Sprendimų ieškojo pati
V. Tumienė šypsosi, kad VšĮ „Mažo stebuklo“ įkūrimo istorija yra neeilinė.
„Su vaikais pati dirbti pradėjau dar nuo mokyklos laikų, vėliau tapau pedagoge. Sukūrusi šeimą ir susilaukus savo pirmagimės, ją išleidau į valstybinį darželį, kuriame viskas klostėsi puikiai: auklėtojos buvo šaunios ir empatiškos.
Visai netrukus į pasaulį atkeliavo mano antras gyvenimo stebuklas su kuriuo ir prasidėjo „Mažas stebuklas“ darželio įkūrimo istorija. Sulaukęs dviejų metukų, mano sūnus gavo vietą tame pačiame valstybiniame darželyje kaip ir pirmas vaikas. Tačiau dar iki šiol prisiminus, mus lydi to meto liūdna patirtis: auklėtojų atsainumas, komunikacijos stoka ir abejingumas. Kadangi mano vyras dirbo Vilniaus centre, sūnų į darželį veždavo lygiai 7 valandą ryto, kas itin nepatikdavo auklėtojoms“, – atsidūsta Vilma.
Neatsitiktinai sūnų lydėjo ligos – jis vis peršaldavo dėl rytais vėdinamų patalpų.
„O kur dar auklėtojų reikalavimas grįžti prie sauskelnių, kad joms būtų paprasčiau, lopšelinukų nevedimas į lauką ištisus metus ir kiti nesklandumai. Beto, nuolat sergant vaikui man neliko galimybės dirbti pedagoginį darbą, nes ištisai tekdavo būti namuose su juo“, – atvirauja V. Tumienė.
Supratusi, kad valstybinės ugdymo įstaigos tvarkos nepakeis, ryžtinga mama nusprendė imtis kardinalių sprendimų ir įkurti savo darželį. Taip gimė VšĮ „Mažas stebuklas“.
Sunkumų netrūko
„Pačioje pradžioje darželio vizija buvo itin paprasta: įkurti vienos grupės darželį, kuriame dirbčiau ir ugdyčiau vaikučius pati. Tad pasikvietus savo universiteto laikų kolegę, nusprendėme dirbti kartu“, – „Mažas stebuklas“ pradžią prisimena Vilma.
Drauge dirbti ilgai neteko – daugiau kaip po mėnesio kolegei buvo diagnozuota onkoliginė liga ir ji kovojo su ja, o V. Tumienė liko viena rūpintis už darželio išlikimą.
„Tačiau, kad ir kokia pradžia buvo sunki, darželis po pusmečio išsiplėtė tiek, kad visi norintys jame nebetilpo. Geriausios mamų rekomendacijos iš lūpų į lūpas keliavo po Vilnių, tad teko ieškoti didesnių patalpų darželiui“, – šypsosi ji.
Kasmet VšĮ „Mažas stebuklas“ buvo laukiamas visuose Vilniaus miesto rajonuose tiek dėl geriausių rekomendacijų, tiek dėl itin patrauklios kainos tėvams, tad po truputį įstaigos padaliniai augo miegamuosiuose sostinės rajonuose.
Dar prieš COVID-19 pandemiją, darželių tinklas gavo „TOP įmonės 2019“ įvertinimą, kaip viena iš stabiliausių įmonių Lietuvoje.
„Tai buvo reikšmingas įvertinimas visiškai jaunai įmonei. Be kasmetinės darželių plėtros augau ir aš pati: visus tuos metus ne tik viena dirbau administracijoje, bet studijavau ir persikvalifikavau. Be įgytos ikimokyklinio – priešmokyklinio ugdymo pedagogo specialybės, baigiau dar ir švietimo vadybos magistro studijas“, – pasakoja darželio vadovė.
Šiuo metu „Mažas stebuklas“ išaugo iki 7 filialų Vilniuje.
„Galiu pasakyti atvirai – sunkumų ir iššūkių tikrai nestinga ir dabar. Šiuo metu tėvų lūkesčiai privačiai ugdymo įstaigai labai išaugę, tad per šiuos metus mūsų įmonėje įvyko dideli perversmai, kurie leido dar labiau sustiprinti visų septynių filialų komandą bei toliau skleisti žinią geriausiais tėvų atsiliepimais apie save“, – džiaugiasi darželių tinklo įkūrėja.
Tėvai džiaugiasi atradę darželį
Apie tai, kad VšĮ „Mažas stebuklas“ atliepia ir įgyvendina tėvų lūkesčius, patvirtina ir mamų atsiliepimai.
„ Kadangi valstybiniame darželyje nebuvome iki galo patenkinti priešmokyklinės grupės ugdymu, pernai lapkričio mėnesį pasirinkome šį darželį. Nors jau dalis mokslo metų buvo praėję, darželio direktorė, pavaduotoja ir auklėtojos labai noriai priėmė mano dukrytę į darželį ir suteikė jai visą reikalingą paramą, kurios mano mergaitei tuo metu labai reikėjo, kad ji kuo greičiau adaptuotųsi darželyje, jaustųsi gerai ir ramiai, susirastų naujų draugų ir tęstų priešmokyklinį ugdymą kartu su kitais jau besimokančiais vaikais“, – džiaugiasi Jūratė.
Jai itin patinka, kad darželyje dukra turi daug įvairios veiklos: sportuoja, muzikuoja, mokosi anglų kalbos, užsiiminėja rankdarbiais. Priešmokyklinėje grupėje vaikai rūpestingai ruošiami ir pirmai klasei – kas savaitę atliekomos kontrolinės užduotys, kurios aptariamos su tėvais įvertinant vaiko progresą.
