„Žmonės sakė, tu pagalvok, užaugs paauglės, kokios problemos prasidės. Ir nieko, gyvenam toliau. Visos turime po vienodą tatuiruotę ant kojos, pasisiuvome panašias sukneles“, – sako globėja, auginanti dar du jaunesnius biologinius vaikus.
Globos centrai „Vaikai yra vaikai“ dalinasi atviromis istorijomis apie globėjus, kurie į savo šeimą priėmė paauglius, ir vykstant iniciatyvai „Suteik namus užaugti laisvei“, kviečia pagalvoti apie paauglių globą. Globos institucijose gyvena daugiau nei 1 000 vyresnių nei 10 metų vaikų, kurie laukia globėjų.
Pažinojo nuo mažų dienų
Šiuo metu Laura su penkiais vaikais gyvena viena, kol vyras dirba užsienyje. Saugos tarnyboje dirbanti moteris sako, kad namuose su penkiais vaikais tikrai neliūdna. Tiesa, vyriausioji globotinė jau ruošiasi gyventi atskirai. Jai globėjai sodų bendrijoje šalia miesto nupirko 12 a žemės, įvedė ten elektrą, vandenį ir kuria jaukius namus.
Laura prisipažįsta, kad prieš priimdama globoti, pažinojo visas merginas.
„Žinau jas nuo mažų dienų, ir per gimtadienius aplankydavome, ir per šventes. Esu oficiali dviejų ir neoficiali vienos iš mergaičių krikšto mama. Merginų mama buvo mano klasiokė, geriausia draugė“ – pasakoja marijampolietė.
Paauglystėje merginos keliavo iš vienų globos namų į kitus, kol galiausiai Laura neištvėrė ir paėmė globoti: „Man pasakė, kad vieną iš merginų planuoja atiduoti įvaikinti. Negalėjau to leisti, tad iš pradžių maniau, kad globosiu vieną paauglę, tačiau širdis sakė, kad reikia pasirūpinti visomis. Taip mano šeimoje atsidūrė 12, 14 ir 16 metų merginos.“
Kai išeisite į gyvenimą, ant lėkštutės niekas nebus padėta
„Jeigu sakytume, kad nė sykio nebuvome susipykę, būtų netiesa. Juk nėra namų be dūmų. Namuose neturime kažkokių konkrečių taisyklių. Bandėme kažkada vadovautis, kad vienas indus plaus, kitas – kambarius tvarkys, bet nieko neišėjo. Kam papuolė, tas darbą ir atlieka. Turime ir indaplovę, bet kad tiek indų nesurenkame, plauname juos patys“, – sako Laura.
Tiesa, globotinės pataiso, viena taisyklė visgi yra: šeštadieniais namuose vyksta generalinė tvarka, kurioje dalyvauja visi.
Globėja dirba darbą, kuriame būtina budėti paromis. Tad arba pati pagamina maisto visiems prieš išeidama į darbą, arba vaikai savaitgaliais patys atveža jai kokį nors patiekalą: „Jie jau suaugę, darbais visi dalinamės.“
Laura prisipažįsta, kad yra gana griežto auklėjimo šalininkė.
„Niekada neleidau vaikams iki išnaktų lakstyti pas draugus, iki 22 val. vėliausiai, o tada jau reikia būti namuose. Dabar, kai jos yra vyresnės paauglės, leidžiu pabūti ilgiau, bet vis tiek prižiūriu“, – sako Laura.
Ji visada kartoja globotinėms, kad mokytis gyventi jos turi pačios:„Aš jau moku tvarkytis, pagaminti valgyti savo šeimai, jūs irgi mokykitės. Kai išeisite į gyvenimą, ant lėkštutės niekas nebus padėta.“
Vyriausioji iš karto po mokyklos įsidarbino, vidurinioji pinigų vertę taip pat pajuto vos tik sukako 18 metų, o jaunesnioji taip pat laisvu laiku tvarko viešbučio kambarius, padeda namuose.
„Darbštumo mums tikrai netrūksta. Neabejoju, kad ateityje mūsų šeimoje bus ir kirpėjų, ir virėjų, ir auklyčių, ir mechanikų, ir apsaugos darbuotojų“, – juokiasi gausia šeima besididžiuojanti globėja.
Merginos įgijo daugiau pasitikėjimo
Vyriausioji Lauros globotinė jau įgijo virėjos specialybę, o dabar mokosi ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjos profesijos. Pasak globėjos, anksčiau ji buvo tyli kaip pelytė po šluota, niekada nepamatysi besimaivančios.
„Išmokau būti drąsesnė, garsiai kalbėti, nors tai dar ne visada pavyksta. Anksčiau su viskuo sutikdavau, dabar galiu drąsiau sakyti savo nuomonę. Tikrai įgavau daugiau pasitikėjimo savimi“, – prisipažįsta globotinė.
Jos seserys taip pat mokosi būti tolerantiškesnės, dažniau išklausyti ir sutarti ir viena su kita – anksčiau tarpusavio barnių netrūkdavo, dabar jos labiau įsiklauso į viena kitos nuomonę.
Visą informaciją apie vaikų ir paauglių globą galite surasti adresu globoscentrai.lt arba telefonu 8 800 00207.
