčia visa vaiko aplinka“, – pastebi joniškietė, mananti, kad kartais verta pakeisti požiūrį ir, pavyzdžiui, per matematikos pamoką išeiti į žygį.
Dukros mokslai keitė požiūrį į ugdymą
Natūraliai judėdamas, vaikas dar labiau nori pažinti pasaulį, be to, mokosi ir ilsėtis, iš judrios būsenos pereiti į rimties. Į šiuos dalykus šeima atkreipė dėmesį gyvendama Didžiojoje Britanijoje, kur dukra Gija iki aštuonerių metų lankė darželį ir mokyklą. Viename iš darželių buvo didelis kiemas, pradinėje mokykloje vaikai dažnai ėjo į lauką, neapsiribojo savo suolu.
Grįžusi į Lietuvą, kur teko mokytis įprastoje mokykloje, dukra pamažu įniko į namų darbus, įprato daug sėdėti, jos entuziazmas mokytis krito. Mamai norėtųsi, kad mūsų šalies mokyklose būtų daugiau individualizuoto požiūrio į vaikų ugdymą, jie turėtų galimybę per pertraukas pabūti lauke, kad pailsėtų, nieko neveiktų, laisvai pažaistų, pažiūrėtų į medžius arba pabūtų vieni, ir vėl atrastų kūrybinę eigą. Jos manymu, vertingas žingsnis būtų įteisinti mokymąsi namie, iš to išaugtų daugiau lauko darželių, kitoks požiūris į vaikų lavinimą.
„Idėja įkurti savo lauko darželį dega manyje ilgą laiką, stabdo tik praktiniai dalykai. Kai jau realiau šnekuosi su žmonėmis, kurie turi mažų vaikų, matau, kad požiūris dar nesusiformavęs, dažniausias klausimas: „O tai kaip žiemą?“ Toks jausmas, kad mūsų karta niekada per pūgą nėjo į mokyklą, ir lyjant nelakstė lauke. Mes užaugom lauke! Tik dabar visuomenės struktūra pakitusi, nelakstome tiek gatvėse. Ir tėvams leisti savo vaikus į darželį, kuriame bus daugiau judesio, atrodo jau per drąsu“, – pasakoja Jolita.
Savo svajonės Joniškyje įkurti kitokį darželį vaikams ji nepaleidžia. Turi nusižiūrėjusi žemės sklypelį, įsivaizduoja, koks jame turėtų išdygti pastatas, o pasitikėjimo savimi ir idėjų ugdymo planams semiasi Lauko akademijos seminaruose Vilniuje, kuriuos rengia VšĮ „Lauko darželis“ komanda. Praktiniai užsiėmimai, kaip vaikai gali saugiai ir kūrybingai judėti gamtoje, kaip valdyti didesnes jų grupes lauke, atrasti įdomių temų lavinimui savo aplinkoje, jai patvirtino, kad eina tinkama kryptimi.
„Šeimos, svajojančios įkurti lauko darželį arba lauko mokyklą, dažnai kreipiasi į mane. Svarbiausia nebijoti kitokio ugdymo idėjos. Lauko darželio arba lauko mokyklos kūrimo kelias vingiuotas ir duobėtas, bet jis nuostabus“, – drąsina pirmojo Lietuvoje Lauko darželio ir Lauko mokyklos įkūrėjas Žilvinas Karpis.
Kuriantiems ugdymo įstaigas, kuriose vaikai daug laiko praleis lauke, jis pradžiai pataria pasigilinti į buvimo lauke naudą vaiko raidai, pasikonsultuoti su ekspertais, kaip galima naudoti gamtos resursus vaikų lavinimui. Ir nepamiršti sluoksniuoti drabužių – tai padės neišsigąsti rūstesnių orų.
Laukas – stiprinanti „išlikimo mokykla“
Kasdien būdama su sūnumi lauke, Jolita suprato, kiek duoda jų susikurtas augalų darželis. Tokių galėtų atsirasti visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose: „Gamtoje augalai skirtingi, vieni didesni, kiti mažesni, jie bręsta skirtingai. Juos prižiūrėdami, vaikai ne tik užsiaugintų sau arbatos, prieskonių, pajustų gamtos kvapą ir skonį, bet ir mokytųsi būti vieni kitiems užuovėja, suprasti skirtingus amžius, poreikius“.
Jos sūnus, prižiūrėdamas savo raistelį, pats nusiskindamas uogą, išsiraudamas morką, matydamas, kiek per dieną paūgėjo lapas, kaip pražydo ir nuvyto gėlė, ne tik geriau supranta pasaulį, bet ir entuziastingiau valgo – juk pats prisidėjo augindamas daržoves, uogas.
„Jaučiu kartos, kuri užaugo mieste, vidinę neramybę, kad yra atskirta nuo gamtos. Tai stiprina baimę – o kas bus, jei parduotuvės užsidarys, nebus elektros? Mes esame priklausomi nuo to, ką susikūrėme. Pirmapradis prisilietimas prie gamtos duoda laisvės – na, ir ką, išgyvensiu! Yra metas, kai vaikas turi išmokti būti gamtoje, ją pažinti, susirasti maisto. Net jei užaugęs bus programuotojas stikliniame pastate, dirbs kitus nuostabius darbus, – viduje žinos, kad neprapuls“, – įsitikinusi Joniškyje gyvenanti mama.
Praktiniai gamtos stebėjimai ir buvimas joje su vaikais jai atvėrė supratimą, kad net pasaulio krizių metu gelminis žinojimas, kad pažįsti augalus, mokėtum užsiauginti daržovę, pasirūpinti savimi visokiais orais stiprina vidinį tikėjimą – viskas bus gerai.