„Dažnai mano mažoji iš darželio ir namo nenori važiuoti, labai jau patinka. Kasdien jaučiuosi rami ir laiminga, palikdama savo dukrytę šiame darželyje. Jaučiuosi rami, tarsi namie“, – prisipažįsta Jūratė.
Evelinos sūnus darželį lanko nuo pat jo įkūrimo ir iš nedrąsaus, kitus stebinčio, bet nenoriai įsjungiančio į veiklas berniuko užaugo savarankiška asmenybė.
„Priešmokyklinės klasės mokytoja puikiai ruošia vaikus – mano vaikas skaityti pradėjo dar nepasibaigus kursui. Kai atėjo metas eiti antram vaikui į darželį, net nedvejodami pasirinkome „Mažą stebuklą“, – šypteli Evelina.
Dovilė su šeima į Lietuvą grįžo po dešimties gyvenimo metų užsienyje, o jos sūnus tuo metu lietuviškai mokėjo vos kelis žodžius.
„Buvo neramu, kaip jam seksis adaptuotis lietuviškoje aplinkoje ir išmokti kalbą. „Mažąjį stebuklą“ pasirinkome dėl naminės aplinkos, jaukumo. Nedidelis ratas žmonių padėjo išvengti papildomo streso atsiradus nepažįstamoje aplinkoje ir leido greičiau pasijusti savu. Labai greitai užsimezgė draugystė su vaikais ir auklėtoja. O kalbą įsisavinti labai padėjo darželio logopedės paslaugos“, – džiaugiasi moteris.
Justinos dukra iki trečiojo gimtadienio pakeitė tris darželius ir, kaip sakoma, trečias kartas nemelavo.
„Po dviejų nepasisekusių patirčių tiek privačiame, tiek valstybiniame darželiuose matėme nuolatines ašaras vaiko akyse vedant į darželį, baimę, nevaldomas emocijas. Tokio amžiaus vaikas dar nesugebėjo aiškiai pasakyti viso to priežasties, todėl nujausdami, kad kažkas negerai, pradėjome domėtis netoli namų esančiais darželiais – taip atradome darželį „Mažas stebuklas“. Tai tiesiogine to žodžio prasme buvo stebuklas vaiko gyvenime – iki tol buvusi emociškai jautri mergaitė tapo ramesnė, į darželį pradėjo eiti su šypsena, išmoko savarankiškumo, o įnirtingų auklėtojų pastangų dėka nevalgiukas vaikas pradėjo vis daugiau visko ragauti“, – šypsosi Justina.
Gimus antrajam mažyliui, nors tėvai gavo vietą valstybiniame darželyje nusprendė nerizikuoti – sūnus lanko tą patį darželį, kaip sesė.
Adaptacija vyko palengva
3,5 metų amžiaus Danieliaus mama Lina sūnų į darželį pradėjo leisti kai jam buvo vos pusantrų metų. Jų šeimos istorija ypatinga tuo, kad net eidamas į darželį Danielius iki 2,5 metų buvo žindomas.
Moteris neslepia, kad „Mažas stebuklas“ pasirinko dėl patogios vietos, o vėliau širdį užkariavo jauki aplinka vaikams, uždaras kiemas, auklėtojų nuoširdumas ir pagalba, kad vaikas kuo greičiau adaptuotųsi. Pirmiesiems mėnesiams Lina pasirinko valandinės priežiūros paslaugą, kuomet mokėdavo tik už tas valandas, kurias sūnus prabūdavo darželyje.
Ji prisimena, kaip pirmą dieną birželio pradžioje su sūnumi prabuvo valandą pati, o antrąją jau jį paliko vieną.
„Auklėtojai pasakiau, kad jei vaikas visą laiką verks man paskambintų, atvažiuosiu pasiimti, nes gyvename už kelių minučių kelio. Palikau verkiantį vaiką ir pati išėjusi iš darželio apsiverkiau, nes išsiskyrimą pergyventi reikia ne tik vaikui, bet ir mamai. Tačiau save vis raminau, kad vaikas visai šalia. Kiekviena šeima praeina tuos pačius kelius – turėjome pereiti ir mes“, – atsidūsta ji.
Po valandos atvažiavus pasiimti sūnaus, auklėtoja papasakojo, kad graudinosi vaikas tik pirmas kelias minutes, o vėliau ramiai žaidė. Taip Danielius darželį lankė tris savaites, kol auklėtoja pasiūlė pasilikti darželyje pietums. Tad lankymo laikas pailgėjo iki 2,5 valandos.
„Vaikui sekėsi ne gerai, bet puikiai. Ne tik auklėtojos žodžiais, bet mačiau iš vaiko nuotaikos, elgesio. Noriai rytais keldavosi ir ruošdavosi į darželį. Kaskart vaiką palikdavau su ramia širdim, nes vaikui čia patinka, jis jaučiasi saugiai, susirado draugų, veiklos vyksta tiek lauke, tiek viduje. Atvesdavo vaiką pasiimti su plačia šypsena, kas mane labai džiugino“, – prisimena Lina.
Nuo rugpjūčio ji vaiką leido beveik visai dienai, nes jam ten patiko, pradėjo daugiau kalbėti, tapo savarankiškesnis.
„Mūsų patirtis apie šį darželį yra puiki. Kaip as sakau, darželis pirmiausiai turi patikti mūsų vaikams. „Mažas stebuklas“ darželį lankome beveik 2 metus, jau daugiau kalba, darželyje lankome logopedės užsiėmimus, „Kinder Music“ pamokėles bei sportą. Darželio keisti neplanuojame iki mokyklos, nors ir gavome vietą valstybiniame darželyje, tačiau jo atsisakėme“, – džiaugiasi mama.
